Žilvinas Šilėnas: valdžia – vis brangesnė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-10-11 17:57

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.lt). Šie jūsų 5000 eurų kasmet išleidžiami viešajam sektoriui: mokykloms, poliklinikoms, valdininkams, Seimo nariams ir pan.

Turbūt teko nusivilti ne viena paslauga, kurią teikia viešasis sektorius. Eilė pas gydytoją – per ilga? Savivaldybėje bendravo nemandagiai? Įprastai mes esame įpratę, kad klientas – visada teisus. Moki pinigus – gauni paslaugą. Jei pardavėjas nepatiko, savo sunkiai uždirbtus pinigus nešiesi kitur. Viešajame sektoriuje – kitaip. Visų pirma, moki pinigus, bet paslauga nesinaudoji arba negauni tokios, kokios nori? Tavo problemos.

Antra, turbūt teko girdėti, kad visas viešojo sektoriaus problemas žadama spręsti pinigais. Žmonės nepatenkinti sveikatos apsauga? „Skirsime daugiau pinigų“. Moksleiviai prastai mokosi? „Didinsime finansavimą švietimui“. Gerai, kad bent jau besiskundžiant prastu valdžios darbu, valdžia nesiūlo pasididinti finansavimo. Logika, aišku, čia labai „įdomi“. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei prasta parduotuvė, kuria klientai yra nepatenkinti, nuspręstų padidinti kainas?

Trečia, nuolatos kalama į galvą, kad viešajam sektoriui pastoviai trūksta pinigų. Bet turbūt net neužsimenama, kad valdžia kiekvienais metais surenka ir išleidžia vis daugiau pinigų. 2015 m. valstybė iš žmonių surinko ir paskirstė vidutiniškai po 4500 eurų kiekvienam gyventojui. O net prieš krizę, „geraisiais laikais“ ši suma tesiekė apie 2500 eurų. Tai reiškia, kad, valdžia kiekvienais metais atsieina vis daugiau. Be to, valdžia brangsta sparčiau nei, pavyzdžiui, kalafiorai, t.y. valdžios išlaidos auga sparčiau nei infliacija.

Galima paklausti – jei valdžia išleidžia daugiau pinigų, ar gaunate geresnes paslaugas? Arba atvirkščiai – jei negaunate geresnių paslaugų, kodėl tada reikia išleisti daugiau jūsų pinigų? Galima sakyti „didėjo pensijos, išmokos“, bet tai nepaaiškina valdžios brangimo. Kiekvienais metais finansavimas didėjo praktiškai visoms sritims, ne tik pensijoms. Pensininkų irgi truputį daugiau, nes sensta visuomenė, bet per 10 metų Lietuva drastiškai nepaseno. Bedarbių, t.y. žmonių, kuriems reikia išmokų, kiekvienais metais irgi mažėja.

Straipsnio puslapiai:

Close

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

Žilvinas Šilėnas. Savivaldybės išsukinėja saugiklius

Valdiškas turtas yra valdomas neefektyviai. Tai daug kas pabrėžė ir prieš rinkimus, ir po jų. Ar ši valdžia pradėjo tvarkytis? Iš dalies – taip. Pertvarkomi „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonėms ...

Laura Galdikienė. Solidūs atlyginimai viešajame sektoriuje – tik įgyvendinus reformas

Valstybės sektoriaus atlyginimų augimas jau 6 metus atsilieka nuo privataus sektoriaus atlyginimų augimo tempo. Dėl tokių tendencijų darbas valstybės sektoriuje tampa mažiau patrauklus, kyla grėsmė valstybės institucijų darbo kokybei ir skaidrumui. ...

Robertas Dargis: mums sunku susikalbėti su valdžia

Verslininkai kalbėdami apie pastarųjų metų patirtį pastebi, kad verslo bendruomenei vis sunkiau kalbėtis su politikais apie valstybės ateities viziją, jos vystymo kelią ir kasdienes problemas. Birželio 14 d. vykusioje konferencijoje „Verslo ...

Norintys kurti verslą vyrai labiau nei moterys bijo susimauti

Dauguma lietuvių nori kurti savo verslą, tačiau vyrai ir moterys tai įsivaizduoja skirtingai, rodo DNB banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų verslumo tyrimas. Vyrai svajoja apie didesnes įmones, bet jų ...

Gitanas Nausėda. Makroekonomikos įtaka kuriant verslą: į ką svarbu atsižvelgti?

Nuosavas verslas yra ne tik laisvė priimti sprendimus, bet ir didelė atsakomybė. Kalbant apie verslo kūrimą ir plėtrą, svarbu pabrėžti makroekonomikos rodiklių svarbą. Šie rodikliai daugeliui yra tik nuobodūs skaičių rinkiniai, bet jie gali ...

Didžiulė išlaidų našta lietuvius verčia uždarbiauti papildomai

Verslumas ar didžiulės išlaidos? Deja, bet būtent antroji priežastis lietuvius verčia ieškoti papildomų pinigų šaltinių. Pastaraisiais metais Lietuvoje papildomai uždarbiavo daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.), rodo ...

Vaiva Šečkutė. Ar imigracija gali paskatinti atlyginimų augimą?

Kiek supaprastinus imigracijos procedūras viešojoje erdvėje nuvilnijo šioks toks nerimas – kaip tai gali paveikti šalies gyventojų atlyginimus? Teigiama, kad didesnė darbuotojų pasiūla mažina jų kainą, kitaip tariant, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas