Bedarbiai grįžta į Darbo biržą

 Atėjus rudeniui, nemaža dalis gyventojų, dar neseniai šiaip ne taip besivertusių sezonine veikla, vėl priversti ieškotis darbo. Darbo biržos specialistų, kartais per dieną sulaukiančių ir daugiau norinčiųjų užsiregistruoti, tokia padėtis nestebina – esą panaši situacija prognozuota dar pavasarį.

Panevėžio darbo birža pastaruoju metu kasdien užregistruoja vis daugiau bedarbių, tačiau tai aiškina situacijos darbo rinkoje stabilizavimusi.

Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, bedarbių skaičius ne auga, o stabilizavosi, nes kiek prisiregistruoja, panašiai tiek ir įdarbinama.

Manoma, kad daugiau nei vasarą bedarbių dabar prisiregistruoja dėl kelių priežasčių. Viena jų – rudenį nebepratęstos kai kurios viešųjų darbų sutartys. Be to, daliai žmonių baigėsi terminuotos darbo sutartys ar verslo liudijimų galiojimo laikas.

Dar viena aplinkybė, didinanti bedarbių skaičių, – pavasarį iš Darbo biržos išbraukti asmenys naudojasi teise po pusmečio vėl joje prisiregistruoti. O prasidėjęs šildymo sezonas bei būtinybė gauti bent pašalpas verčia žmones neatidėlioti kreipimosi į Darbo biržą.

„Tie pagrindiniai dalykai, ko gero, ir lėmė, kad bedarbių skaičius nustojo mažėti. Tačiau tai nereiškia, kad jis didėja“, – tikina V. Trofimovas.

Darbo daugiau

Darbo biržos duomenimis, lapkričio 3 dieną Panevėžio apskrityje buvo registruota 18 942 bedarbiai – tai yra 11,25 procento visų darbingo amžiaus žmonių. Pasak V. Trofimovo, palyginti su pernai, laisvų darbo vietų skaičiaus augimas yra žymus ir bedarbiams. Darbo birža gali pasiūlyti darbo. Panevėžio teritorinė darbo birža per mėnesį vidutiniškai apskrityje įdarbino apie pusantro tūkstančio asmenų. Labiausiai reikia vairuotojų, vadybininkų, virėjų. Tačiau, pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus, pastebima, jog darbdaviai taiko tam tikrus specifinius reikalavimus dėl patirties ir kvalifikacijos.

„Tendencija įdomi tuo, kad rinkoje yra kvalifikuotų specialistų poreikis, o turima mažiau kvalifikuotos darbo jėgos“, – aiškina

V. Trofimovas. Pavyzdžiui, įmonei reikalingas vyriausiasis buhalteris, bet rinkoje būna pagalbinis finansininkas. Statybose ieškoma kvalifikuotų, patyrusių ir turinčių gerą sveikatą suvirintojų, apdailininkų, tačiau pasiūlyti neretai gali mažesnę kvalifikaciją turinčių žmonių.

Kažkiek dar kilstelės

Kartu Darbo biržos specialistai pastebi dar vieną, jų nuomone, nedarbą jei ne didinantį, tai jo mažėjimo tikrai neskatinantį faktą: žmonės yra sėslūs.

V. Trofimovo pasakojimu, neseniai Raguvoje buvo surengtas susitikimas su bedarbiais. Didžioji jų dalis pripažino, kad bedarbio statuso reikia dėl pašalpų.

„Žmonės labai sėslūs ir nenori migruoti iš savo kaimelio“, – Darbo biržos vadovo įsitikinimu, daugelis gyventojų nenori net apsvarstyti galimybės darbo ieškoti kitoje gyvenvietėje, mieste, rajone. Tam jie turi ir svarių priežasčių: paprastai rajone gyvena mažiau kvalifikuoti asmenys ir jų darbo užmokestis nebūtų aukštas. Susumavus kelionės į darbą ir atgal, kitas išlaidas, tampa akivaizdu, jog už darbą toliau nuo namų kai kam tektų kone primokėti.

Žiemą bedarbių, tikėtina, dar labiau daugės. Tačiau problemiškos situacijos specialistai neprognozuoja.

V. Trofimovas džiaugiasi, jog savivaldybės pradėjo labai aktyviai domėtis viešųjų darbų programomis, neabejoja, kad netrukus bus ieškoma žmonių žiemos darbams. Tai turėtų prislopinti nedarbo augimą. Tačiau Panevėžio darbo biržos direktorius neatmeta tikimybės, jog iš žemės ūkio besiverčiančiuose rajonuose – pavyzdžiui, Pasvalio krašte – žiema atneš naują nedarbo bangą. Nedarbo lygis gali ūgtelėti ir Biržų rajone, V. Trofimovo teigimu, pasižyminčiame tuo, kad čia nedarbo lygis kol kas yra žemiausias apskrityje – vos septyni su trupučiu procento. „Nedarbas gali išaugti, tačiau viešųjų darbų programos ir kitos aktyvios darbo rinkos priemonės sugers terminuoto darbo kritimą“, – vis dėlto įsitikinęs V. Trofimovas.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/bedarbiai-grizta-i-darbo-birza-15951.html