Žilvinas Šilėnas. Kaip valdžia vaistų kainas mažino

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-04-07 20:10

Daug kas Lietuvoje skundžiasi maisto kainomis. Kaip sureaguotumėte, jei ateitų ministras ir sakytų: „Eureka – žinau, kaip atpiginti maistą! Nuo šiol pirkite tik pačią pigiausią duoną – ir maisto kainos sumažės!“. Spėju, vieni pasukiotumėte pirštą prie smilkinio, kiti susinervintumėte dėl tokio patarimo. Bet ministras, dalijantis tokius patarimus, iš valdžios lėktų lauk, ir labai greitai.

Juokai juokais, bet tai yra labai panašu į tai, ką valdžia daro dėl vaistų kainų. Sveikatos apsaugos ministerija nuolat kartoja, kad pagrindinė problema – žmonės perka ne pačius pigiausius vaistus. Suprask, problema yra žmonių pasirinkime. Pirktumėme pigiausius vaistus ir viskas būtų gerai.

„Mokėk daug, gauk – tik pigiausią“

Normalu, kad nedaug žmonių perka pačią pigiausią prekę, ypač kai kalba pasisuka apie žmonių sveikatą. Daugelis iš mūsų nenori gydytis pačiais pigiausiais vaistais.

Valdžia naudoja viešųjų finansų argumentą, suprask, valdžia moka už vaistus (per vaistų kompensavimą), todėl turi teisę nurodinėti, kokius vaistus vartoti. Bet šis argumentas yra klaidingas ir turi baisių pasekmių.

Kai mes mokame sveikatos draudimo įmokas, ką žada valdžia? Kad pagydys, jei susirgsime. Apie tai, kad gydys pigiausiais vaistais – nutylima.

Jei su kiekvienu mokančiu sveikatos draudimo įmokas būtų pasirašyta sutartis, ką sumokėsi, ir ką gausi, ir toje sutartyje būtų parašyta, kad gausi tik pačius pigiausius vaistus – tuomet tai būtų bent jau panašu į sąžiningumą. O nuo vidutinį atlyginimą gaunančio žmogaus lupti po 1000 eurų per metus (tiek, beje, sumokame vien sveikatos draudimo įmokų nuo 700 eurų atlyginimo „į rankas“), o po to nurodinėti pirkti tik pigiausius vaistus, yra panašu į sukčiavimą.

Matyt, netoli ta diena, kai koks nors kitas ministras pradės nurodinėti, kad pensininkai ir bedarbiai privalo pirkti tik pačius pigiausius maisto produktus, ir dar nurodys kuriose konkrečiai parduotuvėse. „Logika“ ta pati: valdžia moka pensijas, valdžia gali nurodinėti, kur ir kaip tas pensijas išleisti.

Ne valdžia moka pensijas, o mokesčių mokėtojai. Norite sunervinti politiką – priminkite jam tai.

„Šou programa“

Yra būdų šiek tiek iš tiesų sumažinti vaistų kainas, bet valdžia koncentruojasi ne į rezultatą, o į „Šou programą“, kurios tikslas – kad jūs pirktumėte pigiausią vaistą. Valdžia net buvo pasamdžiusi aktorius, nupirkusi socialinę reklamą: „Būk protingas, nepermokėk už vaistus". Įdomu, kiek vaistų buvo galima nupirkti už pinigus išleistas šiai reklamos kampanijai?

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas