Žilvinas Šilėnas: nuotrauka su velioniu verslu

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-09-02 16:02

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Pastarųjų kelių savaičių žinutės: Coca-Cola bus pilstoma nebe Lietuvoje, o Lenkijoje; susijungę bankai būstinei pasirinko ne Lietuvą – padvelkė šermenų nuotaikomis. Puiki proga prisiminti keletą svarbių dalykų.

Įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti

Šiaip technologijų laikais, o ypač gyvenant Europos Sąjungoje, kai kurios įmonės gali nesunkiai persikelti iš vienos šalies į kitą. Tai, beje, ir yra kapitalo judėjimo laisvė, viena kertinių ES vertybių. Žinoma, įmonės nepriima tokių sprendimų iš užgaidos ar pernakt. Tačiau jei situacija šalyje negerėja, arba kitose šalyse gerėja greičiau nei pas mus – po kurio laiko įmonės gali ir išsikelti. Informacinių technologijų, paslaugų centrai, mokantys neprastus atlyginimus, taip pat gali nuspręsti pasitraukti.

Dar daugiau, gali pasitraukti ne tik „atėjusios“, bet ir lietuviškos įmonės. Verslo emigracija yra labai paprastas atsakymas prastiems valdžios sprendimams. Yra požymių, kad šis procesas per pastaruosius šešis metus yra suintensyvėjęs. Lietuvos įmonių investicijos į Olandiją ar Kiprą, t.y. šalis, kurios šiaip jau nėra didelės prekybos partnerės, turėtų priversti suklusti mąstančius apie šalies patrauklumą.

Mažos šalys turi būti greitos

Jei kalbame apie verslo sąlygas, kurios priklauso nuo politinių sprendimų (pvz., Darbo kodeksas), tai įstatymą galima priiminėti kad ir dešimtmetį, teisintis, kad dabar – netinkamas politinis sezonas ir t.t. Bet verslas neturi laiko laukti. Jis eis ten, kur sprendimai priimami greičiau.

2014 m. įmonės, perkėlusios stambius verslus iš vienos šalies į kitą, įvardijo svarbiausias to priežastis. Rinkos dydį ir vietą įvardijo kaip svarbiausią priežastį. Tačiau trečia svarbiausia priežastis, kodėl verslai perkeliami iš vienos šalies į kitą – verslo sąlygos. Tai aiškiai parodo ir konkurencingumo receptą Lietuvai. Jei esi mažas, neturi didelės ar turtingos rinkos, privalai užtikrinti, kad verslą kurti mažoje šalyje būtų paprasta. Priešingu atveju turi visus mažos šalies trūkumus ir nei vieno privalumo.

Šitą svarbu įsisąmoninti ir iškalti kietame granite. Lietuvai neužtenka, kad pvz. Verslo reguliavimas būtų panašus į kitų didesnių ar turtingesnių šalių. Jis turi būti laisvesnis, protingesnis, o valdiški sprendimai priimami greičiau. Čia panašiai kaip mažam krepšinio žaidėjui – neužtenka baudas mėtyti taip pat vidutiniškai, kaip „centrui”. Norint varžytis su didesniais, reikia būti taiklesniam, greitesniam, šoklesniam.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas