Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-15 17:34

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl kartais valstybė nusiperka „auksinių šaukštų“? Vienas paaiškinimas – valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia dalykams, kurie politikams nėra naudingi ar įdomūs. Kitas paaiškinimas tas, kad išlaidos atitenka mokesčių mokėtojams, o nauda – politikui.

Viešųjų pirkimų sistema ir sukurta kovoti su šiomis problemomis. Logika čia paprasta. Jei įstaiga perka prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus, pirkti turi viešai, rinktis ne pagal politiko ar biurokrato nuomonę ar įgeidžius, o pagal objektyvius kriterijus. Net jei auksiniai šaukštai kažkam labai ir patinka, jų pirkti negalima, nes nerūdijančio plieno – pigesni. Be to, šis mechanizmas svarbus kovoje ir su korupcija, t. y. galimybe papirkti politikus, kad šie pirktų ne pigius, o brangius auksinius šaukštus.

Aišku, viešųjų pirkimų sistema nėra tobula. Galima sutikti, kad yra atvejų, kuomet mažiausia kaina nėra geriausias kriterijus, sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Reikia pripažinti, kad viešieji pirkimai tobulai neapsaugo ir nuo neskaidrumo. Ir tai nėra vien Lietuvos problema. „Auksinių šaukštų“, „auksinių plaktukų“ ar „paauksuotų automobilių“ yra pirkusios kone visų šalių valdiškos institucijos.

Tačiau, nepaisant trūkumų, kuo pirkimai viešesni, kuo daugiau dalyvių juose gali dalyvauti, tuo labiau išlošia žmonės, kurie už viską sumoka, t. y. mokesčių mokėtojai. Viešųjų pirkimų tarnyba skaičiuoja, kad dėl vidaus sandorių 2015 m. 300 milijonų eurų buvo išdalinti be konkurencijos. Todėl labai tikėtina, kad mokesčių mokėtojai – permokėjo. Tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų dalinami, Lietuvoje ir užsimota panaikinti „vidaus sandorius“, t. y. sistemą, kuomet valdiška įstaiga be konkurso pati nusprendžia prekes pirkti iš savo įmonės.

Nepaisant pasipiktinimo visuomenėje ir naujosios valdžios pasiryžimo kovoti su korupcija, vis pasigirsta pasvarstymų, kad galbūt to skaidrumo tiek ir nereikia. Vienas (bet ne vienintelis) iš argumentų – neva, pirkti skaidriai yra labai sudėtinga. Su šiuo argumentu galima iš dalies sutikti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas