Žilvinas Šilėnas. Šioje šalyje nėra vietos viduriniajai klasei

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-02-14 17:47

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Tačiau nei pirmųjų, nei antrųjų nėra tiek daug, kiek gali pasirodyti pažiūrėjus televizorių,o jų įtaka Lietuvai – smarkiai pervertinta. Visuomenės ekonominę gerovę, saugumą ir ateitį kuria dirbantys, kuriantys žmonės.

„Vidurinioji klasė“ dažnai apibrėžiama pagal pajamas. Maždaug kažkur per vidurį: nei varguolis, nei turtuolis. Deja, mūsų vidurinioji klasė Vakarų pasaulio standartais yra varguoliai. Jei mūsų politikai žmones, uždirbančius apie 900 eurų įvardina kaip turtingus, tai šalyse, į kurias mes lygiuojamės, dėl tokių atlyginimų žmonės streikuoja.

Protingiau viduriniąją klasę apibrėžti ne pagal pajamas, o pagal požiūrį į gyvenimą. Jei žmogus dirba, stengiasi ir mano, kad už savo likimą atsakingas pirmiausia jis pats, o ne kažkas kitas, jei planuoja savo finansus, taupo ir bent bando ištrūkti iš „nuo algos iki algos“ rato – jis yra vidurinioji klasė arba turi visas galimybes ja tapti. Jei žmogus nori būti savo likimo šeimininkas senatvėje, nepriklausyti nuo politikų užgaidų didinti ar mažinti pensiją – jis turi viduriniosios klasės bruožų (net jei dar neuždirbo pinigų).

Apklausos rodo, kad dauguma žmonių save priskiria viduriniajai klasei, net jei pagal pajamas jie iki jos ir „netempia”. Toks požiūris yra puikus. Vidurinioji klasė yra valstybės pagrindas. Tai nėra žmonės, kurie vaikšto atkišę rankas. Jie nereikalauja pašalpų ar nemokamų pietų. Jie susimoka ne tik už savo pietus, bet dar ir už politikų.

Liūdna, bet valdžia viduriniajai klasei nė kiek nepalengvina gyvenimo. Paprasta smulkmena – kodėl politikas už išlaidas transportui nemoka mokesčių, o dirbančiajam jas išskaičiuoti iš mokesčių draudžiama? Gi abu naudojasi transportu, kad įgyvendintų savo tiesiogines pareigas. Tačiau jei įmonė dirbančiojo kelionėms į darbą skirtų automobilį, šis būtų apmokestintas kaip „pajamos natūra”. Arba kita smulkmenėlė: valstybė pasirūpina politiko, persikėlusio į Vilnių apgyvendinimu. Tačiau jei įmonė išnuomotų butą į Vilnių persikėlusiam programuotojui, tai irgi būtų apmokestinta.

Dar daugiau, viduriniajai klasei yra prispęsta daugybė mokestinių spąstų. Apsidraudei gyvybę, kad nutikus nelaimei šeimai nereikėtų vaikščioti ištiesta ranka? Mokėk. Kaupi pensijai? Drebėk, kad valdžia nenusavintų kad ir mažos sumos. Iš 40 proc. apmokestinto atlyginimo nusipirkai automobilį, į kurio baką pili 60 proc. apmokestintą benziną? Klausykis politikų postringavimų, kaip tave reikia dar apmokestinti – įvesti automobilių mokestį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas