Žilvinas Šilėnas. Šiaurės Korėja, Kuba ir studentų paskyrimai į provinciją

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-01-30 18:15

Šiaurės Korėjoje veikia tokia sistema: valdžia „išnuomoja“ savo piliečius kitoms šalims, pvz., Rusijai, Kinijai, dirbti statybose, žemės ūkyje. Atlyginimą, išmokamą ,,išnuomotiems” korėjiečiams pasiima valdžia. Kodėl tai daroma? Šiaurės Korėjos režimui trūksta valiutos, o komunizmo rojų išgyvenanti šalis yra tiek nustekenta, kad neturi ko eksportuoti.

Kuba turi (ar bent jau turėjo) panašią programą. Siųsdavo kubiečius daktarus dirbti į Venesuelą. Mainais Kuba iš Venesuelos gaudavo pigios naftos ir finansinės pagalbos. Neoficialiais duomenimis programa taip ir vadinosi „daktarai už naftą“.

Žiūrint plačiau – nieko nuostabaus, kad vienos šalies piliečiai važiuoja dirbti į kitą šalį. Lygiai taip pat įmonės siunčia savo darbuotojus į kitas šalis, atstovybes ir pan. Natūralu, kad žmonės keliasi į kitus miestus, ar kitas šalis, ieškodami, kur jiems geriau gyventi ir dirbti.

Tačiau yra esminis skirtumas tarp laisvo žmonių judėjimo ir Šiaurės Korėjos „eksporto“. Pirma, laisvose šalyse sprendžia pats žmogus. Antra, naudą, t.y. atlyginimą už savo darbą svečioje šalyje irgi gauna pats žmogus. Apsisprendimo laisvė (t.y. galėjimas pasakyti „ne“) ir tai, kad naudą už savo darbą gauni pats, yra esminiai bruožai, skiriantys laisvus piliečius nuo Šiaurės Korėjos baudžiauninkų. Galima pasidžiaugti, kad gyvename laisvų piliečių šalyje.

Tačiau kaip tada vertinti pasirodžiusius siūlymus studentams už mokslą atidirbti regionuose? Juolab, kad taip siūlo ir Lietuvos savivaldybių asociacija, idėją lyg ir palaiko Vidaus reikalų ministerija, Švietimo ir mokslo ministrė. Net pats Lietuvos eurokomisaras išreiškė palaikymą. Įdomu, čia asmeninė ar Europos Komisijos nuomonė?

Problema ne tame, kad šis siūlymas atrodo kaip ištrauktas iš sovietmečio. Visas siūlymas yra nelogiškas ir neteisingas.

Pirma, jei „atidirbimo” pareiga kyla iš logikos, neva, valstybė kreditavo studento studijas ir šis privalo atidirbti, t.y. grąžinti skolą, tai valstybei turėtų būti svarbu, kad studijas baigęs studentas dirbtų, turėtų pajamų ir atiduotų paskolą. Kur jis dirbs – Vilniuje ar Šakiuose – jokio skirtumo. Juk kai pasiimate iš banko paskolą automobiliui, pasižadate atiduoti pinigus, o ne užsiimti kažkokiu konkrečiu darbu.

Antra, ne valstybė moka už studentų mokslą, o mokesčių mokėtojai. Dauguma studentų turi tėvus, kurie mokėjo mokesčius, ir be kita ko, turėjo lūkestį, kad bent dalis tų mokesčių bus skiriama jų vaikų mokslams. Jei valstybė staiga sako, kad už mokslą vaikai privalo „atidirbti“, ar tai reiškia, kad tėvai galėtų reikalauti, kad valstybė sugrąžintų dalį sumokėtų mokesčių? Pinigų, aišku, niekas negražins. Bet gal tada reikia nustoti klaidinti mokesčių mokėtojus, kad už jų sumokamus mokesčius vaikai galės studijuoti nemokamai.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas