Verslas

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasara mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, joje matoma vis daugiau gerų naujienų.

Švara spindintys namai – dažno pavasarinė misija, kurią „Iki“ padeda įgyvendinti pigiau ir paprasčiau. Prekybos tinklui „Iki“ šią savaitę paskelbus jau tradicine tapusią Švaros fiestą, lojalūs pirkėjai suskubo pasinaudoti gerais pasiūlymais. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, jau pirmosiomis akcijos dienomis švaros prekių parduota ženkliai daugiau. „Kiekvieną savaitę skelbiame solidžias nuolaidas būtent toms prekėms, kurių mūsų pirkėjams reikia.

Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sandėlius, taip pat aptarnauja įmonės išorinius sandėlius.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiams pavyks sutarti dėl muito tarifų taikymo rusiškai žemės ūkio produkcijai. Nors šiuo metu siūloma didinti tarifus rusiškiems grūdams, prezidentas mano, kad ribojimai turi būti platesni.   „Aš manau, kad mes turėsime būtent tekstą apie žemės ūkio produktų ribojimą. Ar ten bus išimčių? Taip, bet mes esame suinteresuoti, kad jų būtų kiek mažiau.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį paskelbus, kad antrasis konkursas dėl galimybės vystyti vėjo parką Baltijos jūroje neįvyko, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog taip įvyko dėl pokyčių rinkoje bei kitokių elektros kainų, negu buvo 2022 m. Tačiau, anot jos, situacija bus išspręsta ir greičiausiai reikės pakartotinio konkurso. „Truputėlį situacija pasikeitė elektros rinkoje nuo tada, kada procesai buvo pradėti.

Ketvirtadienį Seimas spręs ar priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą bei lydinčiuosius projektus, kuriais numatomas pinigų plovimo prevencijos stiprinimas. Priėmus paketą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi ir kuriems būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad verslo apmokestinimas didesniu papildomu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms nepablogintų Lietuvos investicinio klimato. „Galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 proc., dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbiauti robotikos, sprogmenų ar elektronikos gamintojai. „Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.    Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst.

Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. Kaip skelbia ministerija, šiuo planu bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose. Memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Marius Skuodis, policijos, „Via Lietuva“ atstovai, po pasirašymo rengiama spaudos konferencija.

Donaldo Trumpo žiniasklaidos ir technologijų grupė „Trump Media & Technology Group“ antradienį pranešė, kad kurs srautinės televizijos platformą, nors jos akcijos Volstryte toliau krenta.  Tai buvo paskelbta antrąją prisiekusiųjų atrankos dieną istoriniame baudžiamajame procese, kuriame kaltinimai pareikšti buvusiam JAV prezidentui.  Nė vienas buvę prezidentas JAV istorijoje nebuvo teisiamas baudžiamojoje byloje.

Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. Tokiam siūlymui anksčiau pritarė Vyriausybė. Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Rusijos karinei agresijai Ukrainoje tęsiantis trečius metus, ją lydi nuolatinė šios šalies valdžios inspiruota ir palaikoma intensyvi dezinformacijos kampanija visoje Europos Sąjungoje.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.

Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes-Benz“ dėl su programine įranga susijusios problemos visame pasaulyje atšaukė apie 261 tūkst. transporto priemonių. Remiantis informacija, kuri trečiadienį buvo paskelbta Vokietijos federalinės motorinių transporto priemonių tarnybos (KBA) duomenų bazėje, paveikti 2018-2023 m. GLE ir GLS modeliai. Teigiama, kad dėl programinės įrangos klaidos transmisijos valdymo bloke gali įvykti variklio gedimas, o tai padidina avarijų riziką.

Atšilus orams, kaip ir kasmet, prasideda dviračių, paspirtukų, riedlenčių ir kitų susisiekimo priemonių sezonas. Vis tik jų vairuotojai turi nepamiršti, kad irgi privalo laikytis atitinkamų Kelių eismo taisyklių (KET). Be kita ko, jie negali vairuoti apsvaigę. Už įvairius taisyklių pažeidimus dviračių ir paspirtukų vairuotojams gali tekti susimokėti 10–140 eurų baudas. O už neblaivumą, priklausomai nuo promilių ir pasekmių, baudoms gali tekti pakloti net ir 230 eurų.

Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad iš politikų pasisakymų akivaizdu, jog pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai „Kas man šiandien jau yra aišku, kad PVM mokestis nebus keliamas. Manau, tą reikėtų pasakyti ir įtampą, jeigu kas jaučia dėl to, nuimti nuo jautriausių grupių“, – po politikų, verslo ir profsąjungų atstovų susitikimo Vyriausybėje žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Seime skinasi kelią pataisos, atlaisvinančios alkoholio prekybą bei reklamos reguliavimą. Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį pritarė Vyriausybės siūlymam projektui. Dabar jį svarstys Seimas, o tada maždaug tris mėnesius teks laukti, kol pataisos bus notifikuotos Briuselyje.

Lietuvoje pensininkai yra įpratę, kad kasmet pensijos yra indeksuojamos arba perskaičiuojamos atsižvelgiant į tai, kaip auga darbo užmokestis ir kokia yra „Sodros“ biudžeto padėtis. Kadangi daugelį metų augo atlyginimai, o „Sodra“ surinkdavo daugiau pinigų nei išleisdavo, senatvės ir kitos pensijos buvo didinamos ir dešimtadaliu ar daugiau. Tačiau jau netrukus tai gali pasibaigti.

„Swedbank“ klientams bankas siunčia svarbią žinią – viename iš miestų uždaromas dar vienas šios kredito įstaigos filialas, todėl paslaugos bus suteikiamos kitokiu būdu. Naujienų portalui tv3.lt „Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė teigė, kad birželio 14 d. yra paskutinė darbo diena, kai gyventojai bus aptarnaujami banko filiale, esančiame Radviliškyje.

Dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose gamtinių dujų kaina Europoje pasiekė aukščiausią lygį per daugiau nei tris mėnesius. Kaip pranešama, ateities sandorių TTF dujų kaina Amsterdamo biržoje trečiadienį pakilo iki 33,95 Eur/MWh. Tai didžiausia kaina nuo sausio pradžios. Per pastarąją savaitę gamtinės dujos pabrango daugiau nei 20 proc. Šis prieaugis kompensavo kainos sumažėjimą pirmaisiais metų mėnesiais.

Lietuviško kapitalo grupės „Modus Group“ įmonė „Kreta“, valdžiusi Minsko plente Vilniuje esantį „ibis Styles Vilnius“ viešbutį, jį uždaro ir atleidžia visus darbuotojus – jame įsikurs „Addere“ slaugos namai.     Įmonė atleidžia 19 iš 20 darbuotojų. Apie tai „Kreta“ pranešė Užimtumo tarnybai. Pasak jos, darbo neteks aštuonios kambarinės, trys registratoriai, du valytojai ir kiti darbuotojai.

Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad žmonės rečiau naudojasi „gyvomis“ paslaugomis, todėl bankai uždaro vis daugiau fizinių klientų aptarnavimo skyrių.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas siūlys stiprinti oro gynybą įsigyjant naujas vidutinio ir trumpojo nuotolio sistemas – tai reikštų, jog reikiamo kiekio tankų įsigijimas vyktų etapais, o ne iš karto. „Tai yra ta pati divizija. Galima judėti sunkinimo kryptimi ir galima lygiagrečiai judėti ir įgalintojų – oro gynybos – stiprinimo kryptimi.

Lietuvos komercinių bankų kišenėje – rekordiniai pelnai. Tačiau būdų, kaip uždirbti dar daugiau, panašu, atrandama gyventojų sąskaita, mat vienas po kito regionuose duris užveria klientų aptarnavimo skyriai. Politikai neslepia, kad, jei situacija nesikeis, bus griebiamasi pokyčių. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai trečiadienį iškėlė klausimą, kodėl vis daugiau gyventojų praranda galimybę apsilankyti bankų klientų aptarnavimo skyriuose rajonuose.

Trečiadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir Andoros užsienio reikalų ministrė Imma Tor Faus pasirašė dvišalę dvigubo apmokestinimo vengimo sutartį. Kaip trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), pradėjus taikyti šią sutartį, bus sudarytos geresnės sąlygos plėtoti dvišalius ekonominius ryšius, skatinti tarpusavio investicijas.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuris leidžia pradėti elektroninių ryšių infrastruktūros vystymą Lietuvoje, prioritetą teikiant 5G ryšiui. Susisiekimo ministerija organizuos paslaugos teikėjo atranką specialiesiems planams parengti. Iki šiol nebuvo teisinio pagrindo pradėti rengti elektroninių ryšių infrastruktūros, prioritetą teikiant 5G ryšiui, vystymą visoje Lietuvoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė parlamentarų Aistės Gedvilienės, Ewelinos Dobrowolskos, Andriaus Vyšnausko, Audriaus Petrošiaus, Simono Gentvilo siūlymui griežtinti atsakomybę už žvejybos tvarkos pažeidimus ir pakartotinių nusižengimų atvejais numatyti įrangos konfiskavimą. Tokia Vyriausybės išvada, kuriai Aplinkos ministerijos siūlymu pritarta trečiadienį, bus teikiama Seimui. Parlamento taip pat prašoma šį siūlymą patobulinti.

Aktyvumo Estijos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje kritimas per metus fiksuojamas penktą metų ketvirtį iš eilės, rodo Notarų rūmų paskelbti statistiniai duomenys. Per pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje patvirtinta 14,1 tūkst. nekilnojamojo turto perleidimo sandorių – 7,7 proc. mažiau nei prieš metus. Jų skaičiaus augimas užfiksuotas tik trijose iš 15-os apskričių, likusiose – kritimas, o daugumoje jų – dviženkliais nuošimčiais.

Šį pavasarį Turto banko aukcione Klaipėdos ir Kauno rajonuose parduoti nenaudoti pastatai virs senelių ir socialinio užimtumo namais. Abu pirkėjai planuoja, kad jau po 2 metų atnaujinti statiniai galės atverti duris klientams. Kaip nurodo Turto bankas, Klaipėdos rajone, Vėžaičių miestelyje, nenaudojamą 1964 m. statybos bendrabučių tipo pastatą bendrovė „Alkanta“ įsigijo už 293 tūkst. eurų, tačiau dar bent trigubai tiek prireiks daugiau nei 1784 kv. m ploto pastato atnaujinimui.

Vilniaus paukštynas į poveikio aplinkai mažinimą Rudaminos padalinyje investuos apie 850 tūkst. eurų. Bendrovės akcininkai patvirtino investicijų planą, kurį įgyvendinus Rudaminos paukštyno skleidžiamų kvapų sklaida galėtų mažėti 40 proc., trečiadienį pranešė bendrovė. „Patvirtinome ambicingą investicijų planą, kurį esame numatę įgyvendinti per šiuos metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vilniuje pirmą kartą viešinčiam Andoros Vyriausybės vadovui padėkojo už šios Europos mikrovalstybės paramą Ukrainai, principingą laikyseną remiant Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai. Kaip skelbia Vyriausybė, trečiadienį susitikime su Andoros ministru pirmininku Xavieru Espot Zamora I. Šimonytė aptarė dvišalį bendradarbiavimą, regioninį saugumą ir kitus šalims aktualius klausimus.

Viena Suomijos kibernetinio saugumo bendrovė trečiadienį pranešė atradusi pirmiau nežinomą kenksmingą programą, kuri tam tikrose operacinės sistemos „Windows“ versijose įdiegia slaptą virtualų prisijungimą ir dėl to jos tampa pažeidžiamos kibernetinėms atakoms.

Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu svarbu yra greičiau apsispręsti dėl projekto likimo. „Mes esame pasirengę vykdyti šį projektą. Laukiame iš Viešųjų pirkimų tarnybos, Europos Komisijos (išvadų – ELTA) ir esame pasiruošę sekančią dieną po jų pradėti darbus.

Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. Nesutarimų iškilo dėl parlamentaro Gintauto Palucko siūlymo, kad renginiuose būtų galima parduoti tik „natūralios fermentacijos“ gėrimus, tokius kaip alų ar vyną, bet ne tarose parduodamus kokteilius. Visgi buvo pritarta originaliam siūlymo variantui.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė pataisoms, sudarančioms palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, kuo greičiau Lietuvoje statyti gamyklas.  Komitetas apsvarstė Investicijų, Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimus. Pataisos į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti ketvirtadienį.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Darius Vedrickas sako, kad nepaisant išsakytų pastabų, Nacionalinio stadiono projektas gali būti tęsiamas. „Taip“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje lakoniškai atsakydamas į klausimą, ar projektas gali būti tęsiamas, teigė D. Vedrickas. Jis taip pat komentavo, kad VPT pateikė tik nuomonę, o ne vertinimą dėl projekto pokyčių, nes šiuo metu yra galiojanti koncesijos sutartis, o pakeitimai dar nėra galutiniai patvirtinti tarp susitarimo šalių.

Jungtinės Karalystės Civilinės aviacijos administracija suteikė oro operatoriaus sertifikatą naujai oro linijų bendrovei „Ascend Airways“, priklausančiai „Avia Solutions Group“ įmonių grupei. Kaip nurodoma pranešime žiniasklaidai, minėto sertifikato suteikimas atveria galimybes ACMI ir užsakomųjų skrydžių rinkoje Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Oro linijų bendrovė skrydžius vykdys Boeing 737 MAX 8 ir 737-800 tipo orlaiviais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus. Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.   „Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai.

Sulėtėjus nekilnojamo turto (NT) rinkai bei Europos Centriniam Bankui (ECB) vis dar nemažinant palūkanų normų, naujų namų ieškantiems pirkėjams atsirado nauja, tačiau laikina galimybė sutaupyti, sako ekspertė, NT plėtros bendrovės „Omberg group“ pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė. „Šiuo metu paskolas gauti bandantieji jau pastebėjo pokyčius bankų veikloje, apie juos mums pasakoja ir klientai. EURIBOR vis dar nemažėjant, bankai ėmė mažinti savo palūkanų normas.

Ne vienus metus prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje buvo galima apžiūrėti ryklius. Vis dėlto šiandien Lietuvoje ryklių jau nebėra – PLC „Mega“ valdytojai skelbia netekę šių egzotinių gyvūnų, rašoma pranešime spaudai.

Premjerei trečiadienį inicijuojant trečiąjį susitikimą su politinėmis partijomis ir verslo atstovais dėl papildomo gynybos finansavimo didinimo, į jį grįžtanti opozicija teigia nepalaikanti dalies siūlomų variantų. Pasak jos atstovų, valdantieji neatsižvelgia į siūlymus dėl gynybos obligacijų. Finansų ministerija kovą antrajame susitikime dėl gynybos pateikė keturis galimus variantus krašto apsaugos finansavimui.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspirtukų naudotojai jau kelis metus nukenčia dėl galvos ir galūnių traumų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą. „Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses.

Keturi iš dešimties šalies gyventojų (41 proc.) pirktų Lietuvoje parduodamą iki šiol Rusijoje veikiančių įmonių produkciją, tačiau panaši dalis (45 proc.) teigia, kad jos neįsigytų, rodo trečiadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa. Pasak apklausos, 11 proc. respondentų, atsakydami į klausimą, ar pirktų iki šiol Rusijoje veikiančius verslus turinčių Lietuvos ar užsienio įmonių maisto ar kitas prekes, atsakė „tikrai taip“, 30 proc. – „greičiau taip“, 29 proc. – „greičiau ne“, 16 proc.

Vidutiniškai 80 proc. gyventojų prioritetą teikia toms reikiamos kategorijos prekėms, kurioms taikomos nuolaidos ar akcijos. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad dažniausiai su nuolaida perkama namų apyvokos reikmenys, kiek rečiau – trumpo galiojimo kasdienės maisto prekės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Naujausi kovo mėnesio duomenys rodo, kad per metus prekių kainos šalyje krito beveik 2,5 proc.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina gyventojus nesibaiminti dėl potencialios „Rheinmetall“ gamyklos Radviliškio ar kitame rajone, o atsižvelgti į teigiamą tokio projekto naudą. Anot jos, pastačius gamykla būtų ne tik plėtojama gynybos pramonė, bet ir kuriamos darbo vietos, „užsikurtų ekosistema“. „Ketinimų protokolo pasirašymas yra geras pirmas žingsnis. Daug darbo dar liko, daug derinimo, kai kas iš to yra konfidencialu.

Įvairios „Iki“ siūlomos papildomos naudos ir plačios vidinės karjeros galimybės – tik keletas iš gausybės privalumų, padedančių prekybos tinklui pritraukti naujų talentų ir išlaikyti esamus darbuotojus. Aukšta vidinė kultūra ir išskirtinė saviraiškos laisvė natūraliai skatina prekybos tinklo kolektyvą smagiai leisti laisvalaikį komandinį ryšį stiprinančiuose vidiniuose klubuose.

Radviliškio rajone įsikūrusi Baisogala prieš kelias dienas tebuvo vienas iš kelių šimtų mažai kuo išsiskiriančių Lietuvos miestelių. Dabar jos pavadinimas skamba drauge su ginklų pramonės milžine „Rheinmetall“, netoliese ketinančia statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą. Lietuvos politikai Vokietijos įmonės investicinius planus sveikina ir vaidina vienais didžiausių šalies istorijoje, tačiau netikėtos naujienos užklupti baisogaliečiai – sutrikę.

Vyriausybė trečiadienį turėtų galutinai įtvirtinti, kad plėtojant ryšių infrastruktūrą prioritetas būtų teikiamas itin sparčiam 5G ryšiui. Susiekimo ministerija parengė nutarimo projektą, pagal kurį bus galima pradėti rengti specialiuosius plėtros planus orientuojantis būtent į 5G plėtrą. Ministrų kabinetas dar 2023 metų birželį valstybei svarbiu pripažino projektą, pagal kurį 2030 metų visoje Lietuvoje turėtų veikti itin spartus mobilusis 5G ryšys, bei tam skyrė 5 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį aptars komercinių bankų skyrių regionuose pokyčius ir bankomatų plėtros situaciją.  Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė, parlamentarai su Lietuvos banko ir Bankų asociacijos atstovais ketinama aptarti bankų skyrių mažinimo tendencijas ir situaciją dėl grynųjų pinigų prieinamumo.  „Bankų asociacija papasakos, kokie jos atstovaujamų bankų planai ir taktikos. Gyventojų nedaugėja, matyt, ir bankai optimizuojasi.

Trečiadienį Seime rengiamoje spaudos konferencijoje bus aptartas šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas. Konferencijos organizatorius, Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Julius Sabatauskas sako, kad priimti sprendimai situaciją gatvėse tik pablogino. „Už šį klausimą atsakinga Susisiekimo ministerija demonstravo neveiksnumą, neslėpė savo palankumo elektrinių paspirtukų nuomos verslui.

 Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija spręs, ar buvęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis pagrįstai naudojosi parlamentinėmis lėšomis, įsigydamas įvairios kompiuterinės ir garso įrangos. Parlamento etikos sargai ėmėsi tirti M. Matijošaičio išlaidas po to, kai pats parlamentaras, sulaukęs klausimų dėl įvairių pirkinių, kreipėsi į komisiją.

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį Vyriausybėje pristatys peržiūrėtus gynybos prioritetus ir jų finansavimo poreikį. „Pateiksiu, mano požiūriu, ambicingą, bet labai Lietuvos gynybą stiprinantį projektą, kryptis, kuriomis turėtume judėti“, – išvakarėse žurnalistams sakė ministras. „Šitos kryptys paremtos balansu tarp divizijos sunkinimo, tai yra tankų vieneto kūrimo, ir oro gynybos. Tą balansą mums pavyko viduje rasti“, – pridūrė jis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nemananti, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, turėtų didėti pridėtinės vertės mokestis. „(...) Nemanau, kad pridėtinės vertės mokestis bus didinamas ir, matyt, reikėtų sumažinti ir socialiai jautriausių grupių, kurios gal nerimauja, įtampą. Vis dėlto yra ir kitų galimybių“, – antradienį LRT televizijai sakė ministrė. Armonaitės teigimu, verčiau galėtų būti perskirstoma savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis.

Tvyranti karinių konfliktų įtampa skirtinguose regionuose jaukia nusistovėjusias kainas rinkose. Ne išimtis ir žaliavinė nafta, kurios galutinį produktus, pavyzdžiui, dyzeliną ar benziną, perka didžioji dauguma vairuotojų. Analitikai kalba atsargiai, tačiau įspėja – jei tarptautinė situacija paaštrės, degalinių švieslentėse išvysite kitokį vaizdą. Pastarąsias savaites analitikai su nerimu stebėjo įtemptą situaciją Vidurio Rytuose.

Elektros energijos vidutinė mėnesio kaina Nord Pool biržoje balandžio pirmojoje pusėje siekė 0,042 Eur/kWh be PVM – tai 38 proc. mažiau už šių metų kovo mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,068 Eur/kWh be PVM, nurodo Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Skelbiama, kad trečią savaitę iš eilės fiksuojama mažiausia savaitės vidutinė kaina šiemet – 0,027 Eur/kWh be PVM. Balandžio 14-ąją fiksuota ir mažiausia elektros dienos kaina biržoje nuo 2018 m. birželio – 0,002 Eur/kWh be PVM.

Šilumos ūkio įstatymo nuostata, jog Europos Sąjungos (ES) paramą gavusių nepriklausomų šilumos gamybos įmonių kainodara gali būti reguliuojama neterminuotai, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).  „Privaloma šilumos gamybos kainodara buvo taikoma neterminuotai, neatsižvelgiant į tai, ar po tam tikro laiko tokios priemonės vis dar pagrįstos ir būtinos siekiamam tikslui įgyvendinti – užtikrinti sąžiningą konkurenciją“, – skelbia KT.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,2 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Pernai spalį TVF prognozavo, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc., o 2025 metais – 2,6 proc.   „Tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos gana sėkmingai atlaikė Rusijos sukelto energijos kainų šoko padarinius.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) informuoja apie sparčiai didėjančias kredito įstaigų investicijas į atsinaujinančią energetiką. Savo ruožtu SEB bankas akcentuoja, kad per dvejus metus tvaraus finansavimo apimtis išaugo daugiau negu dvigubai, tvaraus finansavimo konsultacijų poreikis išaugo daugiau negu pusantro karto. Anot specialistų, šį pokytį lėmė ne tik siekis kovoti su klimato kaita ir šalinti perteklinį CO2 iš atmosferos, bet ir įtempta geopolitinė situacija.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą, Kęstutis Navickas tikina reaguojantis į tokį pasisakymą ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją. „Reaguoju labai ramiai. Palaukime rinkimų, kada jie pasibaigs, tada ir pasišnekėsime. (...) Vertinu ramiai ir reikia palaukti prezidento rinkimų baigties ir tada vertinti“, – Eltai teigė K. Navickas.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis iki šių metų pabaigos Vilniuje ketina atidaryti privatų medicinos centrą, antradienį rašo naujienų portalas „15min“. Vien į jo medicinos įrangą numatoma investuoti daugiau nei 20 mln. eurų, jame numatoma įdarbinti apie 300 darbuotojų.  „Tai bus multifunkcinis medicinos centras. Bus įvairių paslaugų – nuo ambulatorijos iki stacionaro“, – portalui teigė D. Dundulis. „Su amžiumi pradedi galvoti, kur gydytis.

Tūkstančiams gyventojų teks mokėti naują mokestį, jeigu jie bent kartą per metus nepatikrins elektros skaitiklio ir faktinių jo rodmenų nepraneš Energijos skirstymo operatoriui (ESO). Tai numato nauja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta ESO elektros apskaitos prietaiso rodmenų, taip pat vadinamų elektros skaitikliais, nuskaitymo įkainių taikymo tvarka. Iki šiol buitiniai vartotojai nemokėdavo už tai, kad jų skaitiklių rodmenys būdavo oficialiai patikrinami.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, jog Europai norint turėti ateities poreikius atitinkantį energetikos tinklą reikia optimizuoti tiek elektros, tiek vandenilio infrastruktūrą, taip pat kurti energetikos sistemos balansavimo ir lankstumo įrangą.  Be to, pasak D. Kreivio, reikia modeliuoti visos ES energetikos sistemos poreikius ne dešimčiai metų, kaip yra dabar, o ilgesniam laikui.

Lenkijos didžiausios energetikos grupės „Orlen“ antrinė įmonė Šveicarijoje „Orlen Trading Switzerland“ sumokėjo 1,6 mlrd. zlotų (beveik 402 mln. JAV dolerių) už naftą, kurios taip ir negavo, skelbia Lenkijos žiniasklaida. Kilus skandalui dėl šių įvykių vadovaujant ankstesniam „Orlen“ vadovui Danieliui Obajtekui, o pačiam „Orlen“ apie juos pranešus tik po naujo vadovo Ireneuszo Fafaros paskyrimo, tyrimo ėmėsi šalies parlamento speciali komisija.

Lietuvos indėlis į Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos Lietuvoje statybą paaiškės šalyje radus partnerių, sako „Rheinmetall“ atstovas.   „Tai irgi yra diskusijų objektas, kuriuo dabar užsiimsime artimiausiomis savaitėmis.

Seimas svarstys Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienės  antradienį parlamentui pateiktas Kelių transporto įstatymo pataisas, siūlančias numatyti reikalavimą, kad bent 5 proc. taksi, pavėžėjų ir trumpalaikės transporto nuomos paslaugas teikiančių automobilių būtų pritaikyti žmonėms su negalia.

Latvijos oro bendrovė „Air Baltic“ tikisi, kad vasaros sezono metu daugiausia keleivių iš Vilniaus keliaus į Heraklioną, Palmą de Maljorką ir Nicą. Populiariausias kryptis bendrovė nustatė remdamasi bilietų pardavimo ir kelionių modelių duomenimis, antradienį pranešė įmonė. Iš Vilniaus į Heraklioną „Air Baltic“ skraidina du kartus per savaitę, į Palmą de Maljorką ir Nicą – po du kartus, dar po tris – iš Rygos.

2025 metais lėšų išasfaltuoti valstybinius žvyrkelius turėtų gauti visos savivaldybės – net ir tos, kuriose tokių kelių nėra, sako susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, pastarosios finansavimą galėtų naudoti kitų valstybinių kelių tvarkymui.  „Visos gaus krepšelį tam tikrą. Jeigu netgi savivaldybėje nėra asfaltuotinų kelių, gaus krepšelį, kur galės nurodyti, kurį pirmą iš valstybinių kelių reikėtų šiaip sutvarkyti. Nes žvyrkelių ne visose savivaldybėse yra.

Antradienį Vilniuje oficialiai pasirašytas ketinimų protokolas dėl „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje. Dokumento pasirašyme dalyvavo premjerė Ingrida Šimonytė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir įmonės „Rheinmetall“ atstovas Maximilian Froch. Protokolo turinys kol kas neviešinamas.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė siūlymams, kuriais siekiama patikslinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus. Už tai balsavo 111 Seimo nariai, nebuvo susilaikiusiųjų ar prieš balsavusių parlamentarų. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pastaruoju metu viešoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie Vilniaus miesto savivaldybės viešosios įstaigos „Go Vilnius“ užsakytą reklamą. Užsieniečiams skirtame vaizdo klipe esą laužomi sovietiniai stereotipai. Pasirodo, įstaigos vadovai gauna tikrai nemenką darbo užmokestį, kuris kelis kartus viršija šalies vidurkį, taip pat paties Vilniaus mero ar ministrų algas.

Antradienį Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) atidarė atnaujintas Vilniaus televizijos bokšto erdves skirtos verslui ir poilsiui. Kaip teigė atidarymo renginyje dalyvavęs Susisiekimo ministras Marius Skuodis, televizijos bokštas yra vienas lankomiausių Vilniaus objektų ir 2023 m. pritraukė 150 tūkst. lankytojų. Anot jo, naujai atsidariusios patalpos turėtų susilaukti ir didelio verslo dėmesio. „Telecentras kryptingai juda vykdydama vieno žinomiausių objektų atnaujinimą.

Vienas didžiausių komercinių bankų signalizuoja klientams apie naują pavojų dėl sukčių, kurie gali padaryti nuostolių. „Pastebime suaktyvėjusius sukčius ir jų siunčiamus laiškus su melagingomis nuorodomis. Sukčiai siunčia e. laiškus, kuriuose apsimeta SEB banku ir ragina prisijungti prie savo „profilio“ ir peržiūrėti „naujus kainoraščius“, – tikrame laiške klientams nurodo bankas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu Lietuvoje yra 25 proc. neasfaltuotų valstybinių kelių. Anot jo, valstybinis tikslas yra sumažinti šį rodiklį iki 18 proc. „Faktas, kad galime asfaltuoti žvyrkelius, kurie yra ekonomiškai atsiperkantys. Daug yra kriterijų, bet paprasčiausias buitinis – jeigu virš 100 automobilių per parą pravažiuoja, tai tas kelias turėtų būti tvarkytinas“, – susitikime su Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija kalbėjo M. Skuodis.

Antradienį Seimas po pateikimo atmetė įstatymo pataisas, kurias priėmus būtų draudžiama laikyti šunis pririštus. Už tokias įstatymas balsavo tik 50 Seimo narių, prieš buvo 21, o susilaikė 41. Seimas pataisas grąžino iniciatoriams tobulinti. „Jau daugelį metų yra diskutuojama apie šunų laikymą juos pririšus grandine.

Vidutinis nedarbo lygis Jungtinėje Karalystėje gruodį-vasarį, palyginti su ankstesniais trimis mėnesiais, pakilo 0,3 procentinio punkto iki 4,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba ONS. „Trading Economics“ kalbinti analitikai pranašavo jo augimą iki 4 procentų. Bedarbių padaugėjo 85 tūkst. iki 1,44 mln., o dirbančiųjų sumažėjo 156 tūkst. iki 32,98 milijono. Ekonominio neveiklumo lygis pakilo 0,3 procentinio punkto iki 22,2 procento.

Prekybos tinklas „Iki“, nuolat siekdamas užtikrinti geriausią apsipirkimo patirtį, tęsia drąsių idėjų įgyvendinimo lyderystę. „Iki“ šiais metais ėmėsi dar vienos inovacijos – subūrė „Iki“ klientų valdybą. Naujovė sulaukė milžiniško susidomėjimo, ir iš 1200 kandidatų buvo atrinkti dešimt, kurie atspindi įvairius „Iki“ klientų portretus. Pirmadienį, balandžio 15 d., „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė juos pasveikino pirmajame „Iki“ klientų valdybos posėdyje.

Parlamentas antradienį nepritarė Mišrios Seimo narių grupės atstovės Agnės Širinskienės siūlymui iš Etikos ir procedūrų komisijos išbraukti akcijos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukusius konservatorius Sergėjų Jovaišą ir Antaną Matulą. Už šį pasiūlymą balsavo 23 Seimo nariai, prieš – 41, susilaikė 28 parlamentarai. „Siūlyčiau išbraukti A. Matulą, kuris lygiai taip pat kaip ir S. Jovaiša yra įsigijęs daiktų, kurių įsigijimo etiškumas kelia labai daug klausimų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kol kas dar nėra numatyta konkreti vieta, kur galėtų būti statoma „Rheinmetall“ gamykla. Pasak jos, sprendimo yra ieškoma, tačiau pasirinkimų nėra daug. „Nėra konkrečios vietos numatytos. Neabejoju, kad rasime sklypą, tokiai gamybai reikalingas labai didelis sklypas.

Trečiadienį premjerės Ingridos Šimonytės rengiamame trečiajame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime dėl gynybos finansavimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ketina pateikti karinių įsigijimų projektą bei konkretų finansinį poreikį planui įgyvendinti. Pasak politiko, pakoregavus gynybos prioritetus, reikalingas papildomas finansavimas iš esmės nesikeičia.

Paskelbti naujausi JAV infliacijos duomenys atitolina palūkanų mažinimo perspektyvą bent iki rudens, tuo metu Europoje pirmojo palūkanų sumažinimo turėtume sulaukti dar šią vasarą. Toks tikėtinas scenarijus jau padarė poveikį akcijų kainoms, kurios po fiksuotų rekordinių aukštumų, pastarosiomis savaitėmis atsitraukė. Pastebimai ūgtelėjo ir JAV iždo obligacijų pajamingumai bei JAV dol. vertė euro atžvilgiu, į naujas aukštumas toliau kyla aukso kaina.

Estijos statybų grupės „Merko Ehitus“ valdoma bendrovė „Merko statyba“ gavo daugiau nei 20 mln. eurų (su PVM) vertės papildomą užsakymą darbams Pabradės poligone.  Įmonė antradienį pranešė pasirašiusi tai numatantį sutarties priedą su NATO pirkimų ir paramos agentūra. 110 mln. eurų vertės sutartį dėl 10 karinės infrastruktūros objektų šiame poligone „Merko statyba“ ir agentūra pasirašė pernai vasarį.

Prašymus skirti dalį pernai sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) Valstybinei mokesčių inspekcijai jau pateikė apie 170 tūkst. šalies gyventojų. Kaip skelbia VMI, praėjusiais metais 455 tūkst. gyventojų paramai skyrė rekordinę – 29 mln. eurų – sumą. Parama pasiekė 22,5 tūkst. paramos gavėjų, įskaitant ir meno kūrėjus, 24 politines partijas, 740 profesinių sąjungų bei susivienijimų.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė mano, kad Seimas ir Vyriausybė galėtų dar šios kadencijos metu pakeisti kaupimo antrojoje pensijų pakopoje sistemą. „Labai svarbu, kad dabar valdantieji iš principo jungtų didelį pagreitį, kad paskutiniais kadencijos mėnesiais atsisuktų į žmones ir patobulintų antrąją pakopą iš esmės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ieško įmonės, kuri artimiausius trejus metus pardavinėtų konfiskuotas ir valstybei perduotas brangenybes – brangakmenius, tauriuosius metalus, jų gaminius ir kitus juvelyrinius dirbinius. Pasak VMI kanclerio Dainiaus Jasiulio, bendra šiuo metu sukauptų konfiskuotų brangenybių vertė siekia 31 tūkst. eurų, brangiausias iš jų – 685 eurus kainuojantis auksinis žiedas.

Lietuva neturėtų priimti 158 šaliai pagal Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą priskirtų migrantų, o vietoje to – sumokėti 3,16 mln. eurų, sako prezidento patarėja. „Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Antradienį Seimui liberalai Eugenijus Gentvilas ir Raimondas Lopata bei konservatorė Aistė Gedvilienė ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama patikslinti būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo principus. Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pakeitimais norima nustatyti, kad teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turėtų asmenys ir šeimos, kurių būsto nuomos sutartyje nurodyta kaina neviršija vidutinių mėnesio pajamų.

Vilniaus televizijos bokšte antradienį bus atvertos naujos erdvės. Kaip nurodo organizatoriai, 67-ame bokšto aukšte bus atidarytas 333 kvadratinių metrų bistro-baras „Toliai“.  Tuo metu virš jo esančiame aukšte atveriama posėdžių salė „Debesys“ su poilsio kambariais. Ji skirta nedideliems renginiams, investuotojų, valdybų susitikimams bei jų poilsiui.

Organizacija „Lietuvos Caritas“ antradienį pradeda trijų dienų paramos Ukrainai rinkimo lėšomis, ilgo galiojimo maisto produktais ir reikalingiausiomis higienos bei buities priemonėmis akciją. Ji vyks daugiau nei 30-yje Lietuvos miestelių ir miesų iki ketvirtadienio, tarp jų – Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Marijampolė, Šilalė, Molėtai, Zarasai.

Antradienį Seime ketinama pateikti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, kuriais įmonės, netiesiogiai remiančios Rusijos karą Ukrainoje, ar su jomis susijusios įmonės negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje mažėjo 45 proc. ir vidutiniškai siekė 27,42 Eur/MWh, toks pats kainos pokytis buvo ir Latvijoje, o Estijoje kaina mažėjo 44 proc. iki 27,98 Eur/MWh, praneša „Elektrum Lietuva“. Tuo metu nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos išliko panašiame lygyje kaip ir ankstesnę savaitę. „Elektrum Lietuva“ žemiausia fiksuota kaina siekė 22,95 ct/kWh, fiksuojant ją 6 mėnesiams.