Žirgynai nepasidalija paramos

(Puslapis 1 iš 4)


Alfredo Pliadžio (Fotodiena) nuotr.

Vida Tavorienė / valstietis.lt

2013-09-14 10:22

 Žirgininkai jau ne vienus metus šokdina ir savivaldą, ir valdininkus nesutardami, kaip pasidalyti veislininkystei numatytą valstybės paramą. Dėl to nukenčia visos gyvūnų veislininkystės organizacijos. Šiemet gyvulių augintojų ir veisėjų organizacijos dar nėra gavusios pinigų gyvūnų kilmės knygoms tvarkyti. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) priekaištauja Žemės ūkio rūmams (ŽŪR), kad prieš trejus metus veislininkystei numatytos valstybės paramos skirstymą perėmusi savivalda demonstruoja bejėgiškumą ir nesugeba susitarti, kaip pasidalyti biudžeto lėšas – 1,6 mln. Lt. ŽŪR atkerta, kad jau ne vienus metus sumaištį kelia nesutramdomi arklių augintojai, kurių peštynės dėl lėšų esą parankios pinigų dalytojams.

Šokdina visus

Galvijų augintojų ir veisėjų asociacijų vadovai stveriasi už galvų, nes nesuvokia, kodėl taip ilgai toleruojamos arklių augintojų rietenos. „ŽŪM turėtų pareikalauti iš ŽŪR, kad žirgininkai iki nustatyto termino pateiktų lėšų paskirstymo projektą. Jei sprendimo nėra, jiems skirtos lėšos turėtų būti be diskusijų grąžinamos į biudžetą“, – po bevaisių bandymų susitarti imtis griežtų priemonių siūlė buvęs ŽŪR veislininkystės komiteto pirmininkas, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos vadovas Jonas Lingys. Anot jo, visos kitos į veislininkystės paramą pretenduojančios organizacijos geba pasidalyti lėšas, tik arklų augintojai – nesutramdomi, vis tampo paramos paklodę į visas puses.

„Tie, kurie gamina produktą ir sukuria didžiausią pridėtinę vertę, susitaria, o tie, kurie užsiima komercija ir pramogomis, kelia pretenzijas“, – lakoniškai situaciją įvertino J.Lingys. Pasak jo, keturios galvijų augintojų asociacijos be didelių ginčų pagal veislinių galvijų skaičių ir atliekamą veislininkystės darbą pasidalija paramą. „Nė vienas plaukas nenukrito nuo galvos, nė viena akis nebuvo išmušta – kolegialiai sutarėme“, – taikias lėšų dalybas vaizdžiai nusakė J.Lingys.

Įžvelgia valdininkų žaidimą

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovui Edvardui Gedgaudui pasirodė, kad peštynės dėl veislininkystės paramos gyvūnų kilmės knygoms tvarkyti yra parankios šių lėšų dalytojams. „Spalį reikės atsiskaitinėti už atliktus darbus, o pinigų dar nėra. Susidaro įspūdis, kad vyksta kažkoks žaidimas. Nenormalu, kad dėl žirgininkų kenčia visos kitos asociacijos, kurių narių indėlis į šalies ekonomiką yra didžiausias“, – nuostabos neslėpė jis.

E.Gedgaudui kilo įtarimas, kad valdininkai naudojasi tuo, kad savivaldos organizacijos tarpusavyje pešasi. Tokie nesutarimai gali būti pretekstas Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie ŽŪM atimti iš asociacijų teisę pasiskirstyti veislininkystės paramą. „Suklupome prie kriterijų, tačiau anksčiau, kai pinigus asociacijoms skirstė ŽŪM, jų nereikėjo. Kai veislininkystės asociacijoms buvo suteikiamas pripažinimas, reikalavo tik selekcijos programos, o jokių kriterijų nebuvo. Dabar dėl jų yra trintis, o savivalda esą neveiksni, nors nepatenkintos tik kelios žirgų augintojų organizacijos“, – ŽŪM pozicijoje prieštaravimų įžvelgė Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas.

Straipsnio puslapiai:

- Vida Tavorienė

valstietis.lt

Close

Brangs lietuvių dažnai perkamas produktas

Lietuvoje vištienos populiarumas pastaruosius metus sparčiai auga, tačiau teigiama, kad kaina nekinta. Skaičiuojama, kad per metus vienas lietuvis vidutiniškai jos suvartoja apie 30 kg. Lietuvos paukštininkystės asociacija ...

Klaipėdoje atidaroma viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasyklų

Nuo vasario 21 d. Klaipėdoje pradeda veikti viena galingiausių Baltijos šalyse kriptovaliutų kasykla. Jos paslaugomis kviečiami pasinaudoti visi besidomintys naujųjų valiutų suteikiamomis perspektyvomis ir galimybe sulaukti finansinės ...

Didžiausias Lenkijos kelionių organizatorius žengė į Lietuvą: paviešinti pasiūlymai

Į Lietuvą žengė didžiausią rinkos dalį Lenkijoje atsiriekiantis kelionių organizatorius „Itaka“. Siūlydamas daugybę krypčių ir įvairiausių pasiūlymų jis turėtų itin suintensyvinti konkurenciją. Tiesa, kainomis konkuruoti ...

Valstiečių siūloma lengvata automobiliams sukėlė prieštaringą reakciją: jau geriau apmokestinti visus

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau ...

Smūgis emigrantams: pamirškite apie nuosavą būstą tėvynėje

Praėjo kiek daugiau nei pusmetis, kai šalies bankai nebeišduoda paskolų užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nekilnojamojo turto specialistai sako, jog šie pokyčiai skaudžiausi dirbantiems Anglijoje, ...

Verslininkų „skausmai“ rajonuose: valdžios priimti sprendimai verčia užsidarinėti

Padidinta minimali mėnesio alga (MMA) daugiausia neramina smulkius rajonų verslininkus. Tačiau šiais metais suktis teko ne tik dėl padidintos MMA iki 400 Eur, bet ir nustatytų „Sodros“ grindų – net uždirbant mažiau nei MMA, ...

Valstybė ruošiasi dalinti paramą įsigyjant būstus, tačiau sąlygos patiks ne visiems

Į Seimo pavasario sesiją keliaus pluoštas Vyriausybės pasiūlymų, kokių pakeitimų reikėtų imtis šiais metais. Tarp atlyginimų kėlimų tam tikrų profesijų atstovams, II pensijų sistemos pakopos peržiūros bei kitų pakeitimų numatyta ir ...

Darbo paieškos ir algos Lietuvoje: dabar ir prieš 100 metų

Ir tarpukario, ir dabartinėje Lietuvoje dėl darbo ramūs galėjo būti paklausią profesiją ar amatą turintys gyventojai. Tik supratimas, kas yra paklausu, skyrėsi gerokai, teigia darbo paieškos ypatumus tada ir dabar palyginęs specialistų paieškos ...

5 dalykai, kuriuos reikia žinoti apie ligos išmokas

Pastaruoju metu smarkiai išaugus sergamumui gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, ne viena savivaldybė paskelbė gripo epidemiją mieste, o kai kurios ugdymo įstaigos uždarytos karantinui. „Sodra“ primena, ką apie ligos socialinio ...

Sausį kainos ir vėl didėjo: kas brango, kas pigo?

2018 m. sausio mėn., palyginti su 2017 m. gruodžio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiausia įtakos turėjo kietojo kuro, degalų ir tepalų, kitų asmens priežiūros ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas