Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close

Žilvinas Šilėnas. Cukraus mokestis – per kišenę vartotojams

Vėl pasigirdo kalbos apie vadinamąjį cukraus mokestį. Yra daug priežasčių, kodėl šis mokestis yra prasta idėja. Pradėkime nuo teisingų pavadinimų. Įvedus tokį mokestį pabrangtų bandelės, sausainiai, saldainiai ir visi kiti saldūs produktai. ...

Rūta Vainienė. Kvalifikuotas aš ar ne?

Koks darbuotojas aš esu - kvalifikuotas ar nekvalifikuotas? Šis klausimas nuo liepos 1 dienos turėjo iškilti kiekvienam minimalią algą gaunančiam darbuotojui. Darbo kodeksas uždavė nemažą minklę, nes nustatė, kad minimalią algą ...

Žilvinas Šilėnas. Atsargiai – valdiškas verslas

Seimas pagaliau „išgimdė“ urėdijų reformą. Tiksliau ne pačią reformą, o leidimą vykdyti reformą. Kaip su ta reforma bus – dar pažiūrėsim. Bet noriu atkreipti dėmesį į kitą problemą. Piktinotės, kad 42 urėdijos ilgai ...

Povilas Stankevičius. Nepaisant pingančios naftos, infliacija spartėja

Nors nuo dugno niekaip neatsiplėšiančios naftos kainos apkarpė infliacijos lūkesčius visame pasaulyje, Lietuvoje kainų augimo tempas kol kas tik spartėja. Metinė vartotojų kainų infliacija birželį toliau didėjo ir pasiekė 3,6 proc. Augančio ...

Ieva Valeškaitė. Pelno mokestis – ko iš tikrųjų reikia šalies verslui?

Skatinti verslumą, pritraukti daugiau investicijų ir sukurti darbo vietų – tokius tikslus įvardijo Vyriausybė, pristatydama planus mokesčių ir socialinėje srityje. Verslumą siūloma skatinti suteikiant 1 metų pelno mokesčio ...

Rūta Vainienė. Virš urėdijų – tik giedras dangus?

Kadaise, praėjusios ekonominės krizės laikais veikė tokia Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės. Jos tikslas buvo teikti pasiūlymus, kaip optimizuoti viešąjį administravimą, naikinti besidubliuojančias funkcijas ar nelabai ką veikiančias ...

Nerijus Mačiulis. Regioninė atskirtis – padėtis be išeities?

Kalbėdami apie atlyginimus, nedarbą, investicijas ar užimtumą dažniausiai bandome įsivaizduoti „vidutinį“ visos Lietuvos paveikslą. Tačiau nors Lietuva yra maža valstybė, tarp jos regionų egzistuoja labai nemaži skirtumai. Ar tai yra ...

Tadas Povilauskas. Lietuviška aritmetika: išleidžiame daugiau negu oficialiai uždirbame?

Eurostato skelbiami duomenys apie Europos Sąjungos (ES) gyventojų vidutines vartojimo išlaidas, atsižvelgiant į kainų lygį šalyje bei įtraukiant tas paslaugas, kurias apmoka valdžios sektorius, rodo, kad 2016 metais Lietuva aplenkė ...

Rūta Vainienė. Tam davė, o..

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, ...

Rokas Grajauskas. Ar pavyks E. Macronui suvienyti euro zoną?

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas