Žilvinas Šilėnas. „Solidari” vyriausybė – po naują mokestį kiekvienam

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-02-28 18:27

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį.

„Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai

Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai. Kalbant paprastai, jei uždirbi daugiau kaip „didelės pajamos“, nuo tos sumos mokėsi didesnius mokesčius. Kuo tai skiriasi nuo progresinių mokesčių tarifo įvedimo? Niekuo.

Aišku, gyventojų pajamų mokestis ir būsimas solidarumo mokestis – ne vieninteliai nuskaitymai nuo atlyginimo. Jei „ant popieriaus” uždirbate 1200 eurų, į rankas gaunate 900, jūs sumokate apie 180 eurų gyventojų pajamų mokesčio, 367 eurus „Sodrai” ir dar 107 už sveikatos draudimą. Darbdavys realiai jums sumoka 1560 eurų, tačiau jus pasiekia tik 900.

Jei valdžia sugalvoja, kad 1000 eurų „ant popieriaus“ yra „didelės pajamos“, ir įveda papildomą 10 proc. mokestį pajamoms, didesnėms kaip 1000 eurų, tuomet jūsų pajamos, viršijančios 1000 eurų, būtų apmokestinamos nebe 15 proc. gyventojų pajamų mokesčiu, o jau 25 proc. Dėl solidarumo mokesčio jus ir jūsų šeimą pasiektų jau nebe 900 eurų, o dar mažiau.

Bet galbūt už savo sumokėtus mokesčius ar „Sodros” įmokas jūs gausite labai daug papildomų gėrybių? Ne. Jei uždirbate 900 eurų „į rankas”, „Sodrai” jūs sumokėsite 3 kartus daugiau nei tas, kuris uždirba 340 eurų „į rankas“. Tačiau jūsų pensija nebus du kartus didesnė. Sveikatos draudimo jūs sumokėsite irgi tris kartus daugiau, bet jus abu gydys vienodai. O jei jau prakalbome apie „solidarumą“, tai gyventojų pajamų mokesčio kiekvieną mėnesį jūs jau dabar sumokate 12 kartų (!) daugiau, nors uždirbate tik tris kartus daugiau.

Aišku, valdžia gali sakyti, kad „solidarumo“ mokestį įves tik labai aukštoms pajamoms. Netikiu. Realiai vienintelė žmonių grupė, kurią valdžia gali apmokestinti, yra dirbantys Lietuvoje pagal darbo sutartis. O tarp tų žmonių, deja, 900 eurų „į rankas” yra „aukštos pajamos“, nes tiek uždirba tik koks šeštadalis. Štai iliustracija. Uždirbantys 900 „į rankas“ suneša pusę visų pinigų, surenkamų iš Gyventojų pajamų mokesčio. Likę penki šeštadaliai – likusią pusę. Taip „solidaru“, kad nors verk. Įvedus „solidarumo“ mokestį situacija dar labiau išsikreips.

Straipsnio puslapiai:

Close

Aistė Čepukaitė. Biudžetas: neišnaudotos galimybės

Kitų metų biudžete finansinėmis problemomis lieka deficitas, išlaidų ribojimo taisyklių apėjimas, skola. O kas liūdniausia, kad, nors ekonomikos augimas – idealus metas esminėms reformoms, mokesčių naštos lengvinimui – to iš esmės nėra daroma.

Antanas Sagatauskas. Kodėl bankas turi klausimų apie jūsų verslą?

Pastaraisiais metais pasaulio valstybės nuolat ieško veiksmingų būdų kovai su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo grėsmėmis. Nusikaltėliai tobulina savo veiklos metodus ieškodami saugumo spragų, todėl į kovą su šiomis grėsmėmis netiesiogiai įtraukiama vis didesnė verslo bendruomenės dalis, kuriai šiandien keliami didesni skaidrumo reikalavimai.

Eglė Džiugytė. Žaidimų teorija, JAV ir Šiaurės Korėja

Dvidešimt pirmas amžius – kibernetinės erdvės klestėjimo laikai, todėl kartais gali būti keista girdėti pranešimus apie fizinius karinius konfliktus ar šalių įsiveržimus į svetimas teritorijas. Nuo 2006 metų tokių konfliktų buvo ne vienas: Izraelis ir Libanas, Etiopija ir Somalis, JAV ir Irakas, nesutarimai tarp Indijos ir Pakistano, Irano ir Saudo Arabijos, Kinijos ir visų jos kaimynių.

Nerijus Mačiulis. Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kodėl šie tyrimai tokie svarbūs, ką jie rodo ir ko iš jų galima pasimokyti?

Rūta Vainienė. Pajamų nelygybė – Trojos arklys

  Kaip teisingai sakoma: nauja - tai gerai užmiršta sena. Tuo mums leido įsitikinti Lietuvos bankas, praėjusią savaitę „iš naujo“ atradęs, kad skiriasi Lietuvos žmonių pajamos. Skiriasi atskiruose regionuose, skiriasi ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Kainų augimo pasiutpolkė didina tempą

Įsibėgėjusi infliacija Lietuvoje neslopsta, bet didina pagreitį. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainos per metus išaugo 4,8 proc., palyginti su rugpjūčio mėnesiu vartotojų kainų augimas paspartėjo 0,4 proc. punkto. Pagal ...

Laura Galdikienė. Žemiausiai kabėję vaisiai nuskinti – ką darysime toliau?

 Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuva pasiekė įspūdingą progresą. Jei 1996 metais šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą siekė tik 37 proc. ES vidurkio, tai 2016 metais jis siekė jau net 75 proc. ES ...

Rokas Grajauskas. Kaip sustiprinti viduriniąją klasę Lietuvoje?

 Vidurinioji klasė Lietuvoje – viena mažiausių Europoje. Mūsų šalyje jai priklauso vos daugiau nei trečdalis namų ūkių. Pastaruoju metu pagrindinis valdančiųjų dėmesys buvo nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančiųjų padėties ...

Žilvinas Šilėnas. Europa nubaudė geležinkelius. Kas toliau?

Europos Komisija (EK) nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ už konkurencijos apribojimą – geležinkelio ruožo į Latviją išardymą. Šis sprendimas ypač svarbus simboline prasme. Europa signalizuoja, kad valdžiai ar net jos ...

Ieva Valeškaitė. Visuotinis turto deklaravimas – ar reikia dar vieno galvos skausmo?

 Gal esate vienas tų, kurie kasmet pusę dienos praleidžia eilėje laukdami, kol kartu su mokesčių konsultanto pagalba galės pateikti gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją? Gal deklaruojate pats, bet paskambinę pusvalandį klausotės saksofono ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas