Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Intelektinio kapitalizmo pradžia, ar esame tam pasiruošę? (4)

Kalbėdami apie Lietuvos ateitį pirmiausia turime sutarti, kad šiuo metu baigiasi dar viena kapitalizmo era. Tik žaliavomis turtingos valstybių netrukus nebus tarp lyderių. Pramonė pereina prie ketvirtojo raidos etapo - išmaniosios ...

Grėblys jau guli, svarbu ant jo vėl neužlipti

 Ekonomikos augimą prognozuojančios institucijos - komerciniai bankai, Lietuvos bankas, tarptautinės institucijos – nuosekliai mažina Lietuvos augimo prognozes 2015 metams. Ne per seniausiai tai padarė lig šiol optimizmu ...

Paprastos taisyklės padeda sutaupyti

 Išlaidas verslo kelionėms biudžetuose planuoja tiek didelės, tiek mažos įmonės – tokia šiuolaikinio, globalizacijos veikiamo, pasaulio kasdienybė. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus verslo kelionių ...

Kaip atgaivinti Klaipėdą? Lengviau negali būti (7)

Pradėsiu nuo to, kad džiaugiuosi, jog ši tema pasirodo viešumoje vis dažniau ir dažniau, o Klaipėdos gyventojai, lyg alkoholikas nuo nesibaigiančių pagirių, kenčiantys miesto gyvenimo nykumą, pradeda suprasti, jog galimai turime ...

Pirmojo ketvirčio BVP – nepuoselėkime per didelių lūkesčių

 Statistikos departamento išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį 2015 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. laikotarpiu, šalies BVP ūgtelėjo 1,5 proc. Žvelgiant pastaraisiais metais ekonominio augimo išlepinto ...

Namai namučiai: ko nepamiršti juos perkant? (1)

 Poreikį gyventi nuosavame būste neretai lemia ne finansiniai motyvai, o gyvenimo pokyčiai: vedybos, gimę vaikai, darbas naujoje vietoje ir pan. Tačiau finansų trūkumas riboja galimybes patenkinti šį poreikį. Kita vertus, ...

Košmaras Guobų ir kitose gatvėse (2)

Pirmąjį šių metų ketvirtį visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sandorių skaičius butų rinkoje buvo maždaug trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Žemyn pasuko ne tik sandorių skaičius, bet ir kainos. Kai kuriuose segmentuose metų ...

Ketvirtį amžiaus trunkantis nesusipratimas (1)

Tai pasakojimas apie tai, kaip negalima tvarkyti valstybės. Vyriausybė nutarė panaikinti Migracijos departamentą (MD). Sakysit, na ir kas čia tokio? Migracijos departamentas buvo įsteigtas 1992 m. gegužės 21 d. vidaus reikalų ministro Petro ...

Lietuva: surinkimo fabrikas ar paslaugų laboratorija? (2)

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies ...

Keisis prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės

  Verslininkų ir vartotojų laukia pokyčiai – nuo šių metų liepos 1 d. įsigalios naujos prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, kurios nustatys iš dalies pakeistus Lietuvos vartotojui siūlomų parduoti arba parduodamų ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas