Žilvinas Šilėnas: nuotrauka su velioniu verslu

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-09-02 16:02

Apie verslą Lietuvoje dažnai šnekama kaip apie velionį. Kol verslas gyvas ir veikia, daug kas kupini pretenzijų, kritikos ar net atviros paniekos. Algos per mažos, prekės per brangios, o verslininkas – apskritai, kažkoks kenkėjas. Kai verslas bankrutuoja ar pasitraukia iš šalies, tada šermenų papročiais visi prisimena, o gal ne toks jau ir blogas buvo? Ir algas mokėjo, ir mokesčius, ir dirbti visai patiko.

Pastarųjų kelių savaičių žinutės: Coca-Cola bus pilstoma nebe Lietuvoje, o Lenkijoje; susijungę bankai būstinei pasirinko ne Lietuvą – padvelkė šermenų nuotaikomis. Puiki proga prisiminti keletą svarbių dalykų.

Įmonės atėjo, įmonės gali ir išeiti

Šiaip technologijų laikais, o ypač gyvenant Europos Sąjungoje, kai kurios įmonės gali nesunkiai persikelti iš vienos šalies į kitą. Tai, beje, ir yra kapitalo judėjimo laisvė, viena kertinių ES vertybių. Žinoma, įmonės nepriima tokių sprendimų iš užgaidos ar pernakt. Tačiau jei situacija šalyje negerėja, arba kitose šalyse gerėja greičiau nei pas mus – po kurio laiko įmonės gali ir išsikelti. Informacinių technologijų, paslaugų centrai, mokantys neprastus atlyginimus, taip pat gali nuspręsti pasitraukti.

Dar daugiau, gali pasitraukti ne tik „atėjusios“, bet ir lietuviškos įmonės. Verslo emigracija yra labai paprastas atsakymas prastiems valdžios sprendimams. Yra požymių, kad šis procesas per pastaruosius šešis metus yra suintensyvėjęs. Lietuvos įmonių investicijos į Olandiją ar Kiprą, t.y. šalis, kurios šiaip jau nėra didelės prekybos partnerės, turėtų priversti suklusti mąstančius apie šalies patrauklumą.

Mažos šalys turi būti greitos

Jei kalbame apie verslo sąlygas, kurios priklauso nuo politinių sprendimų (pvz., Darbo kodeksas), tai įstatymą galima priiminėti kad ir dešimtmetį, teisintis, kad dabar – netinkamas politinis sezonas ir t.t. Bet verslas neturi laiko laukti. Jis eis ten, kur sprendimai priimami greičiau.

2014 m. įmonės, perkėlusios stambius verslus iš vienos šalies į kitą, įvardijo svarbiausias to priežastis. Rinkos dydį ir vietą įvardijo kaip svarbiausią priežastį. Tačiau trečia svarbiausia priežastis, kodėl verslai perkeliami iš vienos šalies į kitą – verslo sąlygos. Tai aiškiai parodo ir konkurencingumo receptą Lietuvai. Jei esi mažas, neturi didelės ar turtingos rinkos, privalai užtikrinti, kad verslą kurti mažoje šalyje būtų paprasta. Priešingu atveju turi visus mažos šalies trūkumus ir nei vieno privalumo.

Šitą svarbu įsisąmoninti ir iškalti kietame granite. Lietuvai neužtenka, kad pvz. Verslo reguliavimas būtų panašus į kitų didesnių ar turtingesnių šalių. Jis turi būti laisvesnis, protingesnis, o valdiški sprendimai priimami greičiau. Čia panašiai kaip mažam krepšinio žaidėjui – neužtenka baudas mėtyti taip pat vidutiniškai, kaip „centrui”. Norint varžytis su didesniais, reikia būti taiklesniam, greitesniam, šoklesniam.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas