Partnerystės afera lenda iš krūmų

Šiaulių miesto savivaldybės auditoriai nustatė, jog skandalingai pagarsėjęs viešosios ir privačios partnerystės projektas dėl sporto komplekso Dainų parke miesto Tarybai buvo teikiamas su klaidomis ir neatitinkantis įstatymų. Prie projekto, už kurį tektų į privačią kišenę atseikėti 77,2 milijono litų, atkakliai plušama toliau, nors prokurorai jau kvėpuoja šio projekto sumanytojams į nugarą.

Auditas dėl partnerystės

Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvados rodo, jog bandyta prastumti visiškai žalią partnerystės sutarties projektą. Jis stumtas be derinimų Savivaldybės pagrindiniuose skyriuose ir be jų išvadų.

„Šiaulių kraštas“ prieš kelis mėnesius paviešinęs, kokiai partnerystei rengiamasi, kėlė klausimą, ar ji yra naudinga miestui?

Rašėme, kokia schema kuriama. Privatus investuotojas pastato miestui objektą, o Savivaldybė jį per 25 metus išsiperka, apmoka investuotojo paimtą paskolą, palūkanas ir moka partnerystės mokestį. Investuotojas, kuris peršamas be atviro konkurso (skelbiamų derybų būdu), eksploatuoja kompleksą, kraunasi pinigus iš nuomos ir komercinės veiklos bei teikia ugdymo paslaugas — privačioje futbolo mokykloje.

Investuotojui nereikėtų „išradinėti dviračio“ — planuota “automatiškai“ jam atiduoti Futbolo akademiją su treneriais ir ugdytiniais.

Savivaldybė apmokėtų visas paslaugas. Kasmet — po daugiau nei 3 milijonus litų. Už 10,5 milijono litų kainuojančią statybą iš biudžeto per 25 metus taip būtų išmelžta 77,2 milijono litų.

Pagrindinės sutarties sąlygos neišskirtos

Auditoriai nustatė, jog siūlytas statybos ir paslaugų viešojo pirkimo būdas — skelbiamos derybos — neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, o siūlytos pirkimo sąlygos yra nepriimtinos.

Nustatyta, jog Tarybai pateikiamas visas partnerystės sutarties projektas, bet jame neišskirtos pagrindinės sutarties sąlygos. Būtent dėl jų auditoriai turėjo teikti išvadas pagal Vietos savivaldos įstatymą ir Vyriausybės patvirtintas partnerystės projektų rengimo taisykles.

Ne toks sklypas, ne tiek vietų, ne tie kriterijai

Auditoriai nustatė, jog klaidingai nurodytas projektui įgyvendinti numatomo žemės sklypo plotas — 0,09 ha didesnis. Nenurodyta, kad sklypo savinininkė yra Savivaldybė. Formuluotės dėl sklypo suteikimo privačiam subjektui neatitiko Investicijų įstatymo.

Tarybos sprendimo projekte pateiktas mažesnis žiūrovų vietų tribūnose skaičius — 1000. Tuo tarpu pagal projektavimo užduotį reikalaujama įrengti apie 1150 vietų, o taikomus tokiam kompleksui UEFA kriterijus — 3000.

Pretendentui į partnerystę siūlyta kelti vienintelį kvalifikacinį ekonominio-finansinio pajėgumo reikalavimą — jo paskutinių metų trumpalaikių įsipareigojimų suma neturi viršyti trumpalaikio turto. Nenustatyta tokia sąlyga, kaip kreditinės linijos suteikimas.

Neaiškus Futbolo akademijos likimas

Sutarties projekte nenurodyta partnerio leistinų įsipareigojimų suma.

Auditoriai pažymi, jog neaišku, kodėl Savivaldybė turėtų kompensuoti privačiam partneriui jo patirtas sąnaudas dėl kitų asmenų naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

Nurodyta, kada Savivaldybė privačiam partneriui atlyginimą pradeda mokėti baigus statybą, objektą pripažinus tinkamu. Tačiau neįrašyta: „ir pradėjus teikti paslaugas“.

Sutarties projekte visiškai nenumatytas Futbolo akademijos likvidavimas, jos tolimesnės veiklos galimybės pastatytame komplekse po šios įstaigos perdavimo privačiam partneriui. Nors to reikalauja Vyriausybės patvirtintos tokios partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.

Pakištas be derinimų

Miesto Tarybai projektas buvo teiktas be Teisės skyriaus derinimo, o tai pažeidžia Tarybos reglamentą. Nebuvo derintas ir su kitais svarbiais skyriais — Statybos, Turto valdymo bei pastarajame veikiančiu Privatizavimo ir viešųjų pirkimų poskyriu.

Tarybai nepateikti duomenys, ar Savivaldybės administracija įvertino Savivaldybės finansines galimybes įgyvendinti partnerystės projektą. Nors tai privaloma pagal Investicijų įstatymą.

Paskutinę minutę atidėjo

Tarybai projektas planuotas „prakišti“ dar birželį. Valdančioji koalicija tik paskutinę minutę apsisprendė posėdžiui jo nebeteikti. Nebeišdrįso po viešų publikacijų “Šiaulių krašte“ ir prokurorų apsisprendimo ginti viešąjį interesą teisme.

Savivaldybės auditorių išvados tada jau buvo pasiekusios miesto merą Justiną Sartauską ir Savivaldybės administracijos direktorių Vladą Damulevičių. Tačiau miesto vadovai išvadų neviešino.

Prokurorai teismo prašo panaikinti pirminį miesto Tarybos sprendimą, priimtą dar kovo 24 dieną, kuriuo buvo nuspręsta rinktis viešą ir privačią partnerystę.

Tada ją spėjo palaiminti praėjusios kadencijos Taryba paskutinėmis savo veiklos dienomis. Palaimino be privalomų tokios partnerystės projektui Finansų ministerijos nuomonės ir Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos išvadų.

Ką taiso, negali pasakyti

Po auditorių išvadų Savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kuriai pavesta projektą taisyti.

Darbo grupės vadovas Viktoras Strupas, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, „Šiaulių kraštui“ teigė, jog deramasi su privačiais konsultantais. Su tais pačiais, kurie rengė auditorių sukritikuotus dokumentų projektus, už kuriuos Savivaldybė turi pakloti 50 tūkstančių litų.

Kas taisoma? V. Strupas „Šiaulių kraštui“ įvardijo tik tiek, jog vietoj skelbiamų derybų būtų siūloma partnerį rinktis konkurencinio dialogo būdu. Kokia tai abrakadabra, V. Strupas paaiškinti nemokėjo.

Žaidimai ne pagal kišenę

Miesto Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vytauto Juškaus tvirtinimu, administracija padarė šiurkštų pažeidimą vien dėl to, kad teikė svarstyti projektą be Savivaldybės teisininkų išvadų.

„Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėja Aistė Žalevičienė aiškino, jog užtenka privačių teisininkų išvadų. Nuo kada miesto Tarybos sprendimo projektus derina privatininkai?“ — piktinosi V. Juškus.

„Birželį vykusio Tarybos posėdžio išvakarėse gavau audito išvadas, kaip Kontrolės komiteto pirmininkas, bet turėjo gauti visi Tarybos nariai, kad matytų, kokie žaidimai žaidžiami, — sakė V. Juškus. — Manau, jog šis projektas, nors futbolo maniežas labai reikalingas, Savivaldybei yra ne pagal kišenę“.

Per praėjusią kadenciją, anot politiko, Savivaldybės skolos išaugo 100 milijonų litų ir dabar sudaro per 117 milijonų. Šių metų pirmą pusmetį nesurinkta 7 milijonų litų.

„O siūloma partnerystė, kuriai reikia ne tik mokėti, bet ir primokėti su kaupu “, — sakė V. Juškus.

KLAUSIMAS: Savivaldybės ir arenos „partnerystė“ jau nagrinėjama prokurorų, jų akiratyje ir šalia arenos planuotas sporto kompleksas. Ar Šiauliuose įmanoma, kad miestui naudingi ir reikalingi projektai būtų derinami ne krūmuose, o skaidriai ir galvojant apie bendruomenės poreikius?

TERMINAS: Savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas Zigmas Romanovas sako, jog Kontrolės ir audito tarnybos išvados dėl partnerystės projekto yra atiduotos merui Justinui Sartauskui ir administracijos direktoriui Vladui Damulevičiui. Per mėnesį dėl jų turi būti priimtas sprendimas.

NUOMONĖ: Miesto Tarybos Kontrolės komiteto pirmininko Vytauto Juškaus tvirtinimu, projektas Savivaldybei yra ne pagal kišenę: „Reikia atidėti bent dvejus trejus metus.“

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/partnerystes-afera-lenda-is-krumu-10798.html