Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2017-10-31 14:50

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai. Tad pažiūrėkime, ką tiksliai jie matuoja.

Pirma, statistiniai nelygybės rodikliai nematuoja, lengva ar sunku pragyventi. Kainos, t. y. tas dalykas, kuris visiems rūpi, niekaip nėra įtraukiamas į pajamų nelygybės skaičiavimus. Jei visų produktų kainos per naktį išaugtų dvigubai, nelygybės rodikliai nė kiek nepasikeistų. Jei negalite pragyventi iš gaunamų pajamų, tą matuoja skurdo, o ne pajamų nelygybės rodikliai.

Besivystanti šalis ir aukštų technologijų šalis gali turėti vienodus pajamų nelygybės rodiklius, tačiau visiškai skirtingas gyvenimo sąlygas. Lietuvoje pajamų nelygybė net žemesnė nei JAV, bet, turbūt, visiems aišku, kurioje šalyje žmonės, tarp jų ir neturtingi, gyvena geriau.

Jei rytoj ištiktų krizė ir visus atleistų iš darbo – pajamų nelygybė sumažėtų, nes visi gyventumėme iš bedarbio pašalpų. Nesvarbu, kad iš to sunku pragyventi – pajamų nelygybė to nematuoja.

Štai puiki iliustracija: per pastaruosius dešimt metų nelygybė labiausiai sumažėjo per krizę. Daugybė žmonių prarado darbus, kitiems drastiškai nurėžė atlyginimus ir sumažino pensijas. Daug verslų bankrutavo. Tačiau pajamų nelygybė – sumažėjo.

Prisiminkime tą laikotarpį. Ar jus labai guodė, kad pvz., 2011 ar 2012 pajamų nelygybės rodiklis buvo keliais procentais mažesnis nei iki krizės? Kuriais metais geriau gyventi, 2017, ar 2009-aisiais? O juk pajamų nelygybė tada buvo mažesnė.

Antra, atkreipkite dėmesį į žodį „pajamų“. Pajamų nelygybės rodikliai vertina ne kas kiek turi, o kas kiek gauna. Į akis krenta privatus trijų aukštų namas – pilis pastatyta 90-aisiais? Gali būti, kad savininko pajamos 2017-aisiais nesiekia vidutinio atlyginimo. Nervina jaunas programuotojas, uždirbantis 1500 eurų per mėnesį? Gali būti, kad jis ne tik kad neturi turto, bet dar ir yra prasiskolinęs. Moka paskolą už studijas, už butą ir automobilį, o šalia 1500 atlyginimo dar kiekvieną mėnesį sumoka apie 1000 eurų mokesčių.

Pensininkas gyvenantis bute Vilniaus centre gauna vidutiniškai 280 eurų pensiją, tačiau turi sukaupęs turto – butą miesto centre. Tai kuris iš jų yra turtuolis? Jaunas programuotojas, su 1500 eurų atlyginimu ir krūva paskolų, ar pensininkas su 280 eurų pensija ir nekilnojamu turtu? Statistiškai – jaunuolis, iš tikro – abu jie neturtingi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Lietuviai įvertino savo finansinę padėtį

 Antrus metus Baltijos šalyse SEB banko atliekamo gyventojų finansinio saugumo tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje ir Latvijoje yra dvigubai mažiau savo finansine padėtimi patenkintų gyventojų negu Estijoje. Teigiamai savo finansinę ...

Kas slypi už „prašau atleisti savo noru“

 Dažniausiai iš darbo savo iniciatyva išeinama į susirastą geresnį darbą ar keičiantis šeimyninėms bei kitoms aplinkybėms. Tačiau beveik trečdalis išėjusių savo noru tai padarė dėl ne tokių malonių priežasčių, ...

Nerijus Mačiulis. Penkios smegduobės, galinčios pristabdyti pasaulio ekonomikos spurtą

 Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti ...

Rūta Vainienė. Skylių ir lopų sistema – sveikatos priežiūra

 Mūsų sveikatos priežiūros sistema primena seną vilnonę kojinę. Kadaise numegzta iš išardytų siūlų, daug kartų adyta, ji vis viena - skylėta. Atsivėrusi nauja skylė adoma ir lopoma, bet kitą dieną, žiūrėk – dar viena skylė, ...

Tyrimas: dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

 Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas ...

Marius Dubnikovas. 12 litrų alkoholio suaugusiam – kada PSO pripažins šį skaičių?

 Klausimas, kiek alkoholio suvartoja lietuviai, pavasarį buvo sukėlęs didžiulį triukšmą ir daugybę diskusijų. Aistros šiuo metu aprimo, tačiau Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) reguliariai skelbiant apie krintančius ...

Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia ...

Julita Varanauskienė. Kiek kainuoja ligos biuletenis?

 „Sodra“ šiais metais jau skaičiuoja bendro fondo biudžeto perteklių. Preliminariais devynių mėnesių duomenimis, biudžeto pajamų vertė viršijo išlaidas 51 mln. eurų. Tačiau bendras fondo rodiklis paslepia kai ...

Nerijus Mačiulis. Kas slypi už bitcoin sėkmės?

 Praėjusių metų pradžioje kriptovaliuta bitcoin kainavo mažiau nei 500 JAV dolerių. Per mažiau nei du metus ji pabrango daugiau nei 10 kartų. Kai kurios kitos kriptovaliutos gali pasigirti dar įspūdingesniais rezultatais. Kas slypi už ...

Tadas Povilauskas. Ar nauja krizė atsiris į Lietuvą 2018 metų spalį?

 Suėjo devyneri metai, kai 2008 metų rudenį Lietuvoje prasidėjo didžiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo ekonomikos nuosmukis. Ekonomika tuomet per pusantrų metų susitraukė 17 proc., nedarbo lygis padidėjo iki 18 proc., nuvilnijo emigracijos ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas