Žilvinas Šilėnas. Milijonai saviems, sąskaita – mokesčių mokėtojui

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-15 17:34

Nobelio premijos laureatas Milton Friedman taikliai pastebėjo, kaip žmonės leidžia pinigus. Jei savo pinigus žmonės išleidžia sau – tuomet taupys ir stengsis gauti didžiausią naudą. Jei sau leidžia kitų pinigus – sieks kuo didesnės naudos, tačiau pinigų netaupys – juk kito pinigų negaila. O jei žmonės leidžia kitų pinigus kitiems, tuomet nei taupo, nei rūpinaisi, ką perka. Ši logika naudinga bandant suprasti, kaip politikai leidžia mokesčių mokėtojų pinigus.

Kodėl kartais valstybė nusiperka „auksinių šaukštų“? Vienas paaiškinimas – valdžia mokesčių mokėtojų pinigus leidžia dalykams, kurie politikams nėra naudingi ar įdomūs. Kitas paaiškinimas tas, kad išlaidos atitenka mokesčių mokėtojams, o nauda – politikui.

Viešųjų pirkimų sistema ir sukurta kovoti su šiomis problemomis. Logika čia paprasta. Jei įstaiga perka prekes ar paslaugas už mokesčių mokėtojų pinigus, pirkti turi viešai, rinktis ne pagal politiko ar biurokrato nuomonę ar įgeidžius, o pagal objektyvius kriterijus. Net jei auksiniai šaukštai kažkam labai ir patinka, jų pirkti negalima, nes nerūdijančio plieno – pigesni. Be to, šis mechanizmas svarbus kovoje ir su korupcija, t. y. galimybe papirkti politikus, kad šie pirktų ne pigius, o brangius auksinius šaukštus.

Aišku, viešųjų pirkimų sistema nėra tobula. Galima sutikti, kad yra atvejų, kuomet mažiausia kaina nėra geriausias kriterijus, sprendžiant, ką ir iš ko pirkti. Reikia pripažinti, kad viešieji pirkimai tobulai neapsaugo ir nuo neskaidrumo. Ir tai nėra vien Lietuvos problema. „Auksinių šaukštų“, „auksinių plaktukų“ ar „paauksuotų automobilių“ yra pirkusios kone visų šalių valdiškos institucijos.

Tačiau, nepaisant trūkumų, kuo pirkimai viešesni, kuo daugiau dalyvių juose gali dalyvauti, tuo labiau išlošia žmonės, kurie už viską sumoka, t. y. mokesčių mokėtojai. Viešųjų pirkimų tarnyba skaičiuoja, kad dėl vidaus sandorių 2015 m. 300 milijonų eurų buvo išdalinti be konkurencijos. Todėl labai tikėtina, kad mokesčių mokėtojai – permokėjo. Tam, kad mokesčių mokėtojų pinigai nebebūtų dalinami, Lietuvoje ir užsimota panaikinti „vidaus sandorius“, t. y. sistemą, kuomet valdiška įstaiga be konkurso pati nusprendžia prekes pirkti iš savo įmonės.

Nepaisant pasipiktinimo visuomenėje ir naujosios valdžios pasiryžimo kovoti su korupcija, vis pasigirsta pasvarstymų, kad galbūt to skaidrumo tiek ir nereikia. Vienas (bet ne vienintelis) iš argumentų – neva, pirkti skaidriai yra labai sudėtinga. Su šiuo argumentu galima iš dalies sutikti.

Straipsnio puslapiai:

Close

S. Jakeliūnas: pensijų reforma galėtų įsigalioti tik 2020 metais

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau ...

Ieva Valeškaitė. Ekonomika auga, mokesčiai – nemažėja. Ko tikėtis kitąmet?

Gegužės 23-ąją minėjome Laisvės nuo mokesčių dieną – simbolinę dieną metuose, kai vidutinis šalies gyventojas nustoja dirbti, kad sumokėtų mokesčius, ir pradeda dirbti sau. Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, mokesčiams dirbome ...

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas