Žilvinas Šilėnas. Šioje šalyje nėra vietos viduriniajai klasei

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-02-14 17:47

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Tačiau nei pirmųjų, nei antrųjų nėra tiek daug, kiek gali pasirodyti pažiūrėjus televizorių,o jų įtaka Lietuvai – smarkiai pervertinta. Visuomenės ekonominę gerovę, saugumą ir ateitį kuria dirbantys, kuriantys žmonės.

„Vidurinioji klasė“ dažnai apibrėžiama pagal pajamas. Maždaug kažkur per vidurį: nei varguolis, nei turtuolis. Deja, mūsų vidurinioji klasė Vakarų pasaulio standartais yra varguoliai. Jei mūsų politikai žmones, uždirbančius apie 900 eurų įvardina kaip turtingus, tai šalyse, į kurias mes lygiuojamės, dėl tokių atlyginimų žmonės streikuoja.

Protingiau viduriniąją klasę apibrėžti ne pagal pajamas, o pagal požiūrį į gyvenimą. Jei žmogus dirba, stengiasi ir mano, kad už savo likimą atsakingas pirmiausia jis pats, o ne kažkas kitas, jei planuoja savo finansus, taupo ir bent bando ištrūkti iš „nuo algos iki algos“ rato – jis yra vidurinioji klasė arba turi visas galimybes ja tapti. Jei žmogus nori būti savo likimo šeimininkas senatvėje, nepriklausyti nuo politikų užgaidų didinti ar mažinti pensiją – jis turi viduriniosios klasės bruožų (net jei dar neuždirbo pinigų).

Apklausos rodo, kad dauguma žmonių save priskiria viduriniajai klasei, net jei pagal pajamas jie iki jos ir „netempia”. Toks požiūris yra puikus. Vidurinioji klasė yra valstybės pagrindas. Tai nėra žmonės, kurie vaikšto atkišę rankas. Jie nereikalauja pašalpų ar nemokamų pietų. Jie susimoka ne tik už savo pietus, bet dar ir už politikų.

Liūdna, bet valdžia viduriniajai klasei nė kiek nepalengvina gyvenimo. Paprasta smulkmena – kodėl politikas už išlaidas transportui nemoka mokesčių, o dirbančiajam jas išskaičiuoti iš mokesčių draudžiama? Gi abu naudojasi transportu, kad įgyvendintų savo tiesiogines pareigas. Tačiau jei įmonė dirbančiojo kelionėms į darbą skirtų automobilį, šis būtų apmokestintas kaip „pajamos natūra”. Arba kita smulkmenėlė: valstybė pasirūpina politiko, persikėlusio į Vilnių apgyvendinimu. Tačiau jei įmonė išnuomotų butą į Vilnių persikėlusiam programuotojui, tai irgi būtų apmokestinta.

Dar daugiau, viduriniajai klasei yra prispęsta daugybė mokestinių spąstų. Apsidraudei gyvybę, kad nutikus nelaimei šeimai nereikėtų vaikščioti ištiesta ranka? Mokėk. Kaupi pensijai? Drebėk, kad valdžia nenusavintų kad ir mažos sumos. Iš 40 proc. apmokestinto atlyginimo nusipirkai automobilį, į kurio baką pili 60 proc. apmokestintą benziną? Klausykis politikų postringavimų, kaip tave reikia dar apmokestinti – įvesti automobilių mokestį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas