Žilvinas Šilėnas. Šioje šalyje nėra vietos viduriniajai klasei

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-02-14 17:47

„Įsijunk televizorių, pamatysi, kaip žmonės Lietuvoje gyvena“, mėgsta moralizuoti ne vienas. Bet televizorius – prastas tikrovės atspindys. Jei tikėtume televizoriumi, Lietuvoje gyvena daugiausiai girtuokliai ir politikai. Pirmus rodo per „Farus“, „24 valandas“ ir „TV pagalbą“. Antruosius – per „Dėmesio centre“ ir „Lietuva tiesiogiai“. Tiesa, būna, kad antruosius parodo ir per tas laidas, kur rodo pirmuosius.

Tačiau nei pirmųjų, nei antrųjų nėra tiek daug, kiek gali pasirodyti pažiūrėjus televizorių,o jų įtaka Lietuvai – smarkiai pervertinta. Visuomenės ekonominę gerovę, saugumą ir ateitį kuria dirbantys, kuriantys žmonės.

„Vidurinioji klasė“ dažnai apibrėžiama pagal pajamas. Maždaug kažkur per vidurį: nei varguolis, nei turtuolis. Deja, mūsų vidurinioji klasė Vakarų pasaulio standartais yra varguoliai. Jei mūsų politikai žmones, uždirbančius apie 900 eurų įvardina kaip turtingus, tai šalyse, į kurias mes lygiuojamės, dėl tokių atlyginimų žmonės streikuoja.

Protingiau viduriniąją klasę apibrėžti ne pagal pajamas, o pagal požiūrį į gyvenimą. Jei žmogus dirba, stengiasi ir mano, kad už savo likimą atsakingas pirmiausia jis pats, o ne kažkas kitas, jei planuoja savo finansus, taupo ir bent bando ištrūkti iš „nuo algos iki algos“ rato – jis yra vidurinioji klasė arba turi visas galimybes ja tapti. Jei žmogus nori būti savo likimo šeimininkas senatvėje, nepriklausyti nuo politikų užgaidų didinti ar mažinti pensiją – jis turi viduriniosios klasės bruožų (net jei dar neuždirbo pinigų).

Apklausos rodo, kad dauguma žmonių save priskiria viduriniajai klasei, net jei pagal pajamas jie iki jos ir „netempia”. Toks požiūris yra puikus. Vidurinioji klasė yra valstybės pagrindas. Tai nėra žmonės, kurie vaikšto atkišę rankas. Jie nereikalauja pašalpų ar nemokamų pietų. Jie susimoka ne tik už savo pietus, bet dar ir už politikų.

Liūdna, bet valdžia viduriniajai klasei nė kiek nepalengvina gyvenimo. Paprasta smulkmena – kodėl politikas už išlaidas transportui nemoka mokesčių, o dirbančiajam jas išskaičiuoti iš mokesčių draudžiama? Gi abu naudojasi transportu, kad įgyvendintų savo tiesiogines pareigas. Tačiau jei įmonė dirbančiojo kelionėms į darbą skirtų automobilį, šis būtų apmokestintas kaip „pajamos natūra”. Arba kita smulkmenėlė: valstybė pasirūpina politiko, persikėlusio į Vilnių apgyvendinimu. Tačiau jei įmonė išnuomotų butą į Vilnių persikėlusiam programuotojui, tai irgi būtų apmokestinta.

Dar daugiau, viduriniajai klasei yra prispęsta daugybė mokestinių spąstų. Apsidraudei gyvybę, kad nutikus nelaimei šeimai nereikėtų vaikščioti ištiesta ranka? Mokėk. Kaupi pensijai? Drebėk, kad valdžia nenusavintų kad ir mažos sumos. Iš 40 proc. apmokestinto atlyginimo nusipirkai automobilį, į kurio baką pili 60 proc. apmokestintą benziną? Klausykis politikų postringavimų, kaip tave reikia dar apmokestinti – įvesti automobilių mokestį.

Straipsnio puslapiai:

Close

Rūta Vainienė. Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs ...

N. Mačiulis: automobilio mokestis pakeltų lietuvių atlyginimus

Vos tik valdžia pristato mokesčių reformas, pasipila kalbos ir apie nekilnojamo turto bei automobilių mokesčius. Štai Seimo pirmininkas V. Pranckietis žiniasklaidai sakė, jog pritartų naujiems turto mokesčiams. Tačiau valdantieji delsia ...

Įsibėgėjantis kainų augimas kelia nerimą smulkiajam verslui

Lietuvos ekonomikai nemažinant augimo tempo, neigiamą infliacijos poveikį jaučia ne tik vartotojai - juntamai brangstančios prekės ir paslaugos ima trukdyti ir verslo plėtrai. Trys iš keturių smulkaus ir vidutinio verslo atstovų tvirtina, ...

Rūta Vainienė. Cukrini avinėli, pasipurtyk!

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje ...

Valdas Sutkus. Neūkiškumo pavyzdys: „gera“ ir „bloga“ paslauga iš tų pačių valstybės rankų

Kai valstybės valdomą Lietuvos paštą vieną dieną bus apsispręsta kotiruoti vertybinių popierių biržoje ar ieškoti jam privataus investuotojo, valdžios atstovai turės dėl ko pasukti galvą ir sugalvoti įtikinamą paaiškinimą, ...

Rokas Grajauskas. Kaip augant pajamoms keičiasi lietuvių vartojimo įpročiai?

Pastaruoju metu vis sparčiau augantys atlyginimai skatina gyventojus plačiau atverti pinigines. Augantys atlyginimai ne tik didina gyventojų išlaidas, bet ir keičia vartojimo įpročius. Vis mažesnę dalį pajamų išleidžiame maistui, vis ...

Nerijus Mačiulis. Ar kartūs saldūs mokesčiai?

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be ...

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas