Žilvinas Šilėnas: mokesčių pertvarka – galima geriau (2)

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-11-25 17:52

Aiškėja valdžios planuojama mokesčių pertvarka. Žiūrint supaprastintai, jei dirbate pagal darbo sutartį, dabar jai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis ir 39,98 proc. „Sodros” įmoka (30,98 proc. – darbdavys, 9 proc. darbuotojas). Valdžia siūlo du esminius pakeitimus. Pirma, sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Antra, gyventojų pajamų mokestį didinti iki 29 proc., o „Sodros” įmoką – mažinti.

Viena „Sodros” įmoka – puiku

Daug partijų per rinkimus šnekėjo, kad reikia sujungti taip vadinamas darbuotojo ir darbdavio „Sodros” įmokas. Ir iš tikro, dabartinė sistema yra paini ir neskaidri. Jei pasižiūrėtumėte į savo 600 eurų atlyginimą „ant popieriaus“, pamatytumėte, kad iš jo yra išskaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo įmoka, 3 proc. darbuotojo „Sodros” įmoka. Iš 600 „ant popieriaus” belieka 473 eurai „į rankas”.

Bet tai – dar ne viskas. Liūto dalį sudaro taip vadinama darbdavio „Sodros” įmoka – 30,98 proc. Jei į rankas jus gaunate tik 473, darbdaviui jūs „atsieinate” 786 eurus. Tačiau šios vadinamosios darbdavio „Sodros” įmokos niekur nesimato: nei „ant popieriaus“, nei statistikoje.

Išties protinga nebeskirstyti „Sodros” įmokų į darbuotojo ir darbdavio. Juk šios lėšos iš esmės skiriamos darbuotojui: pensijai ir pan. Nereikia apsimetinėti, neva, tuos mokesčius už darbuotoją malonės būdu sumoka darbdavys. Tai, kad įmoka vadinama „darbdavio”, nereiškia, kad ji tenka darbdaviui, o ne darbuotojui.

Gyventojų pajamų mokesčio didinimas – nulis naudos ir dideli kaštai

Siūlymas gyventojų pajamų mokestį kelti iki 29 proc. – neišmintingas, juolab, kad yra geresnių alternatyvų. Galima sujungti „Sodros įmokas, padaryti mokesčių sistemą suprantamesne ir skaidresne, ir svarbiausia, užtikrinti, kad dėl šių pakeitimų nenukentėtų nei mokesčių mokėtojas, nei biudžetas.

Pirma, 29 proc. GPM gali kirsti smulkiesiems verslininkams, ypač dirbantiems pagal verslo liudijimą. Jei verslo liudijimų kaina ir toliau bus nustatoma pagal gyventojų pajamų mokestį, verslo liudijimai turėtų brangti dvigubai. Smulkiam verslui regionuose tai būtų stiprus kirtis per kojas, nė kiek nederantis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nuostatomis.

Antra, 29 proc. GPM (vietoje dabartinio 15 proc.) būtų taikomas ir tiems, kas investuoja ar taupo. Tai pasiųstų nereikalingą ir neigiamą signalą investuotojams, kad Lietuvoje mokesčiai auga dvigubai. Estija, Latvija ar kitos šalys, su kuriomis konkuruojama dėl investicijų, taiko atitinkamai 20 ir 23 proc. gyventojų pajamų mokestį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas