Žilvinas Šilėnas: valdžia – vis brangesnė

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2016-10-11 17:57

Jei per mėnesį uždirbate 500 eurų „į rankas“, kam išleidžiate daugiausiai? Maistui? Būstui? Ne. Daugiausiai išleidžiate mokesčiams. Apie 330 eurų nuo uždarbio yra nuskaičiuojama daugeliui to net nežinant. Valdiška pensija, valdiškas sveikatos draudimas, pajamų mokestis. Dar apie 90 eurų per mėnesį sumokate kaip pridėtinės vertės mokestį tuos 500 eurų išleisdamas parduotuvėje. Per metus susidaro apie 5000 eurų mokesčių (šaltinis mokumokescius.lt). Šie jūsų 5000 eurų kasmet išleidžiami viešajam sektoriui: mokykloms, poliklinikoms, valdininkams, Seimo nariams ir pan.

Turbūt teko nusivilti ne viena paslauga, kurią teikia viešasis sektorius. Eilė pas gydytoją – per ilga? Savivaldybėje bendravo nemandagiai? Įprastai mes esame įpratę, kad klientas – visada teisus. Moki pinigus – gauni paslaugą. Jei pardavėjas nepatiko, savo sunkiai uždirbtus pinigus nešiesi kitur. Viešajame sektoriuje – kitaip. Visų pirma, moki pinigus, bet paslauga nesinaudoji arba negauni tokios, kokios nori? Tavo problemos.

Antra, turbūt teko girdėti, kad visas viešojo sektoriaus problemas žadama spręsti pinigais. Žmonės nepatenkinti sveikatos apsauga? „Skirsime daugiau pinigų“. Moksleiviai prastai mokosi? „Didinsime finansavimą švietimui“. Gerai, kad bent jau besiskundžiant prastu valdžios darbu, valdžia nesiūlo pasididinti finansavimo. Logika, aišku, čia labai „įdomi“. Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei prasta parduotuvė, kuria klientai yra nepatenkinti, nuspręstų padidinti kainas?

Trečia, nuolatos kalama į galvą, kad viešajam sektoriui pastoviai trūksta pinigų. Bet turbūt net neužsimenama, kad valdžia kiekvienais metais surenka ir išleidžia vis daugiau pinigų. 2015 m. valstybė iš žmonių surinko ir paskirstė vidutiniškai po 4500 eurų kiekvienam gyventojui. O net prieš krizę, „geraisiais laikais“ ši suma tesiekė apie 2500 eurų. Tai reiškia, kad, valdžia kiekvienais metais atsieina vis daugiau. Be to, valdžia brangsta sparčiau nei, pavyzdžiui, kalafiorai, t.y. valdžios išlaidos auga sparčiau nei infliacija.

Galima paklausti – jei valdžia išleidžia daugiau pinigų, ar gaunate geresnes paslaugas? Arba atvirkščiai – jei negaunate geresnių paslaugų, kodėl tada reikia išleisti daugiau jūsų pinigų? Galima sakyti „didėjo pensijos, išmokos“, bet tai nepaaiškina valdžios brangimo. Kiekvienais metais finansavimas didėjo praktiškai visoms sritims, ne tik pensijoms. Pensininkų irgi truputį daugiau, nes sensta visuomenė, bet per 10 metų Lietuva drastiškai nepaseno. Bedarbių, t.y. žmonių, kuriems reikia išmokų, kiekvienais metais irgi mažėja.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas