Verslas

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė įstatymų pataisoms, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Toks nuostatų pakeitimas leistų šiems gamintojams pradėti projektų vystymą dar negavus statybų leidimų. Leidimus projektų vystytojai turėtų gauti iki statybų pabaigos. Po svarstymo už projektą balsavo 108, susilaikė 0, prieš balsavo 1 parlamentaras.

Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą.  Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės Evaldos Šiškauskienės teigimu, protestą inicijuoja smulkusis maitinimo verslas. Pasak jos, anksčiau planuota piketą rengti po parlamento rinkimų, tačiau šis verslas iki tol gali nebeišsilaikyti.

2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl draudimo bendrovės teisės reikalauti iš draudėjo grąžinti dalį išmokėtos sumos, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, rašoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pranešime žiniasklaidai.  Šioje byloje draudimo bendrovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš draudėjo 3652,69 Eur draudimo išmoką.

„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas Želnys, susilaukęs žurnalistų klausimų, visus pinigus savivaldybei jau spėjo grąžinti. Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, už degalus mokėję dešimtimis skirtingų banko kortelių.

Ketvirtadienį Seimas pritarė siūlymui tobulinti vietinių rinkliavų už automobilių statymą tvarką, geriau užtikrinant asmenų su negalia teises. Priimtos pataisos padės savivaldybėms automatizuoti parkavimo priežiūrą, sudarys galimybes žmonėms su negalia parkuotis uždarose aikštelėse. Už pataisas balsavo 112, prieš 0, susilaikė 4 parlamentarai.

Trečiadienį Kauno oro uoste fiksuotas incidentas, kuomet išsiskleidė avarinis lėktuvo trapas-šliaužiklis. Dėl šios priežasties nepakilo iš Kauno į Londono Lutono oro uostą turėjęs išskristi orlaivis. „Wizz Air“ pranešė, kas iš tiesų įvyko įlaipinimo į lėktuvą metu. Kaip jau rašyta, apie incidentą Kauno oro uoste trečiadienį „Kas vyksta Kaune“ redakcijai pranešė skaitytoja. „Stiuardesė lėktuve sumaišė mygtuką ar rankenėlę, dėl ko išsiskleidė evakuacijos nusileidimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus kuo greičiau apsispręsti dėl gynybos finansavimo. Anot jo, nors dar likę laiko susitarti, apie mokestinius pokyčius privaloma paskelbti 6 mėn. prieš jiems įsigaliojant. „Noriu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie gynybos finansavimą ir kai kurių mokesčių klausimus, turime atkreipti, kad tai turi būti paskelbta bent 6 mėn. iki įgyvendinimo. Ir todėl tas laiko langas, kaip buvo ir mokesčių reforma, užsiveria.

Gyventojams nerimaujant dėl regionuose mažėjančių bankų skyrių, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad didesnio jų skaičiaus laikyti neleidžia kaštai ir ekonomika, o judėjimas yra į elektroninių paslaugų kryptį. „Kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje. To nei buvo, nei yra, nei bus. Judėjimas yra į elektronines paslaugas, elektronine bankininkyste.

JAV elektromobilių milžinės „Tesla Inc.“ vadovybė paprašė akcininkų iš naujo patvirtinti Delavero teismo panaikintą 56 mlrd. JAV dolerių atlygį bendrovės vadovui Elonui Muskui. „Tesla“ akcininkų metinis susirinkimas numatytas birželio 13-ąją, į kurio darbotvarkę įtrauktas šis siūlymas, taip pat dėl bendrovės teisinio perregistavimo iš Delavero į Teksasą.

Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. „Jei kalbame apie vienkartinius dalykus, tokius, kaip Vokietijos brigados priėmimas, tikrai galime išsiversti su skolinimosi instrumentu, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovas.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta nemano, kad bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas. „Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta.  Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms.

Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildomų 100 mln. eurų.

Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilus gaisrui ir uždarius eismą, pasieniečiai skelbia atnaujinę visų transporto priemonių judėjimą abiem kryptimis. Kaip nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, į Lietuvą vykstančių lengvųjų automobilių eismas atnaujintas nuo 13.30 val., jie vėl gali įvažiuoti iš Baltarusijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nors teoriškai bankų solidarumo mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau įplaukų iš to nebebūtų. Anot jos, dabar yra pasikeitusi situacija, Europos Centrinis Bankas (ECB) liovėsi didinti palūkanų normas, tad „procesas yra apsisukęs“. „Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuvos banko vertinimu tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų dėl jo skaičiavimo tvarkos.

Lietuvos oro uostuose pirmą kartą išbandyta nauja praktika – keleiviams skirti trumpi terapiniai užsiėmimai su šunimis. Vilniaus oro uosto išvykimo zonoje skrydžių laukę keleiviai galėjo patirti profesionaliai parengtų terapinių gyvūnų poveikį, rašoma pranešime spaudai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kaniterapija padeda atsipalaiduoti, nuramina ir nuteikia pozityviai. „Priimti specialistus su terapiniais šunimis į Vilniaus oro uostą kilo stebint gerąją užsienio šalių praktiką.

Šiuo metu nemažai diskusijų kelia krašto apsaugos finansavimo klausimas – nesutariama, kaip ir iš kur būtų galima gauti pinigų. Ekonomistas siūlo finansavimą didinti šalies skolos sąskaita. Be to, pastebi, kad valstybė turi nemažai turto, kurį taip pat galima panaudoti krašto apsaugos finansavimui. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pritarė idėjai, kad reikėtų sukurti fondą, kuriame būtų laikomi pinigai krašto apsaugai.

Vilniaus savivaldybė informuoja apie sostinėje prasidėjusį šienavimo sezoną. Kaip ir pernai, savivaldybės teigimu, trumpa veja bus palaikoma daugiabučių kiemuose ir vietose, kur daugiausiai leidžiamas laisvalaikis. Taip pat dažnai šienaujama bus ir gatvių skiriamosiose juostose. Tačiau tik kelis kartus per metus bus šienaujamos pievos Neries pakrantėje, magistralinių gatvių šlaituose bei seniūnų su gyventojais atrinktose vietose.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, jog Lietuvai, kuri užsienio atvykėliams jau tapo patrauklia valstybe, reikėtų atidžiau stebėti, kokie trečiųjų šalių piliečiai atvyksta dirbti į šalį,  Anot jo, imigrantai iš trečiųjų dažnai atvyksta su fiktyviomis darbo sutartimis, be to, tarp jų yra per mažai aukštos kvalifikacijos specialistų.

Ketvirtadienį Antakalnyje pradedami inžinerinių tinklų remonto darbai. Todėl Vilniaus savivaldybė įspėja gyventojus apie įvedamus laikinus eismo ribojimus, dėl kurių gali formuotis didelės spūstys. Anot savivaldybės, Antakalnio gatvėje tarp Švyturio ir P. Širvio gatvių bus ribojamas eismas antrose eismo juostose abiem eismo kryptimis. Taip pat pranešama, kad dėl besiformuojančių transporto spūsčių galimi viešojo transporto nukrypimai nuo eismo tvarkaraščių.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai.  Jo teigimu, į rinką gali ateiti tiek filialus šalyje norintys atidaryti mažesni užsienio bankai, tiek licencijas siekiančios gauti Lietuvos įmonės.  „Mes matome, kad tikrai yra aktyvumas, ypač iš mažesnių komercinių bankų.

Paprastai lietuviai yra linkę skųstis, kad pas mus prekių ir paslaugų kainos auga itin sparčiai. Tačiau, jeigu tikėsime oficialia statistika, bent jau per pastaruosius metus Lietuvoje viskas brango mažiausiai iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tokius oficialius infliacijos arba kainų augimo duomenis skelbia ES statistikos agentūra „Eurostat“. Mažiausia infliacija – Lietuvoje Per pastaruosius metus – šį kovą, palyginti su 2023 m. kovu – infliacija Lietuvoje siekė 0,4 proc.

Nors gyventojai tikina, kad dėl išaugusių kainų pragyventi sunku, ekonomistai mato vis daugiau ekonomikos atsigavimo ženklų. Anot jų, jau vasarą mažės palūkanų normų lygis ir didės gyventojų vartojimas. Tačiau tuo pačiu įspėja ir apie galimas rizikas dėl neapibrėžtos geopolitinės situacijos. Pradėdamas ekonomikos apžvalgą „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pirmiausia siūlė žiūrėti ne į Lietuvos, bet pasaulio ekonomiką, esą joje matoma vis daugiau gerų naujienų.

Švara spindintys namai – dažno pavasarinė misija, kurią „Iki“ padeda įgyvendinti pigiau ir paprasčiau. Prekybos tinklui „Iki“ šią savaitę paskelbus jau tradicine tapusią Švaros fiestą, lojalūs pirkėjai suskubo pasinaudoti gerais pasiūlymais. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, jau pirmosiomis akcijos dienomis švaros prekių parduota ženkliai daugiau. „Kiekvieną savaitę skelbiame solidžias nuolaidas būtent toms prekėms, kurių mūsų pirkėjams reikia.

Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sandėlius, taip pat aptarnauja įmonės išorinius sandėlius.

Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tiek pelno jie uždirbo atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą ir kitus mokesčius.  Pelningai pernai dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4, pastarieji kartu patyrė 9,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos pernai siekė daugiau nei 2 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad Europos Sąjungos (ES) lyderiams pavyks sutarti dėl muito tarifų taikymo rusiškai žemės ūkio produkcijai. Nors šiuo metu siūloma didinti tarifus rusiškiems grūdams, prezidentas mano, kad ribojimai turi būti platesni.   „Aš manau, kad mes turėsime būtent tekstą apie žemės ūkio produktų ribojimą. Ar ten bus išimčių? Taip, bet mes esame suinteresuoti, kad jų būtų kiek mažiau.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį paskelbus, kad antrasis konkursas dėl galimybės vystyti vėjo parką Baltijos jūroje neįvyko, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog taip įvyko dėl pokyčių rinkoje bei kitokių elektros kainų, negu buvo 2022 m. Tačiau, anot jos, situacija bus išspręsta ir greičiausiai reikės pakartotinio konkurso. „Truputėlį situacija pasikeitė elektros rinkoje nuo tada, kada procesai buvo pradėti.

Ketvirtadienį Seimas spręs ar priimti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą bei lydinčiuosius projektus, kuriais numatomas pinigų plovimo prevencijos stiprinimas. Priėmus paketą, būtų įtraukiama daugiau subjektų, kurie taptų atsakingais dėl griežtesnio pinigų plovimo prevencijos procedūrų laikymosi ir kuriems būtų taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Tai galiotų nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), mokesčių konsultantams, apskaitos paslaugų teikėjams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad verslo apmokestinimas didesniu papildomu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms nepablogintų Lietuvos investicinio klimato. „Galbūt racionaliau vertinu tą gąsdinimą, kad jei pelno mokestis pasikeis 1,5 ar 2 proc., dėl to nukentės labai Lietuvos investicinis klimatas. Man atrodo, kad racionalūs investuotojai, tie, kurie renkasi Lietuvą kaip lokaciją, labai gerai supranta, į kokią geografinę padėtį ateina“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė I. Šimonytė.

Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbiauti robotikos, sprogmenų ar elektronikos gamintojai. „Tokių įmonių yra“, – BNS sakė Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas, paklaustas, ar Lietuvoje yra įmonių, kurios galėtų tapti „Rheinmetall“ partnerėmis.

Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet sklypus galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.    Seimas antradienį balsuos dėl tokių Žemės įstatymo pataisų.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS teigė, kad laikinojo žemės naudojimo sutartys dėl 30 tūkst.

Ketvirtadienį Susisiekimo ministerijoje pasirašomas žūčių keliuose mažinimui skirtos programos „Vizija–nulis“ programos plano įgyvendinimo memorandumas. Kaip skelbia ministerija, šiuo planu bendromis šalies institucijų pastangomis bus siekiama iki 2030 metų žymiai sumažinti žuvusiųjų skaičių šalies keliuose. Memorandumą pasirašys susisiekimo ministras Marius Skuodis, policijos, „Via Lietuva“ atstovai, po pasirašymo rengiama spaudos konferencija.

Donaldo Trumpo žiniasklaidos ir technologijų grupė „Trump Media & Technology Group“ antradienį pranešė, kad kurs srautinės televizijos platformą, nors jos akcijos Volstryte toliau krenta.  Tai buvo paskelbta antrąją prisiekusiųjų atrankos dieną istoriniame baudžiamajame procese, kuriame kaltinimai pareikšti buvusiam JAV prezidentui.  Nė vienas buvę prezidentas JAV istorijoje nebuvo teisiamas baudžiamojoje byloje.

Kultūros ministras Simonas Kairys ketvirtadienį Seimui pateiks siūlymą pratęsti draudimą Lietuvoje retransliuoti ar internete platinti Rusijos ir Baltarusijos radijo, televizijos programas. Tokiam siūlymui anksčiau pritarė Vyriausybė. Projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad Rusijos karinei agresijai Ukrainoje tęsiantis trečius metus, ją lydi nuolatinė šios šalies valdžios inspiruota ir palaikoma intensyvi dezinformacijos kampanija visoje Europos Sąjungoje.

„Swedbank“ ketvirtadienį pristatys naujausias ekonomikos tendencijas, didžiausius kylančius iššūkius bei ateities perspektyvas. Vyriausiasis banko ekonomistas Nerijus Mačiulis apžvelgs, kada ir kokiais tempais Europos centrinis bankas (ECB) mažins palūkanų normas, kaip Lietuvos įmonės ir gyventojai išgyveno aukštų palūkanų normų laikotarpį, kaip keisis gyventojų pajamos ir perkamoji galia, ką rodo naujausios tendencijos būsto rinkoje ir kokios rizikos gali prislopinti Lietuvos ekonomikos augimą...

Seimas ketvirtadienį planuoja pirmą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. Tokiu būdu būtų baigta išvadų projekto pateikimo procedūra.  Ji pradėta kovo 28 dieną. Tuomet komisijos pirmininkas demokratas Vytautas Bakas pristatė komisijos išvadas ir atsakė į Seimo narių klausimus.

Neretai pasigirsta gyventojų pasipiktinimų, kaip bankai kontroliuoja jų pinigus: riboja norimas pervesti sumas, liepia pagrįsti gaunamus pinigus, apmokestina jų išsigryninimą ir pan. O kartais būna ir taip, kad į banką važiuoti tenka dėl kiekvieno pervedimo. Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai. Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.

Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramumų. „Jeigu priimsime nesubalansuotus sprendimus, tokius kaip regresiniai mokesčiai, t. y. PVM, kalbėjome ir apie kuro akcizą, ir tas pats regresinis mokestis, tuomet mes dar labiau didinsime pajamų nelygybę ir sukelsime socialinių neramumų mūsų visuomenėje.