Žygimantas Mauricas: Baltijos šalių laukia lenktynės su kliūtimis

(Puslapis 1 iš 2)


Ruslano Kondratjevo nuotr. Nordea vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas

2016-09-06 15:41

Vangus pasaulio ekonomikos ir prekybos augimas, miglota euro zonos artimiausio laikotarpio perspektyva, Brexit nežinomybė ir geopolitinio neapibrėžtumo tendencijos temdo eksporto ir investicijų bei ekonomikos augimo perspektyvas Baltijos šalyse. Nors namų ūkiai turi imunitetą nepalankiai išorės aplinkai, vidutiniu laikotarpiu šalių ekonomikų augimas, nedidėjant eksportui ir investicijoms, gali sulėtėti.

Prognozuojama, kad ekonomikos augimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sieks atitinkamai 3 proc., 2,8 proc. ir 2,6 proc..

Laipsniškas infliacijos didėjimas ir vangus produktyvumo augimas kelia grėsmę 2018 m. spartesniam ekonomikos atsigavimui. Prognozuojama, kad visų trijų Baltijos šalių augimas neperžengs 3 proc. ribos. Vidaus vartojimas išliks pagrindiniu Baltijos šalių ekonomikų varikliu. Išsivysčiusių šalių ekonomikos augimas sulėtėjo iki 1,5 proc., o ateinančiais metais, prognozuojama, matysime tik nežymų ciklinį atsigavimą.

Lėtas darbo našumo ir atlyginimų didėjimas užsitęsusio žemų palūkanų normų laikotarpio metu perspėja, kad daugelis struktūrinių faktorių (būdingų pasaulinei stagnacijai) toliau trukdys augimui. Juo labiau, kad Kinijos ekonomikos lėtėjimas ir jos virsmas iš gamybos milžino į paslaugų dominuojamą ekonomiką tęsis, o tai mažins eksportuotojų pajamas, kurį pajus ir Baltijos šalys. Šiame kontekste 3% pasaulinio eksporto augimas ir nekylančios eksportuojamų prekių kainos gali tapti nauja norma, prie kurios ir mums reikės pratintis.

Kaip ir visai euro zonai, Baltijos šalims prognozuojamas besitęsiantis ciklinis atsigavimas, kurį iš esmės skatins augantis namų ūkių vartojimas ir nekilnojamojo turto rinkos augimas, tačiau eksporto ir investicijų proveržio nesitikima.

Baltijos šalys išliks aukščiausioje ES lygoje

Vidaus vartojimo skatinamą augimą Baltijos šalyse lydės teigiami pokyčiai darbo rinkoje. Nedarbo lygis Lietuvoje mažės iki 6,6 proc. 2018 m. 2016 m. neto darbo užmokestis Lietuvoje, lyginant su 2015 m. išaugs 8proc. ir bus sparčiausias Baltijos šalyse (Estijoje 6 proc., Latvijoje – 4,5 proc.). Atlyginimų augimas 2017 m. – 2018 m. turėtų sulėtėti atitinkamai iki 6 proc. ir 4 proc.. Tačiau darbo užmokesčio skirtumai Lietuvoje ir kitose Europos bei Šiaurės valstybėse išliks ženklūs, taip didindami tegul ir lėtėjančios emigracijos grėsmę.

Todėl, siekiant sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris per pastarąjį dešimtmetį skaudžiai palietė visas Baltijos šalis (2006-2015 m. gyventojų skaičius Estijoje sumažėjo 2,5 proc., Lietuvoje – 12,6 proc., Latvijoje – 15,5 proc.), būtinas ženklus gyventojų neto atlyginimo augimas, kuris iš Lietuvos valstybės pareikalaus ryžtingų priemonių. Vėstant vartojimo karštinei, dėl lėtėjančio darbo užmokesčio augimo ir spartėsiančios infliacijos, siekiančioms eksportą didinti Baltijos šalims teks dalyvauti bėgimo su kliūtimis varžybose pučiant stipriam priešiniam vėjui.

Straipsnio puslapiai:

Close

Nerijus Mačiulis. Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

 Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ...

Julita Varanauskienė. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų pensijų – iššūkis ne tik Lietuvai

 „Sodros“ duomenimis, Lietuvoje atotrūkis tarp vidutinių vyrų ir moterų senatvės pensijų – 17 procentų. Vidutinė vyrų pensija šių metų balandį buvo 347 eurai, moterų – 288 eurai. Atotrūkį lemia tai, kad moterys ...

Tadas Povilauskas. Devyni mėnesiai iki „Brexit“: daug neaiškumo ir grėsmių

 Praėjo kiek daugiau negu dveji metai nuo „Brexit“ referendumo ir liko mažiau negu devyni mėnesiai iki oficialaus Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES). Galima pripažinti, kad referendumo rezultatas kol ...

Rūta Vainienė. Ką parems parama būstui?

 Baigėsi Seimo pavasario sesija – baigėsi laiku, ir tai yra geroji žinia. Sprendimų buvo apstu – ypač paskutines dvi savaites dėmesį kaustė mokesčiai ir pensijos. Pasibaigusioje sesijoje buvo padėtas ir teisinis pamatas padėti ...

G. Nausėda ir M. Dubnikovas parašė pažymius reformoms: pasirašytų po priėmimu ar ne?

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda. Tiesa, prezidentė pasirašė kol kas ...

Tadas Povilauskas. Ar ne per daug lietuviui 57 eurai piniginėje?

Vidutiniškai lietuvio piniginėje galima rasti 57 eurus grynųjų pinigų. Daugiau negu vidutiniškai savo piniginėse turi prancūzas, suomis ar belgas, kurių vidutinės pajamos yra bent keturis kartus didesnės negu lietuvio. Tokius duomenis ...

Jūratė Cvilikienė. Ar verta studentui parduoti savo vasarą?

Jei esate studentas ar studentė ir dairotės sezoninio darbo skelbimų, jums tikriausiai patiktų darbas vasarai Kipro ar Ispanijos viešbutyje: su apgyvendinimu, maitinimu ir fiksuotu mėnesio atlyginimu. Tačiau kas vertingiau – vasarą ...

Robertas Dargis: ne vien verslai, bet ir kai kurie politikai ieško naudos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tokia valstybė, kurioje politikai ir verslas visiškai nebendrautų, neegzistuoja. Tačiau jis ragina nepamiršti, kad dėl verslo poveikio politikai ...

Julita Varanauskienė. Ar medianos ir kvantiliai apšvies besislepiančius šešėlyje?

Pradėjus viešai skelbti vidutines algas įmonėse, buvo tikimasi, kad didelio dėmesio sulauks tie darbdaviai, kurie moka pačius mažiausius atlyginimus. Kai toje pat vietovėje ta pačia veikla užsiimančių įmonių atlyginimų vidurkiai ...

Nerijus Mačiulis. Neigiamos neigiamų palūkanų pasekmės

 Jau beveik dešimtmetį gyvename itin žemų palūkanų eroje – paskolos niekada istorijoje nebuvo tokios pigios. Kokios to priežastys ir pasekmės, ir kada tikėtina šios gadynės pabaiga? Teiginys, kad skolintis šiais ...

 

 

Dienos klausimas

Ar planuojate įsigyti NT dar šiais metais?

 

Dienos citata

Įsivedus eurą nuo 2015 metų pradžios valstybės rinkliavos nedidės, o valstybė gali parodyti pavyzdį, kaip reikia elgtis perskaičiuojant kainas iš litų į eurus.

Finansų minsitras Rimantas Šadžius

Archyvas

Dienos skaičius

40 proc.

Tiek vidutinis kainų lygis Lietuvoje yra mažesnis nei ES vidurkis.

Archyvas