Žmonijos žvilgsnis į vandenynų gelmes

(Puslapis 1 iš 4)


AFP/SCANPIX nuotr.

technologijos.lt

2013-06-27 10:51

Okeanografija, arba mokslas apie vandenynus, pasižymi sena ir turtinga praeitimi. Vandenynus ne vieną šimtmetį tyrinėjo daugybė ir Amerikos, ir Vakarų Europos mokslininkų, inžinierių bei keliautojų, tarp kurių nemažai būta ir nuotykių mėgėjų bei paprasčiausių avantiūristų.

Visų šių tyrėjų, tyrinėjusių jūras ir vandenynus nuo pat pakrančių iki giluminių srovių bei nuo dugno iki pat bangų, pastangomis surinkti duomenys praplėtė mūsų supratimą apie tai, kas vyksta povandeniniame pasaulyje. Visi čia apžvelgti įvykiai yra tik paviršius to, ką būtų galima pavadinti tyrinėjimų jūra. Dar labai daug kas lieka nežinoma ir laukia savo eilės, kada bus atskleista!

Siūlome į šio mokslo raidą pažvelgti iš istorinės perspektyvos. Svarbiausius įvykius atrinko žurnalo „National Geographic“ kolektyvas.

1807 metai: pradėti JAV priekrančių zonų tyrimai

JAV prezidentas Tomas Džefersonas (Thomas Jefferson) buvo pirmasis šios šalies prezidentas, kuris sankcionavo sistemiškus Jungtinių Valstijų priekrantės zonos topografinius tyrinėjimus, lėmusius detalių nuo kranto linijos per dvidešimt lygų (96,56 kilometrų) nutolusių teritorijų žemėlapių sudarymą. Šios programos vykdymo metu buvo atlikti ir salų, seklumų bei laivų švartavimo vietų išsamūs tyrimai.

Darbai oficialiai turėjo būti pradėti dar 1807 metais, tačiau dėl nestabilios politinės situacijos šalyje (paskelbti embargai Anglijai ir Prancūzijai) iš tikrųjų nieko nebuvo daroma. Faktiškai tyrimai pradėti tik 1811 metais.

1878 metais, siekiant pabrėžti geodezinių tyrinėjimų svarbą, JAV Priekrantės tyrimų tarnyba (U.S. Coast Survey) buvo pervadinta į JAV Pakrantės ir geodezinių tyrimų tarnybą (U.S. Coast and Geodetic Survey, USC&GS).

1842 metai: išsiaiškinta, kaip susidaro koralų atolai

Britų gamtininkas Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) paskelbė straipsnį, kuriame pateikė aiškinimą, jog koralų atolai – tai paskutinė vulkaninių salų irimo ir grimzdimo į vandenyną fazė.

Laikotarpiu nuo 1831 metų gruodžio iki 1836 lapkričio Darvinas britų laivu „H.M.S. Beagle“ keliavo aplink pasaulį. Pagrindinis jo tikslas buvo geologiniai tyrimai, todėl didžiąją laiko dalį jis skyrė stebėjimams ir bandinių rinkimui. Darvinas nuodugniai ištyrė daugelį Indijos ir Ramiajame vandenynuose besidriekiančių atolų.

Savo paskelbtame straipsnyje „Koralų rifai“ Darvinas pasiūlė atolus skirstyti į tris pagrindinius tipus: 1) kraštinius rifus, 2) barjerinius rifus ir 3) atolus.

Pagal jo teoriją, koralų rifai pradeda augti netoli salos pakrantės. Tai kraštinis rifas. Salai pamažu grimztant į jūrą, koralai toliau auga aukštyn ir lieka jūros paviršiuje. Kai taip atsitinka, kraštinis rifas tampa barjeriniu rifu, kuris yra tarsi barjeras tarp atviro vandenyno ir ramesnės lagūnos, tyvuliuojančios tarp šio rifo ir salos. Salai visiškai nugrimzdus į vandenyną, lieka tik koralų žiedas, kuris dabar vadinamas atolu. Jo viduje tyvuliuoja lagūna.

Darvino pasiūlyta koralų rifų klasifikacija plačiai naudojama dar ir šiandien.

1857 metai: aptikti povandeniniai kanjonai

1857 metais Džeimsas Oldenas (James Alden) atrado pirmąją povandeninę įdubą – Kalifornijos Monterėjaus kanjoną.

Oldenas, tarnavęs Priekrančių tyrimo tarnybos garlaivio „Active“ kapitonu, Monterėjaus įlankos viduryje aptiko gilaus tarpeklio pavidalo kanjoną. Šis kanjonas driekiasi į Ramųjį vandenyną net 153 kilometrus ir vietomis siekia 3597 metrų gylį. Monterėjaus kanjonas yra didžiausia ir giliausia povandeninė dauba, esanti Ramiajame vandenyne netoli Šiaurės Amerikos krantų. Savo išmatavimais ji prilygsta Didžiajam kanjonui.

Monterėjaus kanjono maisto išteklių nestokojančios gelmės čia sudaro palankias sąlygas tarpti daugybei įvairiausių rūšių gyvūnų, kaip antai medūzoms, kalmarams, jūriniams vėžliams, vandens paukščiams ir įvairiems jūros žinduoliams.

1868 metai: aptikta giliavandenė gyvūnija

Čarlzas Vaivilis Tomsonas (Charles Wyville Thomson), plaukiodamas laivu „H.M.S. Lightning“ ir traukdamas iš didelių jūros gilumų tinklus, 4389 metrų gylyje aptiko egzistuojant gyvybės. Šis atradimas sutriuškino to meto populiarias teorijas, tvirtinusias, jog vandenynuose giliau 549 metrų nėra jokios gyvybės.

Tomsonas buvo gamtininkas, o ratinį garlaivį „H.M.S. Lightning“ jis naudojo Atlanto vandenynui į šiaurę nuo savo gimtosios Škotijos tyrinėti. Vilkdami laivu į didelį gylį nuleistus tinklus ir juos ištraukdami į paviršių (toks tyrinėjimas mokslininkui yra pats geriausias būdas ką nors sužinoti apie jūros gelmių gyvūniją), jo komandos nariai tinkluose rado pinčių, jūros žvaigždžių, vėžiagyvių, moliuskų ir kai kurių rūšių planktono.

Tomsonas nustatė ir skirtinguose jūrų gelmių regionuose egzistuojančią temperatūrų bei ekosistemų įvairovę. Taigi visuotinai priimta teorija, jog jūrų gilumoje vandens temperatūra yra sąlyginai vienoda ir lygi 4°C, tapo labai abejotina.

1872 metai: pirmieji Amerikos žemynų jūriniai tyrinėjimai

Šveicarų gamtininkas Luisas Agasisas (Louis Agassiz) 1872 metais vyko į mokslinę ekspediciją, garlaiviu „Hassler“ plaukdamas iš Bostono Masačusetso valstijoje į San Franciską Kalifornijoje, – ir kadangi jo laivas turėjo praplaukti pro Pietų Amerikos pietinį kyšulį, ši kelionė jam suteikė gerą progą patyrinėti Magelano sąsiaurį.

Per septynių mėnesių trukmės ekspediciją laivu „Hassler“ Agasisas tikėjosi ištyrinėti pačius giliausius vandenyno regionus. Nors tam jis neturėjo pakankamai laiko, be to, ir tuometės eksperimentinės technikos netobulumas daug ko neleido, vis dėlto jam pavyko ištyrinėti gana plačius anksčiau niekieno netirtus plotus. Taip pat jam pasisekė paimti daug naujų gyvūnijos pavyzdžių.

Straipsnio puslapiai:

technologijos.lt

Close

Į Lietuvą suplūs technologijų lyderiai: atsiskleidė ir lietuvių žinios

 Naujausias tyrimas parodė, kad lietuviai yra girdėję apie „blockchain“ ir kriptovaliutų technologijas, tačiau vis dar jomis nepasinaudoja. Ekspertai teigia, kad šiomis temomis trūksta diskusijų. Tad jau ketvirtus metus ...

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių ...

Į Lietuvos kelius grįžta „Google Street View“ automobiliai

 Šią vasarą Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai. Jų tikslas – atnaujinti šalies duomenis platformoje „Google Maps“. Šįkart bus koncentruojamasi į tarpmiestinių ...

Žingsniu arčiau Nobelio: profesorius V. Šikšnys įvertintas elitine 1 mln. dolerių vertės Kavli premija

Vilniaus universiteto (VU) profesorius Virginijus Šikšnys už CRISPR-Cas9, arba vadinamųjų „genų žirklių“, atradimą apdovanotas kas dvejus metus teikiama elitine Kavli premija, kurios vertė siekia 1 milijoną JAV ...

Atšilus orams: 3 patarimai, kaip apsaugoti telefoną

Meteorologai džiugina itin vasariško savaitgalio prognozėmis, todėl daugelis mintyse jau planuoja išvykas į gamtą. Šiluma, vandens telkiniai, smėlis – neatsiejami tokio laisvalaikio atributai, bet taip pat ir grėsmės ...

Atraskite Lietuvą: 5 išmanūs būdai padės suplanuoti tobulą kelionę

Pastaraisiais metais Lietuvą vis dažniau atranda ne vien svečiai iš užsienio, bet ir patys lietuviai. Ir tai tikrai nestebina: šalies miestai nuolat atsinaujina bei pasiūlo įdomių atrakcijų, šalia miškų bei ežerų dygsta ...

5 geriausi telefonai, kuriuos galite įsigyti tiesiog dabar

Atėjus laikui įsigyti naują išmanųjį, tenka spręsti nemažai klausimų: kurio gamintojo, kurios serijos bei modelio, dydžio ir net spalvos įrenginį rinktis, o gal, apskritai, dar palaukti geresnio? Jei laukti nesinori, „Tele2“ ...

Išmanus kelionių planavimas: 4 programėlės, padėsiančios sutaupyti

Atėjus šiltajam sezonui, daugelis mintyse vis dažniau kuria būsimų atostogų planus. Tačiau planuoti kryptis ir įspūdžius yra daug smagiau nei išlaidas, todėl technologijų lyderė „Tele2“ siūlo į pagalbą pasitelkti ...

Atlikite testą: ar žinote, koks turi būti slaptažodis?

Jei manėte, kad jūsų „Slaptazodis123“ yra saugus, turime jus nuliūdinti: taip nėra. Programišiai nuolat naudoja šimtų milijonų vartotojų prisijungimo duomenis tobulinant slaptažodžių spėjimo technikas, kuriant programinę ...

Trys fotografavimo telefonu klaidos, skiriančios mėgėją nuo profesionalo

Kiekviena įamžinta akimirka, jei ji pateikta tinkamai, gali būti išskirtinė. Deja, kartais plika akimi matomas vaizdas stipriai pranoksta tą, kurį išvystame telefono ekrane. Nuotraukos būna „išsiliejusios“, spalvų ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas