Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-04-07 20:10

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai.

Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų. Sveikatos apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad pagrindinė problema – žmonės perka ne pačius pigiausius vaistus. Suprask, problema yra žmonių pasirinkime. Pirktumėme pigiausius vaistus ir viskas būtų gerai.

„Mokėk daug, gauk – tik pigiausią“

Normalu, kad nedaug žmonių perka pačią pigiausią prekę, ypač kai kalba pasisuka apie žmonių sveikatą. Daugelis iš mūsų nenori gydytis pačiais pigiausiais vaistais.

Valdžia naudoja viešųjų finansų argumentą, suprask, valdžia moka už vaistus (per vaistų kompensavimą), todėl turi teisę nurodinėti, kokius vaistus vartoti. Bet šis argumentas yra klaidingas ir turi baisių pasekmių.

Kai mes mokame sveikatos draudimo įmokas, ką žada valdžia? Kad pagydys, jei susirgsime. Apie tai, kad gydys pigiausiais vaistais – nutylima.

Jei su kiekvienu mokančiu sveikatos draudimo įmokas būtų pasirašyta sutartis, ką sumokėsi, ir ką gausi, ir toje sutartyje būtų parašyta, kad gausi tik pačius pigiausius vaistus – tuomet tai būtų bent jau panašu į sąžiningumą. O nuo vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus lupti po 1000 eurų per metus (tiek, beje, sumokame vien sveikatos draudimo įmokų nuo 700 eurų atlyginimo „į rankas“), o po to nurodinėti pirkti tik pigiausius vaistus, yra panašu į sukčiavimą.

Matyt, netoli ta diena, kai koks nors kitas ministras pradės nurodinėti, kad pensininkai ir bedarbiai privalo pirkti tik pačius pigiausius maisto produktus, ir dar nurodys kuriose konkrečiai parduotuvėse. „Logika“ ta pati: valdžia moka pensijas, valdžia gali nurodinėti, kur ir kaip tas pensijas išleisti.

Ne valdžia moka pensijas, o mokesčių mokėtojai. Norite sunervinti politiką – priminkite jam tai.

„Šou programa“

Yra būdų šiek tiek iš tiesų sumažinti vaistų kainas, bet valdžia koncentruojasi ne į rezultatą, o į „Šou programą“, kurios tikslas – kad jūs pirktumėte pigiausią vaistą. Valdžia net buvo pasamdžiusi aktorius, nupirkusi socialinę reklamą: „Būk protingas, nepermokėk už vaistus". Įdomu, kiek vaistų buvo galima nupirkti už pinigus išleistas šiai reklamos kampanijai?

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas