Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-04-07 20:10

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai.

Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų. Sveikatos apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad pagrindinė problema – žmonės perka ne pačius pigiausius vaistus. Suprask, problema yra žmonių pasirinkime. Pirktumėme pigiausius vaistus ir viskas būtų gerai.

„Mokėk daug, gauk – tik pigiausią“

Normalu, kad nedaug žmonių perka pačią pigiausią prekę, ypač kai kalba pasisuka apie žmonių sveikatą. Daugelis iš mūsų nenori gydytis pačiais pigiausiais vaistais.

Valdžia naudoja viešųjų finansų argumentą, suprask, valdžia moka už vaistus (per vaistų kompensavimą), todėl turi teisę nurodinėti, kokius vaistus vartoti. Bet šis argumentas yra klaidingas ir turi baisių pasekmių.

Kai mes mokame sveikatos draudimo įmokas, ką žada valdžia? Kad pagydys, jei susirgsime. Apie tai, kad gydys pigiausiais vaistais – nutylima.

Jei su kiekvienu mokančiu sveikatos draudimo įmokas būtų pasirašyta sutartis, ką sumokėsi, ir ką gausi, ir toje sutartyje būtų parašyta, kad gausi tik pačius pigiausius vaistus – tuomet tai būtų bent jau panašu į sąžiningumą. O nuo vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus lupti po 1000 eurų per metus (tiek, beje, sumokame vien sveikatos draudimo įmokų nuo 700 eurų atlyginimo „į rankas“), o po to nurodinėti pirkti tik pigiausius vaistus, yra panašu į sukčiavimą.

Matyt, netoli ta diena, kai koks nors kitas ministras pradės nurodinėti, kad pensininkai ir bedarbiai privalo pirkti tik pačius pigiausius maisto produktus, ir dar nurodys kuriose konkrečiai parduotuvėse. „Logika“ ta pati: valdžia moka pensijas, valdžia gali nurodinėti, kur ir kaip tas pensijas išleisti.

Ne valdžia moka pensijas, o mokesčių mokėtojai. Norite sunervinti politiką – priminkite jam tai.

„Šou programa“

Yra būdų šiek tiek iš tiesų sumažinti vaistų kainas, bet valdžia koncentruojasi ne į rezultatą, o į „Šou programą“, kurios tikslas – kad jūs pirktumėte pigiausią vaistą. Valdžia net buvo pasamdžiusi aktorius, nupirkusi socialinę reklamą: „Būk protingas, nepermokėk už vaistus". Įdomu, kiek vaistų buvo galima nupirkti už pinigus išleistas šiai reklamos kampanijai?

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas