Žilvinas Šilėnas. Nelygybė šaltais nervais

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2017-10-31 14:50

 Kuo jautresnė tema, tuo šaltesniais nervais reikia ją narplioti. Atvykę į kraupios avarijos vietą profesionalūs gelbėtojai nepuola prie to, kuris garsiausiai rėkia. Jei rėkia, tai reiškia kvėpuoja. Iš pradžių reikia apžiūrėti tuos, kurie tyli. Kol aplink avarijos vietą susirinkę žiopliai dalinasi patarimais, kad „nereikėjo taip greitai lėkti“, profesionalai aiškinasi, kokios tikrosios avarijos priežastys.

Statistiniai pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje tikrai neatrodo gerai. Tad pažiūrėkime, ką tiksliai jie matuoja.

Pirma, statistiniai nelygybės rodikliai nematuoja, lengva ar sunku pragyventi. Kainos, t. y. tas dalykas, kuris visiems rūpi, niekaip nėra įtraukiamas į pajamų nelygybės skaičiavimus. Jei visų produktų kainos per naktį išaugtų dvigubai, nelygybės rodikliai nė kiek nepasikeistų. Jei negalite pragyventi iš gaunamų pajamų, tą matuoja skurdo, o ne pajamų nelygybės rodikliai.

Besivystanti šalis ir aukštų technologijų šalis gali turėti vienodus pajamų nelygybės rodiklius, tačiau visiškai skirtingas gyvenimo sąlygas. Lietuvoje pajamų nelygybė net žemesnė nei JAV, bet, turbūt, visiems aišku, kurioje šalyje žmonės, tarp jų ir neturtingi, gyvena geriau.

Jei rytoj ištiktų krizė ir visus atleistų iš darbo – pajamų nelygybė sumažėtų, nes visi gyventumėme iš bedarbio pašalpų. Nesvarbu, kad iš to sunku pragyventi – pajamų nelygybė to nematuoja.

Štai puiki iliustracija: per pastaruosius dešimt metų nelygybė labiausiai sumažėjo per krizę. Daugybė žmonių prarado darbus, kitiems drastiškai nurėžė atlyginimus ir sumažino pensijas. Daug verslų bankrutavo. Tačiau pajamų nelygybė – sumažėjo.

Prisiminkime tą laikotarpį. Ar jus labai guodė, kad pvz., 2011 ar 2012 pajamų nelygybės rodiklis buvo keliais procentais mažesnis nei iki krizės? Kuriais metais geriau gyventi, 2017, ar 2009-aisiais? O juk pajamų nelygybė tada buvo mažesnė.

Antra, atkreipkite dėmesį į žodį „pajamų“. Pajamų nelygybės rodikliai vertina ne kas kiek turi, o kas kiek gauna. Į akis krenta privatus trijų aukštų namas – pilis pastatyta 90-aisiais? Gali būti, kad savininko pajamos 2017-aisiais nesiekia vidutinio atlyginimo. Nervina jaunas programuotojas, uždirbantis 1500 eurų per mėnesį? Gali būti, kad jis ne tik kad neturi turto, bet dar ir yra prasiskolinęs. Moka paskolą už studijas, už butą ir automobilį, o šalia 1500 atlyginimo dar kiekvieną mėnesį sumoka apie 1000 eurų mokesčių.

Pensininkas gyvenantis bute Vilniaus centre gauna vidutiniškai 280 eurų pensiją, tačiau turi sukaupęs turto – butą miesto centre. Tai kuris iš jų yra turtuolis? Jaunas programuotojas, su 1500 eurų atlyginimu ir krūva paskolų, ar pensininkas su 280 eurų pensija ir nekilnojamu turtu? Statistiškai – jaunuolis, iš tikro – abu jie neturtingi.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas