Žilvinas Šilėnas. Svarbiausia mokesčių reforma – kaip nepri(si)dirbti

(Puslapis 1 iš 3)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-22 18:49

Ne vienos partijos programoje įrašytas ir Vyriausybės suplanuotas darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokų sujungimas būtų vienas svarbiausių mokestinių pakeitimų per pastarąjį dešimtmetį. Tai seniai reikalinga reforma, kuriai pritaria beveik visi specialistai nepriklausomai nuo politinių įsitikinimų.

Todėl labai svarbu tai atlikti teisingai ir nenukrypti nuo tikslo. Ir svarbiausia – įmokų sujungimas neturi virsti mokesčių didinimu.

Kodėl reikia sujungti įmokas?

Jei žmogus uždirba minimalų atlyginimą, „į rankas“ jis gauna 335 eurus, o darbdaviui tai atsieina 500 eurų. Pagal dabartinę tvarką laikoma, kad darbuotojas „Sodrai” sumoka 35 eurus, o darbdavys – 120 eurų. Tačiau toks padalinimas į darbuotojo ir darbdavio įmoką neturi jokios ekonominės prasmės. Pirma, įmokos sumokamos už darbuotojo socialines garantijas (pvz., pensiją, draudimą nuo nedarbo ir t.t.), t.y. šių įmokų naudos gavėjas yra darbuotojas, o ne darbdavys.

Antra, realiai tie pinigai nuskaičiuojami nuo darbuotojo sukurtos vertės. Samdydami darbdaviai vertina, kiek jiems iš viso atsieina darbuotojas, o ne tai, kiek darbuotojas gaus „į rankas“. Tai, kad įmoka oficialiai pavadinta „darbdavio Sodros įmoka“, dar nereiškia, kad ją ekonomiškai sumoka darbdavys, o ne darbuotojas.

Toks beprasmis įmokos padalinimas sukuria tris iliuzijas. Pirma, vietoje normalių atlyginimo „iki” ir „po mokesčių” mes turime, tris lygmenis: „į rankas“, „ant popieriaus“ ir „darbo vietos kaina“. Antra, dalis politikų, spėju, patys patiki, kad „darbdavio Sodra“ kainuoja darbdaviui, o ne darbuotojui. Iš čia, matyt, ir kyla pasvarstymai, kad Lietuvoje yra per maži mokesčiai, ar, kad, pvz., padidinus darbdavio „Sodros įmoką”, nukentės ne darbuotojas, o darbdavys.

Trečia, tai suklaidina ir dalį darbuotojų. Jei darbuotojai patiki, kad mokesčius moka ne jie, o darbdavys, tai ir darbas „už vokelį“ nebeatrodo toks prastas dalykas. Logika veikia maždaug taip: „aš nieko blogo nedarau, nes mokesčius nuslepia darbdavys“ ir „kadangi nuslepiama „darbdavio Sodra“, tai su manimi tai nesusiję.“

Liūdna ironija, kad „darbdavio Sodra“ yra būtent tie pinigai, kurie eina darbuotojo, o ne darbdavio pensijai. Nuslėpdamas mokesčius, darbuotojas mažina savo, o ne darbdavio pensiją. Aišku, mokesčių sujungimas neišspręs visos šešėlinės ekonomikos problemų, bet tai būtų žingsnis teisinga linkme.

Kaip sujungti?

Kuo situacija sujungus įmokas nuo esančios dabar? Jei viskas bus atlikta teisingai, tai darbuotojas „į rankas” gaus tiek pat, darbdaviui darbuotojas kainuos irgi tiek pat, o ir valstybė mokesčių surinks tiek pat. Vienintelis dalykas, kuris pasikeis – vietoje 35 eurų „darbuotojo Sodros”, ir 120 eurų „darbdavio Sodros“ bus viena – 155 eurų „Sodros” įmoka. Kaip ir seniau, tuos pinigus į „Sodros” sąskaitą perves darbdavys.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas