Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-15 17:34

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl kartais valstybė nusiperka „auksinių šaukštų“? Vienas paaiškinimas – valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia dalykams, kurie politikams nėra naudingi ar įdomūs. Kitas paaiškinimas tas, kad išlaidos atitenka mokesčių mokėtojams, o nauda – politikui.

Viešųjų pirkimų sistema ir sukurta kovoti su šiomis problemomis. Logika čia paprasta. Jei įstaiga perka prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus, pirkti turi viešai, rinktis ne pagal politiko ar biurokrato nuomonę ar įgeidžius, o pagal objektyvius kriterijus. Net jei auksiniai šaukštai kažkam labai ir patinka, jų pirkti negalima, nes nerūdijančio plieno – pigesni. Be to, šis mechanizmas svarbus kovoje ir su korupcija, t. y. galimybe papirkti politikus, kad šie pirktų ne pigius, o brangius auksinius šaukštus.

Aišku, viešųjų pirkimų sistema nėra tobula. Galima sutikti, kad yra atvejų, kuomet mažiausia kaina nėra geriausias kriterijus, sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Reikia pripažinti, kad viešieji pirkimai tobulai neapsaugo ir nuo neskaidrumo. Ir tai nėra vien Lietuvos problema. „Auksinių šaukštų“, „auksinių plaktukų“ ar „paauksuotų automobilių“ yra pirkusios kone visų šalių valdiškos institucijos.

Tačiau, nepaisant trūkumų, kuo pirkimai viešesni, kuo daugiau dalyvių juose gali dalyvauti, tuo labiau išlošia žmonės, kurie už viską sumoka, t. y. mokesčių mokėtojai. Viešųjų pirkimų tarnyba skaičiuoja, kad dėl vidaus sandorių 2015 m. 300 milijonų eurų buvo išdalinti be konkurencijos. Todėl labai tikėtina, kad mokesčių mokėtojai – permokėjo. Tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų dalinami, Lietuvoje ir užsimota panaikinti „vidaus sandorius“, t. y. sistemą, kuomet valdiška įstaiga be konkurso pati nusprendžia prekes pirkti iš savo įmonės.

Nepaisant pasipiktinimo visuomenėje ir naujosios valdžios pasiryžimo kovoti su korupcija, vis pasigirsta pasvarstymų, kad galbūt to skaidrumo tiek ir nereikia. Vienas (bet ne vienintelis) iš argumentų – neva, pirkti skaidriai yra labai sudėtinga. Su šiuo argumentu galima iš dalies sutikti.

Straipsnio puslapiai:

Close

Laura Galdikienė. Kodėl emigruoja mano vaikų auklė?

Neseniai mano vaikų auklė pareiškė, kad ji emigruoja iš Lietuvos. Ne dėl darbo užmokesčio, suskubo raminti ji, o dėl bendro neigiamo psichologinio klimato šalyje ir prastos švietimo kokybės. Ji, kaip ir daugelis ...

Nerijus Mačiulis. JT indeksas – kur slypi lietuvių laimės priežastys?

Šių metų Jungtinių Tautų (JT) „Pasaulio laimės ataskaitoje“ Lietuva tarp 155 vertintų valstybių pakilo į 52 vietą. Per metus pasiektas nemažas progresas – pernai Lietuva buvo 60 vietoje. Dėl ko lietuviai jaučiasi vis ...

Prekybos centrų ekspertas: tarptautiniai ženklai prisibijo nuolaidų karo Lietuvoje Interviu

Prekyba – vienas gyvybingiausių ir aktualiausių gyventojams sektorių. Visgi pastaruoju metu nėra girdėti naujų užsienio prekybininkų planų kurtis Lietuvoje. Kas lemia jų pasirinkimus ir ko naujo galime tikėtis prekybos sektoriuje? Naujienų ...

Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo ...

Rūta Vainienė. Ar visada neapsimoka pensijai kaupti „po mažai“?

Ar tu mane myli, mėgsta klausinėti vyru nepasitikinti žmona. Ar tu nori kaupti lėšas pensijų fonduose? - nenustoja klausinėti žmogumi nepasitikinti valdžia. Pirmą kartą pasiūlymas apsispręsti dėl kaupimo nuskambėjo pokriziniu laikotarpiu. ...

Rokas Grajauskas. Įmonių pelnai auga sparčiau nei pajamos: kas tai lemia?

Lietuvoje veikiančių įmonių pelnai sparčiau nei pajamos auga jau antrus metus iš eilės. Naujausiais duomenimis, pernai šalies įmonių pajamos padidėjo 2,6 proc., o pelnas ūgtelėjo net 16,9 proc. Tokią situaciją didele dalimi nulemia ...

Povilas Stankevičius. ECB įžvelgiant mažiau rizikų, euras pabrango

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, ...

Rokas Grajauskas: Vyriausybei nieko nedarant atlyginimai vis tiek pakils

Vyriausybės planas – ilgai lauktas ne vieno. Jis turėjo nupieš paveikslą, kaip 2020 m. atrodys Lietuva. Iš pirmo žvilgsnio, viskas šviesu, gražu. Tačiau, kaip tiesioginėje transliacijoje atskleidė ekonomistas Rokas ...

Tautinis drabužis ar nauji įgūdžiai dovanų. Ką rinktųsi lietuviai?

„Diplomas jau kišenėje, daugiau jokių mokslų.“ Laimei, taip galvoja mažuma Lietuvos dirbančiųjų. Net 72 proc. jų pernai mokėsi papildomai: beveik 35 proc. lankė kursus, o apie 9 proc. siekė antrojo ar trečiojo ...

Antanas Sagatauskas. Iššūkis Lietuvos verslui – augti su mažiau

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas