Skelbiama kova su bedarbiais, nes nedarbas neįveikiamas

Vyriausybė pagaliau suprato, kad su nedarbu kovoti - ne jos jėgoms. Tad nusprendė stiprinti kovą su bedarbiais. Darbo nerandantiems žmonėms siūloma skirstyti krepšelius, iš jų atimti pašalpas bei siųsti viešųjų darbų net ir darbo nerandančius profesorius.

Mokys dirbti

Vyriausybė, vakar suorganizavusi pasitarimą Lietuvos darbo biržoje, surado daugybę būdų, kaip kovoti su bedarbiais. Pavyzdžiui, bus ieškoma, kaip lengviau išmesti žmones iš darbo biržos sąrašų, siųsti juos viešųjų darbų, o mokymus skirti tik tokius, kurie iškart garantuos darbo vietą.

Sekant “krepšelizuotų” universitetų, mokyklų ir darželių pavyzdžiu, ruošiamasi įvesti krepšelius ir bedarbius ruošiančioms mokymo įstaigoms.

“Dabar vyksta mokymas dėl mokymo, o mažiau nei pusė gavusiųjų profesinį mokymą suranda darbo vietas. Norime, kad sistema būtų orientuota į žmogų, norintį turėti darbą”, - tvirtino socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Anot jo, sistema veiktų maždaug taip: mokymo įstaigos, gaudamos valstybės pinigus, įsipareigotų ne tik perkvalifikuoti žmogų, bet ir iš karto garantuotų jam darbo vietą susitariant su įmonėmis.

Dar viena naujovė - savivaldybėms perduoti ne tik socialinių pašalpų skirstymo funkciją, bet ir pačias pinigų sumas, kurias dabar valdo Finansų ministerija. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, to nori pačios savivaldybės, nes teigia, kad taip galėtų ne tik vykdyti pašalpų skirstymą, bet ir savo rankose turėdamos pinigus efektyviau atsijotų tikruosius bedarbius nuo netikrų. A.Kubilius tai vadino žmonių išvadavimu iš skurdo spąstų.

“Esant tokiai pašalpų sistemai nemažai žmonių gali pakliūti į vadinamuosius skurdo spąstus. Tai yra jiems gyvenimas iš pašalpų gali pasidaryti patrauklesnis nei grįžimas į darbo rinką”, - sakė jis.

Atims pašalpas

D.Jankauskas atskleidė, kad nedrausmingi bedarbiai bus baudžiami atimant iš jų ir socialines pašalpas.

“Praėjus trejiems metams tokia pašalpa būtų mažinama tam tikrą laikotarpį, o jei ir 5 metus iš pašalpų gyvenantis žmogus neranda motyvacijos dirbti, piniginė parama nebebūtų skiriama”, - tvirtino ministras.

Vyriausybės atstovai prisiminė ir dar vieną seną idėją, kad už gaunamas pašalpas asmenys gali atidirbti visuomenei viešuosius darbus. Darbo biržos direktorius Mindaugas Balašaitis pripažino, kad gatves šluoti privalės ir profesoriai.

“Kad žmogus, gaudamas paramą, galėtų prisidėti vienokiais ar kitokiais darbais, pritaria visi pasitarimo dalyviai. Kvalifikacijos turėjimas nėra kliūtis dirbti nekvalifikuotą darbą”, - paaiškino M.Balašaitis.

Brangi kvalifikacija

Tik šluotą darbo birža gali pasiūlyti ir docentui, ir aukštos kvalifikacijos suvirintojui, ir ne vienus brangius perkvalifikavimo kursus su tos pačios darbo biržos siuntimu baigusiam bet kokios profesijos bedarbiui. Mat nei darbo biržai, nei kursų rengėjams visai nesvarbu, kokių profesijų reikia darbo rinkai. Pavyzdžiui, sanitarės darbo ieškančiai moteriai pasiūloma mokytis anglų kalbos ar dirbti kompiuteriu, o grįžusi po kursų ji vėl prašosi sanitarės darbo.

Atsisakyti profesinio mokymo ar perkvalifikavimo bedarbiui tolygu netekti valstybės paramos. Tačiau tik 40 proc. žmonių kursai padeda toliau ieškantis darbo. O darbo biržos giriasi sėkmingai panaudojusios bedarbiams mokyti skirtas lėšas.

LDB Komunikacijos skyriaus pateiktais duomenimis, 2009 m. bedarbių profesiniam mokymui panaudota 76,6 mln. litų, o profesinės (neįgaliųjų) reabilitacijos programai - 9,3 mln. litų. Šiemet profesiniam mokymui planuojama panaudoti 74,5 mln. litų, o profesinės reabilitacijos programai - 12,9 mln. litų.

Trumparegiškas požiūris

2009 m. LDB veiklos ataskaitoje teigiama, kad tais metais savo profesinius gebėjimus ir konkurencines galimybes padidino 9,4 tūkst. bedarbių. Taip pat 340 neįgaliųjų įgijo arba atkūrė darbo įgūdžius. Sugretinus skaičius išeitų, kad vieno bedarbio kursai kainavo daugiau nei 8 tūkst. litų, o vieno neįgalaus asmens profesinė reabilitacija - daugiau nei 27 tūkst. litų.

Dar daugiau - toje pat viešoje LDB ataskaitoje teigiama, kad 2009 m. per pusmetį nuo kursų baigimo įsidarbino tik 61 proc. bedarbių ir vos 42 proc. neįgaliųjų.

“Respublikos” paklaustas, ar taip nešvaistomi pinigai, kurių valstybei dabar labai trūksta, LDB direktorius M.P.Balašaitis tvirtino, kad lėšų panaudojimo efektyvumo esą negalima vertinti vien pagal greitą įsidarbinimą.

“Žmogus gali ir įsidarbinti, ir po pusmečio darbo netekti. Efektyvumas nėra matuojamas trumparegišku kitos dienos rezultatu. Stebėsena vykdoma iš karto baigus mokslus ir kiek įsidarbina po pusės metų, todėl šitie skaičiai yra gana įvairūs”, - dėstė LDB vadovas.

Nei A.Kubilius, nei D.Jankauskas neneigė, kad žmonės gali būti skatinami dirbti ir didinant minimalios algos ribą. Tačiau ar tai bus daroma - neatskleidė. Prasitarta, jog po kelių savaičių žmonėms ruošiama ir naujų staigmenų dėl pensijų reformos, pavyzdžiui, kad pensijos būtų mokamos ne iš “Sodros”, o iš valstybės biudžeto.

Andrius KUBILIUS - Ministras pirmininkas:

Labai aiškiai buvo parodyta, kad, deja, ta sistema, kurią esame paveldėję, nėra pati efektyviausia, nes nemažai lėšų išleidžiama bedarbių profesiniam mokymui, bet tik 40 proc. baigusių profesinio mokymo kursus žmonių įsidarbina.

Siūloma nauja sistema, kuri remtųsi tam tikru krepšelio principu, kad bendras darbo biržos ir profesinio mokymo ir įdarbinimo agentūrų darbas būtų galų gale matuojamas pagal vieną rezultatą - įdarbinimą. Tam ir būtų paskirstomos valstybės lėšos. Sutarėme, kad šį principą detalizuosime ir siūlysime įgyvendinti.

Gąsdinimai nepadės

Algirdas BUTKEVIČIUS - Seimo opozicijos lyderis:

Nereikėjo didelės kompetencijos suprasti, kad kitose valstybėse nedarbas buvo mažinamas ir emigracija stabdoma įsisavinant ES pinigus. Lietuvoje šiemet numatyta per 5 mlrd. litų, įsisavinta - 30 proc. 1 mlrd. litų sukuria tiesiogiai 4-5 tūkst. darbo vietų. Be to, nereikėjo smulkiajam verslui didinti mokesčių - dauguma įmonių užsidarė.

Jei tai būtų įgyvendinta, turėtume dabar gerokai mažesnį nedarbą. O tie gąsdinimai, krepšeliai tik padidins norą išvažiuoti. Jei profesoriui siūlomas valytojo darbas, nenormalu jį varyti viešųjų darbų. Aišku, yra ir piktnaudžiavimų. Bet Vyriausybėje daug žmonių nėra dirbę praktinio darbo, todėl bando spręsti viską per teorinius modelius. Kol nesupras, kas iš tiesų skatina darbo vietų kūrimą, tol ir bus tik gąsdinimai, kurie niekuo nepadės.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/skelbiama-kova-su-bedarbiais-nes-nedarbas-neiveikiamas-1246.html