Žvilgnis į besivystančias rinkas

(Puslapis 1 iš 2)


Bendrovės nuotr.

Ville Kivipelto / Ekonomika.lt

2012-03-22 08:58

Nors aistros dėl galimo Graikijos bankroto aprimo, į Europą investuotojai žiūri atsargiai. Mat skolų krizės grėsmė Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Airijoje, mažas BVP augimas ir brangstanti nafta nesukuria palankios insvesticinės aplinkos. Todėl rinkos dalyviai pataria pinigus kreipti į besivystančias rinkas, ypač – Rusiją ir Indiją.

Europos problemos daro neigiamą įtaką visoms turto klasėms, tačiau yra daugybė reiškinių, turinčių ir teigiamą įtaką: pavyzdžiui, besivystančių rinkų augimas, Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomikos stabilumas, pigios akcijos - akcijos kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu yra gerokai žemesnis nei istoriškai susiklostęs vidurkis, centriniai bankai rinkose siekia palaikyti likvidumą.

Per pastaruosius devynis mėnesius padėtis Europoje pagerėjo. Visos kalbos, ką daryti su Graikija, baigtos. Ir nors šalis iš dalies bankrutavo ir neapmokėjo savo skolų, rinkos į tai žvelgia palankiai. Europos centrinio banko likvidumo operacija, ilgametė tūkstančio milijardų eurų refinansavimo injekcija bankinei sistemai irgi gelbsti situaciją. JAV padėtis taip pat geresnė nei prieš pusmetį – palyginti su 9 proc. prieš šešerius mėnesius, dabar nedarbo lygis nukrito iki 8,3 proc.

Noras išlaikyti euro zoną yra didžiulis, todėl mažai galimybių, kad ji subyrės artimiausiu metu. Tačiau dėl skolų problemų ir labai mažo BVP augimo Europoje, euras gali susilpnėti prieš kitas pagrindines valiutas. Mat euro zona šiemet greičiausiai turės neigiamą BVP augimą, palyginus su 2,5 proc. JAV, ar 6-7 proc. besivystančiose rinkose.

Tiesa, daugelis investuotojų paliko eurą ir vėl atsigręžė į JAV dolerį kaip į pagrindinę valiutą. Ilgus metus doleris buvo tarsi “saugaus užutekio” valiuta, todėl kilus neramumams pasaulyje, rinkos dalyviai atsigręždavo į JAV dolerį. Tačiau “saugaus užutekio” valiutos karūną doleris perleido ir beveik dešimtmetį ja puošėsi euras, kol nesprogo Graikija.

Atsargus žvilgsnis į Europos vyriausybių obligacijas

Šiemet tiems investuotojams, kurie išties nori uždirbti pinigų, rekomenduojame atidžiau pažvelgti į investicinius fondus, turtą nukreipiančius į besivystančias rinkas. Tiesa, šiems investuotojams būtina įvertinti tokius rizikos veiksnius kaip, tarkime, Europos skolų bėdos bei aukštos pasaulinės naftos kainos. Mat dėl augančių naftos ir kitų naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, metalo kainų bei brangstančių maisto produktų besivystančiose rinkose gali padidėti infliacija.

Verta pažymėti, jog Europos valstybių vyriausybių obligacijų taip pat nelaikome labai saugiomis, nes tų šalių BVP augimas mažas, skolų krizė rūpesčių kels ir ateityje. Problemas reikia spręsti – arba didinti mokesčius, arba mažinti išlaidas. Tačiau kad ir koks kelias bus pasirinktas, jis tik mažins BVP augimą. Be to, šalys, kurioms sekasi šiek tiek geriau –Prancūzija ar Vokietija – daug eksportuoja į Italiją ar Ispaniją, tad jos taip pat kenčia.

Straipsnio puslapiai:

- Ville Kivipelto

Close
Jūsų komentaras

Vardas*

El. paštas (nerodomas)

Komentaras*


Ačiū, dyzeli. Viso gero (6)

 Nors tu dar su mumis, Europa, vietoje užuominų jau tiesiogiai pasakė, kad balius baigtas – dyzelis namo. Taip, kalbu apie prieš mėnesį paskelbtą, Europos parlamento sprendimą iki 2017-tųjų, pradėti papildomai testuoti naujų ...

Kaip neišleisti juodai dienai numatytų atsargų per saulėtas atostogas?

  Kai kalbame apie santaupas, daugelis žmonių sako taupą, „kad būtų pinigų dėl visa ko“. Tokiu būdu tarsi į vieną krūvą suplaka ir pinigus, reikalingus susidoroti su galimais, bet neplanuotais nemalonumais, ir pinigus, kurių gali ...

Bankų kodų kortelių amžiaus pabaiga: ką rinktis vietoje jų? (4)

 Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie Lietuvos banko nutarimą nuo lapkričio 1 d. didinti internetu atliekamų operacijų saugumą. Šis sprendimas lems, kad naudojantis bankų kodų kortelėmis atliekamų operacijų spektras žymiai ...

Prezidentė teisi - valstybė pelnosi iš savo piliečių

 Lietuvos prezidentė savo metinėje kalboje prabilo apie tai, ką verslas bando pasakyti daugiau nei dešimtmetį – pasipelnymas iš monopolinių paslaugų yra ne tik pelnymasis iš savo piliečių, bet ir priėjimo prie ...

Technologijos apvertė pasaulį vienąkart, apvers ir antrą

 Šiuolaikinės technologijos vieną kartą jau apvertė pasaulį, keisdamos įprastinę vartotojų kasdienybę ir skiepydamos naujus įpročius, tačiau pokyčiai nesibaigia – kartu su naujovėmis kinta vartotojų poreikiai, kurie toliau ...

Naujasis „socialinis modelis“ – kam jis atneš daugiausiai naudos?

 Mokslininkų parengtas, vyriausybės palaimintas, o profesinių sąjungų kritikuojamas „socialinis modelis“ jau keliauja į Seimą. Kokius pagrindinius pokyčius jis numato, kam jie gali būti naudingi, o kam ne?   Daugiausiai ...

Visi į nudistų pliažą arba kam nepatinka „šlamantys“?

 Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu - ...

Ko šiandien turime mokyti vaikus mokylose?

Trys ketvirtadaliai baigusiųjų aukštąjį mokslą tiki, kad diplomas garantuos jiems darbą. Ir tik 22 proc. darbdavių užmeta akį į baigimo pažymėjimą. Ne diplomas ir ne konkrečios žinios bus ateities garantas dabar pradedantiems, o ir ...

Kiek kainuoja padėti vaikams užaugti?

Lietuvoje du iš trijų tėvų savo vaikams linki, kad ateityje šie galėtų dirbti tai, kas jiems patinka, rastų, kaip įprasminti save. Trečiasis irgi linki panašiai − kad įgytų gerą išsilavinimą ir rastų gerai mokamą ...

Bankų paslapčių nykimo metas

Pastaruoju metu vyksta svarbūs pokyčiai asmens bankinės informacijos teikimo srityje, visų pirma informacijos teikimo metoduose ir apimtyse. Iki šiol institucijos, norinčios gauti iš finansų įstaigų reikalingą informaciją apie ...



 

 


Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas