Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-15 17:34

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl kartais valstybė nusiperka „auksinių šaukštų“? Vienas paaiškinimas – valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia dalykams, kurie politikams nėra naudingi ar įdomūs. Kitas paaiškinimas tas, kad išlaidos atitenka mokesčių mokėtojams, o nauda – politikui.

Viešųjų pirkimų sistema ir sukurta kovoti su šiomis problemomis. Logika čia paprasta. Jei įstaiga perka prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus, pirkti turi viešai, rinktis ne pagal politiko ar biurokrato nuomonę ar įgeidžius, o pagal objektyvius kriterijus. Net jei auksiniai šaukštai kažkam labai ir patinka, jų pirkti negalima, nes nerūdijančio plieno – pigesni. Be to, šis mechanizmas svarbus kovoje ir su korupcija, t. y. galimybe papirkti politikus, kad šie pirktų ne pigius, o brangius auksinius šaukštus.

Aišku, viešųjų pirkimų sistema nėra tobula. Galima sutikti, kad yra atvejų, kuomet mažiausia kaina nėra geriausias kriterijus, sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Reikia pripažinti, kad viešieji pirkimai tobulai neapsaugo ir nuo neskaidrumo. Ir tai nėra vien Lietuvos problema. „Auksinių šaukštų“, „auksinių plaktukų“ ar „paauksuotų automobilių“ yra pirkusios kone visų šalių valdiškos institucijos.

Tačiau, nepaisant trūkumų, kuo pirkimai viešesni, kuo daugiau dalyvių juose gali dalyvauti, tuo labiau išlošia žmonės, kurie už viską sumoka, t. y. mokesčių mokėtojai. Viešųjų pirkimų tarnyba skaičiuoja, kad dėl vidaus sandorių 2015 m. 300 milijonų eurų buvo išdalinti be konkurencijos. Todėl labai tikėtina, kad mokesčių mokėtojai – permokėjo. Tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų dalinami, Lietuvoje ir užsimota panaikinti „vidaus sandorius“, t. y. sistemą, kuomet valdiška įstaiga be konkurso pati nusprendžia prekes pirkti iš savo įmonės.

Nepaisant pasipiktinimo visuomenėje ir naujosios valdžios pasiryžimo kovoti su korupcija, vis pasigirsta pasvarstymų, kad galbūt to skaidrumo tiek ir nereikia. Vienas (bet ne vienintelis) iš argumentų – neva, pirkti skaidriai yra labai sudėtinga. Su šiuo argumentu galima iš dalies sutikti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Likę be pajamų 2 iš 3 Lietuvos gyventojų išsiverstų iki 3 mėnesių

Atliktas tyrimas atskleidė, kad netekę savo pajamų šaltinio 65 proc. Lietuvos gyventojų susidurtų su finansinėmis problemomis. Pasak psichologės Elonos Ilgiuvienės, neturėdami santaupų gyventojai jaučiasi finansiškai nesaugūs, patiria ...

Povilas Stankevičius. Macron’o pergalė – ar ne per anksti džiaugtis?

Emmanuelis Macronas surinko daugiausia balsų pirmame Prancūzijos prezidento rinkimų ture ir toliau kovos su euroskeptike Marine Le Pen. Apklausų duomenimis antrame rinkimų ture Le Pen beveik neturi šansų laimėti – dauguma prancūzų, ...

Lietuviai nuolaidas medžioja migruodami po parduotuves

Rasti produktus žemiausiomis kainomis svarbu daugumai pirkėjų, tačiau daro tą gyventojai pakankamai skirtingai. Atlikto tyrimo duomenimis, daugiausiai pirkėjų – net 55 proc. – apie žemiausias kainas sužino iš prekybos tinklų ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Būsto rinkos pulsas išlieka aukštas

Gerėjanti gyventojų finansinė sveikata, optimistiškos tendencijos darbo rinkoje, sparčiausiai nuo prieškrizinių laikų kylantis darbo užmokestis ir rekordinėse žemumose įšalusios palūkanų normos – itin palanki terpė ...

Pusė jaunų Lietuvos įmonių ketina įdarbinti naujų darbuotojų

Nors Estijoje jaunų verslo įmonių praėjusiais metais įsikūrė dvigubai daugiau negu Lietuvoje, tačiau šiemet lietuviai tikisi įdarbinti net 50 proc., estai mažiau – 39 proc. naujų darbuotojų. Dešimtadalį jų Lietuvoje ir Estijoje ...

Rokas Grajauskas. Rekordinis imigrantų srautas: kodėl jiems gerai Lietuvoje?

Iš Lietuvos išvykstančių žmonių skaičius pastaruoju metu tik auga, tačiau šalies patrauklumas užsieniečiams didėja. Tai rodo kasmet augantys imigrantų iš užsienio srautai. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko 6 ...

Lietuvos įmonėse „senukams” vietos nėra?

Net 85 proc. keturiasdešimtmečių ir vyresnių Lietuvos gyventojų mano, kad jiems susirasti darbą sunkiau nei jaunimui. Įsidarbinti vyresniems dažniausiai trukdo ne prastesnis kalbų mokėjimas ar technologijų išmanymas, o kiek netikėti ...

Nerijus Mačiulis. Penkios žemų atlyginimų priežastys

Kodėl atlyginimai Lietuvoje vis dar išlieka vieni mažiausių ES? Atsakymas į šį klausimą nėra akivaizdus, tačiau galima išskirti bent penkias priežastis, kodėl Lietuvoje atlyginimai yra žemesni nei galėtų būti. Ir svarbiausia, ...

Rūta Vainienė. Numerologija – reformoms vilkinti

 Po truputį aiškėja, kuo išsiskirs šio Seimo ketverių metų laikotarpis. Ant Vyriausybės stalo gula viena po kitos, vadinamosios, reformos, kurių esmė – skaičių ekvilibristika. Valdžia jau kuris laikas užsiima gryna ...

Rokas Grajauskas. Infliacija pasiekė piką, bet algos auga greičiau

Kovo mėnesį 3,1 proc. siekusią metinę infliaciją į viršų stūmė išaugusios naftos kainos ir žymiai padidėję akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams bei tabako gaminiams. Vis tik artimiausiais mėnesiais infliacijos tempas turėtų sumažėti, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas