Žodžio „kadencija“ iki šiol negirdėjusiems vadovams gresia galas Pasisako žinomi vadovai

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-15 17:31

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Siūlymui – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pritarė ir Seimas. Tad toliau projektas keliauja į komitetus.

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ne vienerių metų patirtį turinčiais vadovais, kaip jie vertintų tokius pokyčius.

Dalius Misiūnas: kadencijos – normalus dalykas

„Lietuvos energijos“ Valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad nėra naudinga, kai toje pačioje vietoje žmogus dirba 20 metų. Kadencijos – tek privačiame, tiek valstybiniame versle yra būtinos. Tad tokio įstatymo įtvirtinimas ten, kur tokio proceso dar nėra būtų sveikintinas.

Nors pasigirsta kalbų, kad kadencijos trukdytų nuosekliai vykdyti strateginiu pokyčius, D. Misiūnas su tuo nesutiktų.

„Įmonės valdyme dalyvauja keli veikėjai. Pirma tai akcininkas. Pas akcininką yra didžiausia atsakomybė už įmonę, nes tai jo turtas, jis už tą turtą atsakingas. Tada akcininkų skiriama valdyba ar stebėtojų taryba. Tai priklausomai nuo to, kokia pasirinkta struktūra, valdyba ir stebėtojų taryba atsakinga už įmonės strategiją. Tada valdyba ar stebėtojų taryba skiria vadovą. Vadovas skiriamas ir ieškomas tam, kad įgyvendintų akcininkų ir valdybos keliamus tikslus. Tai labai stereotipinis, gal net mūsų lietuviško mąstymo būdas, kad vadovas lemia viską. Vadovas pasamdomas akcininko tam, kad įvykdytų jam keliamus tikslus.

Pažangiose praktikose matome, kad valdyba sąmoningai priima sprendimą pakeisti vadovą, nes įmonė pereina į kitą raidos etapą. Pavyzdžiui, reikėjo vadovo revoliucionieriaus, o dabar to, kuris užtikrins stabilumą. Dėl to jis negali būti vienas ir tas pats žmogus. Vadovo pasirinkimas negali nulemti krypties pokyčių. Nors kartais taip įvyksta. Jei akcininkas abejingas ir nenori nieko per daug spręsti arba aktyviai dalyvauti, arba valdyba nejaučia savo rolės, tada viskas paliekama vadovui spręsti, tada išeina Registrų centras ir Lietuvos geležinkeliai“, – komentuoja D. Misiūnas.

Pasak jo, ir privačiame sektoriuje yra daug vietų kur sėdi vadovai ir nekuria pridėtinės vertės įmonei, o jų pakeitimas duotų kitą stimulą. Tai parodo, kad itin stiprus vaidmuo – rolių pasiskirstyme.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Mokesčių reforma vers darbdavius perskaičiuoti algas: darbuotojai „per klaidą“ gali gauti mažiau

Sujungus darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, darbdaviams teks smarkiai padidinti algą nurodytą „ant popieriaus“. Tačiau Lietuvos buhalteriai jau dabar susiduria su problemomis perskaičiuojant atlyginimus. Pasak jų, gali ...

Prekybininkai žengia naują žingsnį: siūlys nuolaidas ne vien produktams

Prekybos tinklas „Maxima“ pirmąkart Lietuvoje pristato akciją, kurios metu pigiau bus galima įsigyti ne maisto produktus, o įvairias laisvalaikio pramogas. Pasak „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, beveik du ...

Į Klaipėdą žengia įmonė iš Vokietijos: sparčiai didins darbo vietų skaičių

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs pirmasis nuomininkas – Vokietijos kapitalo elektros laidų rinkinių gamybos įmonė „Baltijos Eukutecas”, ...

Pirmojo būsto pirkimas: pasimokykite iš pirkėjų klaidų

Pavasariui įsibėgėjant šalies būsto rinka paprastai perjungia aukštesnę pavarą – nuo planų gyventojai pereina prie darbų. Tie, kuriems bent kartą gyvenime teko pirkti būstą, žino, koks kompleksiškas gali būti jo įsigijimo ...

Į Lietuvą žengia nauja skrydžių bendrovė

Jau nuo kito mėnesio skrydžius iš tarptautinio Vilniaus oro uosto į Kazachstano sostinę Astaną pradės vykdyti Kazachstano oro bendrovė „SCAT Airlines“. Valstybinis turizmo departamentas informuoja, kad Vilnius – pirmoji ...

Lietuviai veržiasi sudaryti vedybų sutartis: suglumo net ekspertai

Lietuvoje vis daugiau sutuoktinių turtinius santykius apibrėžia vedybų sutartimis. Per praėjusius metus Vedybų sutarčių registre buvo įregistruota 519 ikivedybinių ir 1 182 povedybinės sutartys, dar 77 ikivedybinės ir 310 povedybinių sutarčių ...

„Pepco“ įžengė į Kauną: skelbia, kur kels koją toliau

Šiandien Kaune prekybos centre „Savas“ (Savanorių pr. 346) atidaryta pirmoji šiame mieste mažmeninės prekybos tinklo „Pepco“ parduotuvė. Lietuvoje tai trečioji mažomis kainomis garsėjančio lenkiško ...

Išskyrė tris punktus, kaip patikrinti, ar priklausote viduriniajai klasei

Lietuvoje viduriniajai klasei save priskiria kas trečias gyventojas, nustatė „Swedbank“ atlikę gyventojų apklausą. Ekonomistų teigimu, jei žiūrėtume į oficialias pajamas, tokių lietuvių būtų daug mažiau, tačiau svarbūs dar du ...

Įvertino darbo vietos kainą Europos šalyse: Lietuvai – prizinė vieta nuo galo

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas ...

Kainų augimas slūgsta: kas brango, o kas pigo?

Lietuvos statistikos departamentas skelbia, kad per praeitą mėnesį Lietuvoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,4 proc. Daugiausia įtakos turėjo drabužių, avalynės, tabako gaminių, alaus kainų padidėjimas bei degalų, aliejaus ir ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas