Žmoniją pagirdys vandenynas

(Puslapis 1 iš 3)


AFP/SCANPIX nuotr.

A-ZET

2013-03-24 12:23

Lietuvoje verda energetinės nepriklausomybės diskusijos, užkulisinės ir atviros kovos, todėl pamėginkite įsivaizduoti, kaip įkaistų politinė ir socialinė atmosfera, jei turėtume galvą sukti ne tik dėl energetikos, bet ir dėl geriamojo vandens stygiaus, o gėlą vandenį importuotume iš, pavyzdžiui, rytinių kaimynų. Tai, kas mums skamba egzotiškai, kitose šalyse yra realybė ir kasdienis galvos skausmas. Ir kalbos apie tai, kad ateities karai kils ne dėl naftos, o dėl gėlo vandens, tų šalių kontekste skamba visai įtikinamai.

Gėlinamo vandens – vis daugiau

Kaip Lietuva savo energetines problemas tikisi išspręsti statydama atominę elektrinę, taip gėlo vandens stygių jaučiančios šalys sprendimo ieško statydamos vandens gėlinimo stotis. kurios sūrų jūros vandenį paverčia gėlu. Nors, kaip ir mūsų atominė, gėlinimas turi ir pliusų, ir minusų.

Viena didelė naujiena pasaulį pasiekė balandžio viduryje: Irano vyriausybė paskelbė statysianti gėlinimo stotį, kuri vandeniu aprūpins šiaurės rytų miestą Semnaną – šis dykumos pakraštyje esantis miestas turi 200 tūkstančių gyventojų, t. y. kaip du mūsų Panevėžio miestai. Vanduo bus imamas iš Kaspijos jūros, perdirbamas ir transportuojamas į Semnaną 150 km ilgio vamzdynais, pro Elbruso kalnyną. Projektas gigantiškas: skaičiuojama, kad jis turėtų kainuoti per milijardą JAV dolerių.

2002 metais pasaulyj jau buvo apie 12 500 gėlinimo stočių, pastatytų 120-yje šalių. Visos jos per dieną paruošdavo apie 14 milijonų kubinių metrų gėlo vandens, t. y. mažiau kaip 1 proc. to, ką suvartoja žmonija. Šiandien viena Saudo Arabijoje statoma vandens gėlinimo stotis, pradėsianti veikti 2013 metais, per parą galės paruošti milijoną kubinių metrų (milijardą litrų) gėlo vandens.

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra apie pusantro šimto šalių, kurios griebėsi gėlinimo bandydamos savo gyventojus aprūpinti geriamu vandeniu. Didžiulės įtakos tokiam gėlinimo proceso populiarėjimui turėjo padažnėjusios sausros, sparčiai didėjantis gyventojų skaičius. Iš kitos pusės – ir tobulėjančios, pingančios gėlinimo technologijos. Mėginimai pasinaudoti pašonėje turimu jūros vandeniu geriamo vandens problemai spręsti tampa vis dažnesni ir dėl didėjančio vandens suvartojimo. Apskaičiuota, kad pasaulyje vandens suvartojimas kas 20 metų padvigubėja – tam įtakos turi ne tik vis didėjantis žmonių skaičius, bet ir tai, kad esami gyventojai kasmet vandens suvartoja vis daugiau. Yra versija, kad apie 2025 metus vandens poreikis viršys pasiūlą daugiau kaip perpus – 56 proc., o vandens stygių jaučiančiuose regionuose gyvens apie 2 milijardus gyventojų (šiuo metu gėlo vandens stinga milijardui pasaulio gyventojų).

Daugiausiai gėlinimo paslaugų prisireikia Vidurio Rytų šalims – Saudo Arabijoje, Kuveite, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (čia veikia ir didžiausia pasaulio gėlinimo stotis „Jebel Ali Desalination Plant“), Katare, Bahreine, kurios ir suvartoja du trečdalius paruošiamo gėlo vandens. Dar apie 6 proc. pasaulyje išgėlinamo vandens suvartoja Šiaurės Afrikos šalys (daugiausiai Libija ir Alžyras) ir JAV (6,5 proc.), ypač Kalifornijos ir Floridos valstijos.

Straipsnio puslapiai:

A-ZET

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas