Žilvinas Šilėnas. Valdžia viską gadina

(Puslapis 1 iš 2)


Asmeninio archyvo nuotr. Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas

2017-03-28 17:08

Antikos graikai turi legendą apie karalių Midą. Viskas, prie ko jis prisiliesdavo, pavirsdavo auksu. Kai žiūri į mūsų valdžią, atrodo, kad ji yra atvirkštinis Midas. Net geri dalykai, prie kurių prisiliečia valdžia, virsta nesąmonėmis. Štai jums trys pavyzdžiai.

Vidaus sandoriai

Lietuvoje veikia valdžiai priklausanti įmonių grupė, gyvenanti iš mokesčių mokėtojų pinigų. Užsakymus ji gauna ne per konkursus, o tik todėl, kad yra artimai susijusi su politikais. Kalbu, aišku, apie savivaldybių įmones, kurios užsakymus iš savivaldybių gauna tik dėl to, kad yra valdomos savivaldybių.

Su korupcija kovojančios tarnybos (pvz., Viešųjų pirkimų tarnyba, Konkurencijos taryba) tokią praktiką kritikuoja ir parodo jos žalą, pvz., rajonuose, kur atliekų tvarkymas pirktas be konkursų, gyventojai brangiau sumoka už šiukšlių išvežimą. Institucijos net parengia įstatymo projektą, kaip šią situaciją sutvarkyti. Įstatymo projektas apgalvotas ir labai nuosaikus. Savivaldybėms neuždraudžiama pirkti iš savo įmonių, subsidijuoti jų ir t.t. Vienintelis reikalavimas – pirkite skaidriai, atvirai, per konkursus. Paprastai tariant, iki tikros sąžiningos konkurencijos – dar toli, bet vis šis tas.

Šioje situacijoje Seimui net nereikėjo nieko daryti. Būtų užtekę tiesiog pritarti įstatymo projektui ir į sąskaitą įsirašyti vieną gerą darbą.

Bet kur tau! Prasidėjo išvedžiojimai: „O kas bus, jei savivaldybės įmonės nelaimės konkursų?“. Valdžiai galima atsikirsti jos pačios retorika. Gal mums nereikia valdiškų įmonių, kurios nesugeba sąžiningai laimėti konkurso?

Tačiau ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje jau parlamentarų „patobulintas” projektas – bus balsuojama, ar leisti savivaldybėms ir toliau pirkti paslaugas iš savo įmonių be konkursų. Tada ir paaiškės, ar vis dėl to pokyčiai ateis į Lietuvą, ar bus atidėti neribotam laikui.

„Sodros” įmokų sujungimas

Dėl to, kad reikia sujungti darbuotojo ir darbdavio „Sodros“ įmokas, sutaria beveik visos partijos. Puiku! Valstiečių lyderis norėjo iniciatyvų „vardan tos, Lietuvos“, kurios suvienytų skirtingas politines jėgas? Štai ji. Dar daugiau, praktiškai visi specialistai šitam žingsniui irgi pritaria. Kaip sujungti, kad niekas nepasikeistų nei darbuotojui, nei darbdaviui, nei valstybei – seniai suskaičiuota. Sujungi įmokas, pasirūpini, kad dėl pokyčių niekas nebūtų nuskriaustas - nei darbuotojas, nei darbdavys, nei biudžetas. Ir į pasiekimų knygelę įsirašai vieną svarbiausių mokestinių reformų Lietuvoje.

Straipsnio puslapiai:

Close

Gitanas Nausėda. Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

 Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą. Štai ...

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas