Žilvinas Šilėnas. Progresinių mokesčių pasakos

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

2018-02-09 16:43

 Progresiniai mokesčiai yra tikra pasaka. Jei jūs mėgstate aukštesnius mokesčius, progresiniai mokesčiai yra mokesčių didinimas. Jei norite mokesčius mažinti – progresiniai mokesčiai yra mokesčių mažinimas. Stebuklas! Progresiniai mokesčiai yra ir didesni, ir mažesni tuo pat metu!

Pasakojama, kad įvedus progresinį gyventojų pajamų mokesčių tarifą jūs mokėsite mažiau, bet jūsų kaimynai ar žmonės, kurių jūs nemėgstate – daugiau. Mažiau bus apmokestinti skurstantieji, neapmokestinta vidurinioji klasė, ir apskritai, juos mokės tik pikti ir šykštūs turtuoliai. Įsivedę progresinius mokesčius gyvensime kaip skandinavai. Pasaka, o ne mokesčiai!

Deja, tai yra tik pasaka. Iš pasakų pasaulio grįžkime į realų pasaulį ir pasiaiškinkime, kas gi iš tiesų tų yra tie pasakų herojai, t.y. progresiniai mokesčiai.

Vienas progresinių mokesčių reklaminių šūkių – įvedus progresinius mokesčius daugiau uždirbantieji mokės daugiau. Tikrai taip. Bet esant proporcinių mokesčių sistemai, t.y. tokiai, kurią turime dabar, daugiau uždirbantys irgi moka daugiau. Net jei neturėtume neapmokestinamojo pajamų dydžio, su dabartiniu 15 proc. GPM tarifu, uždirbantis 1000 eurų žmogus mokėtų 150, uždirbantis 1300 eurų mokėtų 195 eurus.

Progresinio tarifo mokesčius tiksliau būtų vadinti „didėjančio tarifo mokesčiais“, nes tokia jų esmė: daugiau uždirbantis moka ne tik daugiau, bet dar ir didesnį tarifą. Vienas iš progresinio tarifo pavyzdžių būtų toks: pvz., pajamos iki 1000 eurų būtų apmokestinamos 15 proc. o virš 1000 eurų – 20 proc. Taigi, pavyzdžiui, uždirbi 1300 eurų „ant popieriaus”, tai pirmi 1000 eurų būtų apmokestinami 15 proc , o likę 300 eurų – jau 20 proc. tarifu. Esant dabartiniam 15 proc. tarifui nuo 1300 sumoki 195. Įvedus progresinį 15 ir 20 proc. tarifą sumokėtum jau 210 eurų.

Taigi jeigu tikslas apmokestinti daugiau uždirbančiuosius – tuomet progresiniai, t.y. didėjančio tarifo mokesčiai yra visai tinkama priemonė. Bet tuomet klausimas, ką laikyti daugiau uždirbančiu?

Progresinėse pasakose skurstantys nemoka nieko, vidurinioji klasė sumoka labai mažai, o visus pinigus į biudžetą suneša „milijonieriai“. Realybėje, t.y. žiūrint į tai, ką siūlo Lietuvos politikai, mokesčiai didėti pradėtų maždaug nuo 1200 eurų „į rankas“. O jei dar turi porą vaikų? Politikai, viešai verkiantys dėl viduriniosios klasės nebuvimo, mokesčius nori didinti būtent viduriniosios klasės užuomazgoms.

O gal progresinių, t.y. didėjančių mokesčių tikslas yra žmones apmokestinti mažiau?

Tuomet progresinių mokesčių nereikia. Paprasčiausias ir taikliausias būdas mažinti mokesčius yra... mažinti mokesčius. Progresiniai, t.y. didėjančio tarifo mokesčiai čia ne prie ko.

Straipsnio puslapiai:

Close

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

Laura Galdikienė. Kaip išmatuoti visuomenės gerovę?

Nuo 1995 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui, matuojant pagal perkamosios galios standartą, išaugo daugiau nei 4 kartus. Ekspertai ir politikai džiūgauja – šalis pademonstravo įspūdingą progresą. Visgi BVP augimas, nors ir yra ...

Tadas Povilauskas. Darbo užmokestis pernai augo sparčiausiai nuo 2008 metų

Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius paskutinį 2017 metų ketvirtį buvo 885 eurai, arba 7,5 proc. didesnis negu prieš metus. Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per visus metus padidėjo 8,2 proc. – ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas