Žodžio „kadencija“ iki šiol negirdėjusiems vadovams gresia galas Pasisako žinomi vadovai

(Puslapis 1 iš 4)


Fotolia.com nuotr. Darbas

Viktorija Chockevičiūtė

2017-03-15 17:31

Beveik pusei valstybės valdomų įmonių vadovauja žmonės, postuose dirbantys daugiau nei 10 metų, o dar dalis net daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją pažaboti nusprendė prezidentė pateikusi įstatymo pataisą, numatančią vadovų rotaciją. Žinomi verslininkai ir įmonių vadovai, vadovaudamiesi savo patirtimi, tokį siūlymą įvertino teigiamai.

Siūlymui – įvesti penkerių metų kadencijas valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių vadovams ir nustatyti, kad tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės valdomai įmonei ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, pritarė ir Seimas. Tad toliau projektas keliauja į komitetus.

Naujienų portalas tv3.lt susisiekė ne vienerių metų patirtį turinčiais vadovais, kaip jie vertintų tokius pokyčius.

Dalius Misiūnas: kadencijos – normalus dalykas

„Lietuvos energijos“ Valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Dalius Misiūnas įsitikinęs, kad nėra naudinga, kai toje pačioje vietoje žmogus dirba 20 metų. Kadencijos – tek privačiame, tiek valstybiniame versle yra būtinos. Tad tokio įstatymo įtvirtinimas ten, kur tokio proceso dar nėra būtų sveikintinas.

Nors pasigirsta kalbų, kad kadencijos trukdytų nuosekliai vykdyti strateginiu pokyčius, D. Misiūnas su tuo nesutiktų.

„Įmonės valdyme dalyvauja keli veikėjai. Pirma tai akcininkas. Pas akcininką yra didžiausia atsakomybė už įmonę, nes tai jo turtas, jis už tą turtą atsakingas. Tada akcininkų skiriama valdyba ar stebėtojų taryba. Tai priklausomai nuo to, kokia pasirinkta struktūra, valdyba ir stebėtojų taryba atsakinga už įmonės strategiją. Tada valdyba ar stebėtojų taryba skiria vadovą. Vadovas skiriamas ir ieškomas tam, kad įgyvendintų akcininkų ir valdybos keliamus tikslus. Tai labai stereotipinis, gal net mūsų lietuviško mąstymo būdas, kad vadovas lemia viską. Vadovas pasamdomas akcininko tam, kad įvykdytų jam keliamus tikslus.

Pažangiose praktikose matome, kad valdyba sąmoningai priima sprendimą pakeisti vadovą, nes įmonė pereina į kitą raidos etapą. Pavyzdžiui, reikėjo vadovo revoliucionieriaus, o dabar to, kuris užtikrins stabilumą. Dėl to jis negali būti vienas ir tas pats žmogus. Vadovo pasirinkimas negali nulemti krypties pokyčių. Nors kartais taip įvyksta. Jei akcininkas abejingas ir nenori nieko per daug spręsti arba aktyviai dalyvauti, arba valdyba nejaučia savo rolės, tada viskas paliekama vadovui spręsti, tada išeina Registrų centras ir Lietuvos geležinkeliai“, – komentuoja D. Misiūnas.

Pasak jo, ir privačiame sektoriuje yra daug vietų kur sėdi vadovai ir nekuria pridėtinės vertės įmonei, o jų pakeitimas duotų kitą stimulą. Tai parodo, kad itin stiprus vaidmuo – rolių pasiskirstyme.

Straipsnio puslapiai:

- Viktorija Chockevičiūtė

Close

Atsiskaitymas už komunalines paslaugas: kas svarbiausia?

Nuo balandžio 1 dienos nebelieka elektroninių atsiskaitymo knygelių, leidusių per elektroninę bankininkystę vienu mokėjimu atsiskaityti už kelias skirtingas komunalines paslaugas. Netylant diskusijoms dėl staigių pokyčių ir jų poveikio gyventojams, ...

Vienas didžiųjų prekybos tinklų per ateinančią šventę nedirbs Kiti prekybos tinklai idėjos nepalaiko

Lietuvoje daugybę diskusijų kėlė tema, ar turėtų maisto prekių parduotuvės dirbti per šventes. Galiausiai buvo nuspręstą, kad dalis prekybos centrų užsidaro, dalis dirba trumpintu darbo laiku. Dabar vienas didžiųjų prekybos tinklų žengė ...

Į vieną pintinę įdėjo, iš kitos išėmė: kaip valdžia pensijas dalino

Nors garsiai skelbta, kad pensijos didės, tokios džiugios naujienos pasiekė ne visus. Kad būtų pensijos padidintos, kai kuriems teko jas sumažinti. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi 52 metų telšiškis Justinas (redakcijai pavardė ...

Ekonomistas: valdžios planai geri, jei neišvirs į didesnius mokesčius

Šiuo metu aktyviai diskutuojama apie galimybę ant darbuotojo pečių perkelti visas socialinio draudimo įmokas. Ministerija aiškina, kad dirbantieji nuo to nenuskurs nei centu, o mokesčių sistema taps aiškesnė. Ekspertai ...

Finansų ministerija: įmonės vis didesnę dalį augančių algų perkelia į prekių ir paslaugų kainas

Finansų ministerija atnaujino pagrindinių makroekonomikos rodiklių perspektyvas 2017-2020 metams – ekonomika nuosaikiai augs, prie to svariai prisidės vidaus paklausa ir eksportas, o atlyginimai augimu lenks infliaciją. „Tam, kad ...

Planuojantiems atostogas vasarą – nepatogumai, o agentūroms – nuostoliai

Darbovietėse jau prašoma pasakyti, kuriuo metu ruošiamasi vasarą atostogauti. Bėda tik ta, kad jei šiemet norėjote skristi į užsienį, dienas reikėtų pasirinkti atidžiau. Mat daugiau nei mėnesį truksianti Vilniaus oro uosto tako ...

Atskleista, kiek žmonių Lietuvoje gauna minimalią algą, o kiek – daugiau nei 3 tūkst. eurų

Lietuvos statistikos departamentas išnagrinėjo šalies darbo užmokestį pagal darbuotojų skaičių. Pasirodo, net penktadalis 2016 m. spalio mėn. gavo 380 EUR ir mažesnį darbo užmokestį. 2016 m. spalio mėn. šalies ūkyje (įskaitant ...

Paskelbė, ką lietuviai pernai pirko dažniausiai

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams ...

Amerikiečiai įsigijo TV3 žiniasklaidos grupę

Stokholme įsikūrusi MTG kompanija paskelbė, kad pasirašė sutartį dėl TV3 grupės Baltijos šalyse pardavimo amerikiečių investiciniam fonui „Providence Equity Parners“. Sutartimi parduodami visi MTG verslai Baltijos ...

Kas iš tiesų keisis už komunalines paslaugas mokančiam vartotojui nuo balandžio?

Nuo 2017 m. balandžio 1 d. visi Lietuvos bankai privalės naudoti naujas komunalinių įmokų surinkimo formas, kai visos įmokos bankų elektroninėje bankininkystėje turės būti pervedamos į paslaugų teikėjų sąskaitas atskirai. Pokytis palies ...


 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas