Žodžio „kadencija“ iki šiol negirdėjusiems vadovams gresia galas Pasisako žinomi vadovai

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-15 17:31

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Siūlymui – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pritarė ir Seimas. Tad toliau projektas keliauja į komitetus.

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ne vienerių metų patirtį turinčiais vadovais, kaip jie vertintų tokius pokyčius.

Dalius Misiūnas: kadencijos – normalus dalykas

„Lietuvos energijos“ Valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad nėra naudinga, kai toje pačioje vietoje žmogus dirba 20 metų. Kadencijos – tek privačiame, tiek valstybiniame versle yra būtinos. Tad tokio įstatymo įtvirtinimas ten, kur tokio proceso dar nėra būtų sveikintinas.

Nors pasigirsta kalbų, kad kadencijos trukdytų nuosekliai vykdyti strateginiu pokyčius, D. Misiūnas su tuo nesutiktų.

„Įmonės valdyme dalyvauja keli veikėjai. Pirma tai akcininkas. Pas akcininką yra didžiausia atsakomybė už įmonę, nes tai jo turtas, jis už tą turtą atsakingas. Tada akcininkų skiriama valdyba ar stebėtojų taryba. Tai priklausomai nuo to, kokia pasirinkta struktūra, valdyba ir stebėtojų taryba atsakinga už įmonės strategiją. Tada valdyba ar stebėtojų taryba skiria vadovą. Vadovas skiriamas ir ieškomas tam, kad įgyvendintų akcininkų ir valdybos keliamus tikslus. Tai labai stereotipinis, gal net mūsų lietuviško mąstymo būdas, kad vadovas lemia viską. Vadovas pasamdomas akcininko tam, kad įvykdytų jam keliamus tikslus.

Pažangiose praktikose matome, kad valdyba sąmoningai priima sprendimą pakeisti vadovą, nes įmonė pereina į kitą raidos etapą. Pavyzdžiui, reikėjo vadovo revoliucionieriaus, o dabar to, kuris užtikrins stabilumą. Dėl to jis negali būti vienas ir tas pats žmogus. Vadovo pasirinkimas negali nulemti krypties pokyčių. Nors kartais taip įvyksta. Jei akcininkas abejingas ir nenori nieko per daug spręsti arba aktyviai dalyvauti, arba valdyba nejaučia savo rolės, tada viskas paliekama vadovui spręsti, tada išeina Registrų centras ir Lietuvos geležinkeliai“, – komentuoja D. Misiūnas.

Pasak jo, ir privačiame sektoriuje yra daug vietų kur sėdi vadovai ir nekuria pridėtinės vertės įmonei, o jų pakeitimas duotų kitą stimulą. Tai parodo, kad itin stiprus vaidmuo – rolių pasiskirstyme.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Minimalios algos kėlimo paradoksas: atlyginimai paaugs net ir didesnes algas uždirbantiems?

Trišalė taryba pritarė Vyriausybės pasiūlymui nuo kitų metų minimalią mėnesio algą (MMA) didinti 20 eurų iki 400 Eur. Tačiau ką tai reiškia didesnes pajamas uždirbantiesiems? Ekonomistai prabyla apie kainų augimo ir darbo užmokesčio ...

Norint pritraukti gamybos milžinus, Lietuvai reikia suskubti: įvardijo silpnąsias vietas

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką. „Investuok Lietuvoje“ po apsilankymo ...

Palygino lietuvišką ir švedišką pensiją: pasivyti įmanoma

 Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės nei Lietuvoje. Bankininkai tvirtina, kad tai lėmė stabili kaupimo sistema Švedijoje, pensijos kaupimo paslaugų kokybė ir aktyvus suinteresuotų šalių ...

Po „Lidlo“ pasiaiškinimo suglumusio Gitano Nausėdos reakcija

 Savaitės pradžioje „Lidlas“ pristatęs naują drabužių kolekciją kurtą kartu su garsiu modeliu Heidi Klum iššaukė ne susižavėjimo pilnus atodūsius, bet pasipiktinimo šūksnius. Mat lietuviai puolė lyginti kainas ...

Lietuvos bankas tikina, kad algos kils sparčiau nei kainos

 Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana ...

Nauji mokesčiai „pasmaugs“ likusius Lietuvoje: aiškėja, kas laukia dirbančiųjų Ekonomistas: aš pats nesitikiu pensijos iš „Sodros“

Be skambių frazių apie mokesčius ir jų reformą – tikriausiai neįsivaizduojamas nė vienas politikas ar Vyriausybė. Žinoma, tai raktiniai žodžiai ir paprasto žmogaus bei rinkėjo ausiai, laukiančiam geresnių laikų. Skambius pažadus dalinę ...

Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės ...

„Lidlui“ pristačius naują kolekciją – ažiotažas: kodėl ta pati prekė Didžiojoje Britanijoje pigesnė?

 Pirmadienį visose pasaulio „Lidl“ parduotuvėse pradėta prekiauti modelio Heidi Klum drauge su „Lidl“ prekybos tinklu sukurta drabužių kolekcija, tačiau akyliausieji lietuviai netruko palyginti kainas – tą patį ...

Minimalaus atlyginimo „trupinimas“ – idėjų stoka su populizmo prieskoniu

 Kalbos dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimo netyla metų metus. Tačiau, užuot įvedę vieningą sistemą, kaip turėtų kisti MMA, politikai kone kasmet skiria šiek tiek pinigų minimalų atlygį kilstelti po truputį. Ekonomistai ...

Vaistai nuo emigracijos: tereikia „pažadėtosios“ algos?

 Lietuvai prarandant gyventojus dėl emigracijos belieka svarstyti, koks gi tas receptas, kuris Lietuvą paverstų „pažadėtąja žeme“ į kurią tautiečiai norėtų grįžti. Ir štai čia nuomonės išsiskiria. Ekonomistai teigia, ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas