Žilvinas Šilėnas: valdžia – vis brangesnė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-10-11 17:57

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.lt). Šie jūsų 5000 eurų kasmet išleidžiami viešajam sektoriui: mokykloms, poliklinikoms, valdininkams, Seimo nariams ir pan.

Turbūt teko nusivilti ne viena paslauga, kurią teikia viešasis sektorius. Eilė pas gydytoją – per ilga? Savivaldybėje bendravo nemandagiai? Įprastai mes esame įpratę, kad klientas – visada teisus. Moki pinigus – gauni paslaugą. Jei pardavėjas nepatiko, savo sunkiai uždirbtus pinigus nešiesi kitur. Viešajame sektoriuje – kitaip. Visų pirma, moki pinigus, bet paslauga nesinaudoji arba negauni tokios, kokios nori? Tavo problemos.

Antra, turbūt teko girdėti, kad visas viešojo sektoriaus problemas žadama spręsti pinigais. Žmonės nepatenkinti sveikatos apsauga? „Skirsime daugiau pinigų“. Moksleiviai prastai mokosi? „Didinsime finansavimą švietimui“. Gerai, kad bent jau besiskundžiant prastu valdžios darbu, valdžia nesiūlo pasididinti finansavimo. Logika, aišku, čia labai „įdomi“. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei prasta parduotuvė, kuria klientai yra nepatenkinti, nuspręstų padidinti kainas?

Trečia, nuolatos kalama į galvą, kad viešajam sektoriui pastoviai trūksta pinigų. Bet turbūt net neužsimenama, kad valdžia kiekvienais metais surenka ir išleidžia vis daugiau pinigų. 2015 m. valstybė iš žmonių surinko ir paskirstė vidutiniškai po 4500 eurų kiekvienam gyventojui. O net prieš krizę, „geraisiais laikais“ ši suma tesiekė apie 2500 eurų. Tai reiškia, kad, valdžia kiekvienais metais atsieina vis daugiau. Be to, valdžia brangsta sparčiau nei, pavyzdžiui, kalafiorai, t.y. valdžios išlaidos auga sparčiau nei infliacija.

Galima paklausti – jei valdžia išleidžia daugiau pinigų, ar gaunate geresnes paslaugas? Arba atvirkščiai – jei negaunate geresnių paslaugų, kodėl tada reikia išleisti daugiau jūsų pinigų? Galima sakyti „didėjo pensijos, išmokos“, bet tai nepaaiškina valdžios brangimo. Kiekvienais metais finansavimas didėjo praktiškai visoms sritims, ne tik pensijoms. Pensininkų irgi truputį daugiau, nes sensta visuomenė, bet per 10 metų Lietuva drastiškai nepaseno. Bedarbių, t.y. žmonių, kuriems reikia išmokų, kiekvienais metais irgi mažėja.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gintarė Deržanauskienė. Savivaldybių nenoras atsisakyti verslų – priklausomybė ar pokyčių baimė?

Juokiasi puodas, kad katilas juodas, sako lietuvių liaudies patarlė. Valdžia vieną po kito kepa draudimus ir reguliavimus gyventojams, tačiau nemato, kas darosi jos pačios kieme. Patarlė lyg ir tiktų valdžios veiksmams apibūdinti, tik kad juokas ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Reformoje liko skylių, bet kai kurios detalės vietoje

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai ...

Indrė Genytė-Pikčienė. Atlyginimų lenktynės viešajame ir privačiame sektoriuje – 5:0 pastarojo naudai

Vidutinio darbo užmokesčio tendencijoms abejingų nėra. Tai vienas iš būdų „pasimatuoti“ savo finansinę būklę su kitais visuomenės nariais, o ekonomistams tai vienas kertinių rodiklių, padedančių įvertinti valstybės gyventojų ...

Tadas Povilauskas. Mažiau vilniečių tikisi, kad būstas brangs

Kaip ir tikėtasi, šių metų pirmą ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių tapo truputį kuklesni. SEB banko užsakymu kovą atlikta apklausa parodė, kad 54 proc. apklaustųjų šalyje mano, kad būstas per artimiausius dvylika ...

„Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas: kaip kinta kriptovaliutų svyravimai?

Kripovaliutų vertėms nuolat svyruojant, o bitkoinui nebeperlipant 9000 JAV dolerių ribos imama svarstyti, ar geriausi laikai jau praeityje. Edward Cooper, „Revolut“ Mobiliųjų technologijų vadovas, reaguodamas į pasaulines naujienas ...

Dūrė pirštu į socialinių tinklų burbulą – vartojat, ką jums įkiša

Lietuvos metų ekonomikos konferencijoje, kurią organizuoja žurnalas „Valstybė“, verslo, ekonomikos ir žiniasklaidos lyderiai diskutavo kaip 4-oji pramonės revoliucija pakeis verslo potencialą. Pranešimą konferencijoje skaičiusi ...

Gitanas Nausėda: anksčiau ar vėliau krizė ateis. Ar esame pasiruošę?

Pasaulyje vis dar vyraujant neapibrėžtumui, baiminantis prekybos karų kalbama apie galimą naująją krizę. Tačiau tikinama, kad šį kartą pasaulis, įskaitant Lietuvą, bus daug geriau pasiruošęs. Žurnalo „Valstybė“ ...

Nerijus Mačiulis: krizė jau prasidėjo

Kol vieni ekonomistai ramina, kad krizės užuomazgų dar nėra ir nežinia, kada ji prasidės, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė: krizė prasidėjo jau pernai ar net dar anksčiau. Žurnalo „Valstybė“ ...

Laura Galdikienė. Pasaulis ant prekybos karo slenksčio, ar bus laimėtojų?

Šiandien pasaulinei prekybai išgyvenant atgimimą, daugelyje išsivysčiusių šalių verslo ir vartotojų lūkesčiai yra neregėtose aukštumose, o investicijos ima po truputį kopti iš duobės. Praėjusiais metais ...

Futurologas iš Estijos įvardijo tris svarbiausias kryptis Lietuvos vyriausybei

Digitalizacijos eksperto ir futurologo esto Valdek Laur teigimu, įsibėgėjant ketvirtosios pramonės revoliucijai, kuomet keičiasi viso pasaulio ekonominė situacija ir verslo bei darbo rinkos tendencijos, kiekviena konkurencinga valstybė turėtų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas