Žmonija tik per plauką išvengė sunaikinimo (28)

(Puslapis 1 iš 2)


REUTERS/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2011-10-25 17:29

Žmonija nė neįtaria, jog mažiau nei prieš 130 metų, 1883-aisiais buvo neįtikėtinai arti apokalipsės. Panašu, jog tais metais milijardus tonų svėrusi kometa pro Žemę praskriejo vos kelių šimtų kilometrų atstumu, informuojama Masačiusetso technologijų instituto (MIT) internetiniame portale Technologyreview.com.

„Jei visi tie objektai būtų susidūrę su Žeme, mes būtume sulaukę 3275 Tunguskos meteoritų per dvi dienas. Ko gero tai reikštų masinį gyvybės išmirimą Žemėje“, - savo publikaciją užbaigia H. Manterola

Jei tikėti Vikipedija, 1883-ieji istorijon įėjo kaip metai, kuriais gimė Francas Kafka, mirė Karlas Marksas, buvo karūnuotas Rusijos imperatorius Aleksandras III ir, žinoma, Indonezijoje įvyko nepaprastai galingas Krakatau ugnikalnio išsiveržimas. Tačiau ši katastrofa – lašas jūroje palyginus su ta, kuri galėjo įvykti.

Apie ją šiokių tokių įtarimų galėjo turėti tik vienas žmogus Žemėje – meksikiečių astronomas José Bonilla. 1883-iųjų rugpjūčio 12 ir 13 d. Sakateko valstijoje (Zacatecas) jis atliko vėliau itin išgarsėsiančius stebėjimus: kaip Saulės diską kirto maždaug 450 objektų. Paskui kiekvieną iš regėtų objektų nusidriekė įspūdingos uodegos.

Stebėtina, tačiau be Ch. Bonilos tuomet į keistus objektus Saulės diske dėmesio neatkreipė nė vienas mokslininkas, nors nuo 1880-ųjų Saulės astronominiai stebėjimai vyko gana aktyviai.

Pranešimas apie stebėtus objektus pasirodė 1886-ųjų prancūzų žurnalo „L'Astronomie“ numeryje. Tiesa, mokslinio paaiškinimo regėtam reiškiniui negalėjo pateikti nei pats mokslininkas, nei žurnalo redaktorius. Pastarasis buvo linkęs manyti, jog tai galėjo būti susiję su paukščių ar vabzdžių migracija, arba galėjo susidaryti dėl dulkių dalelių, nusėdusių ant teleskopo objektyvo. Vėliau atsirado keisčiausių reiškinio interpretacijų.

Vis tik visai neseniai Ch. Bonilos tėvynainų tyrėjų grupė, vadovaujama Hectoro Manterolos, ėmėsi išsamios Ch. Bonilos nuotraukų analizės ir pateikė savo versiją, kurioje metafizikos gerokai mažiau. Tiesa, paaiškinimas – ne mažiau stulbinantis. Meksikos mokslininkai yra linkę manyti, jog XIX a. pabaigoje Ch. Bonila stebėjo tik ką suirusios kometos likučius.

Faktą, jog niekas kitas uodeguotųjų objektų Saulės diske tuomet nematė, mokslininkai sieja su paralaksu: jei kometos fragmentai praskriejo pakankamai arti Žemės, jie galėjo būti matomi tik labai siaurame Žemės paviršiaus ruože – kitose vietose (net ir už kelių šimtų kilometrų nuo Ch. Bonilos stebėjimo vietos buvusiose observatorijose) juos slėpė arba pati planeta, arba dienos šviesa. Be to, reikia atsižvelgti ir į Ch. Bonilos stebėjimo vietos geografinę platumą: lygiagretė, iš kurios stebėjimus vykdė Meksikos mokslininkas, sausuma nusidriekia per Sacharą, Šiaurinę Indijos dalį ir Pietryčių Aziją – nesunku įsivaizduoti, jog tose platumose astronominiai dangaus stebėjimai tuomet kažin ar buvo aktyviai vykdomi.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas