Žilvinas Šilėnas. „Solidari” vyriausybė – po naują mokestį kiekvienam

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-02-28 18:27

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį.

„Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai

Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai. Kalbant paprastai, jei uždirbi daugiau kaip „didelės pajamos“, nuo tos sumos mokėsi didesnius mokesčius. Kuo tai skiriasi nuo progresinių mokesčių tarifo įvedimo? Niekuo.

Aišku, gyventojų pajamų mokestis ir būsimas solidarumo mokestis – ne vieninteliai nuskaitymai nuo atlyginimo. Jei „ant popieriaus” uždirbate 1200 eurų, į rankas gaunate 900, jūs sumokate apie 180 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 367 eurus „Sodrai” ir dar 107 už sveikatos draudimą. Darbdavys realiai jums sumoka 1560 eurų, tačiau jus pasiekia tik 900.

Jei valdžia sugalvoja, kad 1000 eurų „ant popieriaus“ yra „didelės pajamos“, ir įveda papildomą 10 proc. mokestį pajamoms, didesnėms kaip 1000 eurų, tuomet jūsų pajamos, viršijančios 1000 eurų, būtų apmokestinamos nebe 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, o jau 25 proc. Dėl solidarumo mokesčio jus ir jūsų šeimą pasiektų jau nebe 900 eurų, o dar mažiau.

Bet galbūt už savo sumokėtus mokesčius ar „Sodros” įmokas jūs gausite labai daug papildomų gėrybių? Ne. Jei uždirbate 900 eurų „į rankas”, „Sodrai” jūs sumokėsite 3 kartus daugiau nei tas, kuris uždirba 340 eurų „į rankas“. Tačiau jūsų pensija nebus du kartus didesnė. Sveikatos draudimo jūs sumokėsite irgi tris kartus daugiau, bet jus abu gydys vienodai. O jei jau prakalbome apie „solidarumą“, tai gyventojų pajamų mokesčio kiekvieną mėnesį jūs jau dabar sumokate 12 kartų (!) daugiau, nors uždirbate tik tris kartus daugiau.

Aišku, valdžia gali sakyti, kad „solidarumo“ mokestį įves tik labai aukštoms pajamoms. Netikiu. Realiai vienintelė žmonių grupė, kurią valdžia gali apmokestinti, yra dirbantys Lietuvoje pagal darbo sutartis. O tarp tų žmonių, deja, 900 eurų „į rankas” yra „aukštos pajamos“, nes tiek uždirba tik koks šeštadalis. Štai iliustracija. Uždirbantys 900 „į rankas“ suneša pusę visų pinigų, surenkamų iš Gyventojų pajamų mokesčio. Likę penki šeštadaliai – likusią pusę. Taip „solidaru“, kad nors verk. Įvedus „solidarumo“ mokestį situacija dar labiau išsikreips.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas