Žodžio „kadencija“ iki šiol negirdėjusiems vadovams gresia galas Pasisako žinomi vadovai

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-15 17:31

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Siūlymui – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pritarė ir Seimas. Tad toliau projektas keliauja į komitetus.

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ne vienerių metų patirtį turinčiais vadovais, kaip jie vertintų tokius pokyčius.

Dalius Misiūnas: kadencijos – normalus dalykas

„Lietuvos energijos“ Valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad nėra naudinga, kai toje pačioje vietoje žmogus dirba 20 metų. Kadencijos – tek privačiame, tiek valstybiniame versle yra būtinos. Tad tokio įstatymo įtvirtinimas ten, kur tokio proceso dar nėra būtų sveikintinas.

Nors pasigirsta kalbų, kad kadencijos trukdytų nuosekliai vykdyti strateginiu pokyčius, D. Misiūnas su tuo nesutiktų.

„Įmonės valdyme dalyvauja keli veikėjai. Pirma tai akcininkas. Pas akcininką yra didžiausia atsakomybė už įmonę, nes tai jo turtas, jis už tą turtą atsakingas. Tada akcininkų skiriama valdyba ar stebėtojų taryba. Tai priklausomai nuo to, kokia pasirinkta struktūra, valdyba ir stebėtojų taryba atsakinga už įmonės strategiją. Tada valdyba ar stebėtojų taryba skiria vadovą. Vadovas skiriamas ir ieškomas tam, kad įgyvendintų akcininkų ir valdybos keliamus tikslus. Tai labai stereotipinis, gal net mūsų lietuviško mąstymo būdas, kad vadovas lemia viską. Vadovas pasamdomas akcininko tam, kad įvykdytų jam keliamus tikslus.

Pažangiose praktikose matome, kad valdyba sąmoningai priima sprendimą pakeisti vadovą, nes įmonė pereina į kitą raidos etapą. Pavyzdžiui, reikėjo vadovo revoliucionieriaus, o dabar to, kuris užtikrins stabilumą. Dėl to jis negali būti vienas ir tas pats žmogus. Vadovo pasirinkimas negali nulemti krypties pokyčių. Nors kartais taip įvyksta. Jei akcininkas abejingas ir nenori nieko per daug spręsti arba aktyviai dalyvauti, arba valdyba nejaučia savo rolės, tada viskas paliekama vadovui spręsti, tada išeina Registrų centras ir Lietuvos geležinkeliai“, – komentuoja D. Misiūnas.

Pasak jo, ir privačiame sektoriuje yra daug vietų kur sėdi vadovai ir nekuria pridėtinės vertės įmonei, o jų pakeitimas duotų kitą stimulą. Tai parodo, kad itin stiprus vaidmuo – rolių pasiskirstyme.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Ištyrė avalynės, rūbų ir buitinės technikos kainas: štai už ką permokame

 Įvertinus identiškų prekių kainas dvylikoje Europos Sąjungos (ES) šalių, Lietuvai skirta šeštoji vieta. Išsiaiškinta, kad net mažesnėje rinkoje nei Lietuvos, kai kurių prekių kainos yra ...

Policijos pareigūnai įspėjo visus besidairančius naujo būsto

 Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto. „Būsimieji studentai, ...

Kainas valdyti susiruošusi valdžia neįtikina nė smulkiųjų verslininkų

 Sauliaus Skvernelio ir Ramūno Karbauskio kalbos, jog reikėtų riboti prekybos centrų darbo laiką sekmadieniais ir taip didinti konkurenciją bei mažinti kainas, šypsnį sukėlė net ir smulkiesiems prekybininkams. Jie įsitikinę, kad tokie ...

Teisingumo ministras: Latvija mažesnė, bet kai kurios prekės ten pigesnės

  Teisingumo ministerija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atliko tyrimą, kurio metu lygino tų pačių drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas to paties prekės ženklo parduotuvėse skirtingose Europos Sąjungos ...

Ekonomistai įsitikinę – skurstančių lietuvių nedaugėja

 Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, ...

Lietuviai išleidžia daugiau nei uždirba – specialistai kaltina pačius gyventojus

 Lietuviai – mažiausiai taupanti tauta visoje Europos Sąjungoje. Iš jos, pasirodo, esame vieninteliai, kurie išleidžiame daugiau, nei uždirbame, nes vis skolinamės. Gyventojai piktinasi, kad jiems taupyti neleidžia maži ...

Augančios imigracijos miražas: Lietuvą iš duobės traukia ne grįžtantys lietuviai

 Daugelis lietuvių žinią apie augantį imigrantų skaičių, kuris jau tris mėnesius viršiją emigravusių rodiklį, pasitiko su džiaugsmu. Tačiau išsamesni migracijos rodikliai atskleidžia, kad mūsų gretas pildo ne kadaise geresnio ...

„Yandex. Taxi“ įsisuko į lietuvio sąskaitą: neteko virš 90 eurų net nepasinaudojęs paslaugomis

 Į Lietuvą žengusi rusiško kapitalo pavėžėjimo bendrovė „Yandex. Taxi“ sukėlė tikrą ažiotažą. Institucijos dėl duomenų apsaugos siūlo nesinaudoti šios įmonės paslaugomis, o TV3 redakciją pasiekė istorija, kad net ir ...

„Telia“ išjungia skaitmeninę antžeminę televiziją: ką reikia žinoti?

Daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų: mokamus jos kanalus transliuojanti „Telia“ nuo šiandien išjungia dalį siųstuvų, o paskutinės transliacijos bus ...

Pensinio amžiaus ilginimas – būtinybė, bet ragina dėmesį atkreipti į tris veiksnius

 Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas