Žilvinas Šilėnas. Senatvė valdiškų pensijų spąstuose

(Puslapis 1 iš 3)


LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-09-15 17:29

 Roges ruošk vasarą. Kažkas panašaus ir su pensija – jei apie tai, iš ko gyvensi senatvėje, pradėsi mąstyti tik tada, kai išeisi į pensiją, gali būti nemaloniai nustebintas – pajamos gali kristi dvigubai ar trigubai.

Lyg ir panašu į istoriją apie skruzdes ir žiogą. Žiogas visą vasarą grojo ir nesirūpino ateitimi, o skruzdės kaupė atsargas žiemai. Žiemą skruzdės peržiemojo, o žiogui baigėsi nekaip.

Bet čia panašumai ir baigiasi. Dabartiniam trisdešimtmečiui Lietuvos piliečiui skruzdės ir žiogo analogijos niekaip nepritaikysi. Žmonės senatvei atiduoda labai daug. Jei uždirbi 900 eurų „į rankas”, tai per 40 metų vien senatvės pensijai sumokėsi apie 144 tūkstančių eurų.

Ir čia jei tik skaičiuotume pinigus, sumokamus „Sodros” senatvės pensijai. Jei skaičiuotume visus mokesčius ir privalomas įmokas: gyventojų pajamų mokestį, sveikatos draudimą, motinystės draudimą, PVM ir t.t. – tai per 40 metų susidarytų beveik 400 tūkstančių eurų.

Už visą tai gausite 400 eurų pensijos per mėnesį. Jei išėję į pensiją tikitės atgauti savo sumokėtus 144 tūkstančius, tai, išėjus į pensiją, jums reikia gyventi mažiausiai 30 metų – iki 95-erių. Jei uždirbate apie pusantro tūkstančio „į rankas”, tai norint atgauti bent tai, ką sumokėjote, reikės gyventi iki 102 metų. O jei nuo persitempimo mirsite iki 65 metų amžiaus? Valdiška pensijų sistema lengviau atsipūs. Tai, beje, yra viena iš priežasčių, kodėl vis kalbama apie pensinio amžiaus ilginimą: kuo vėliau reikės pradėti mokėti pensiją, tuo valdiškai sistemai tai atsieis pigiau.

Valdiškos pensijos logika paprasta: kuo daugiau uždirbate ir kuo daugiau sumokate, tuo valdiška sistema mažiau apsimoka. Jei „Sodra” būtų mobiliojo ryšio operatorius, tai už 100 eurų per mėnesį mokėjimo planą gautumėte seną Nokia 3310, o pokalbio minutės kaina būtų euras. Dar pikčiau tai, kad panašias sąlygas gautų ir tie, kurie per mėnesį moka po 10 eurų.

Valdiška pensijų sistema užprogramuoja skurdžią senatvę net tiems, kurie, kol dirbo, gyveno visai neblogai. Išeini į pensiją, iš lietuviškos viduriniosios klasės krenti žemyn. Pajamų nelygybė tarp dirbančiųjų Lietuvoje nelabai skiriasi nuo ES vidurkio. Tačiau jei į skaičiavimus įtraukiame pensininkus ir mažas jų pensijas, tai turime daug žmonių su mažomis pajamomis. Būtent iš čia ir atsiranda visus stebinanti nelygybės statistika.

Visos šios problemos egzistuotų net ir tada, jei Lietuvoje nebūtų emigracijos, visuomenės senėjimo, mažėjančio dirbančiųjų ir augančio pensininkų skaičiaus. Jei manote, kad dabar su valdiška pensijų sistema yra negerai, tai nepamirškite, kad ateityje gali būti dar blogiau.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas