ACTA: Didysis Brolis ar nuosavybės sargas?

Visuotinis sekimas, interneto pabaiga, atsisveikinimas su laisvėmis – tokiomis baimėmis visuomenė pasitiko neseniai Japonijoje didžiųjų pasaulio valstybių ir Europos Sąjungos (ES) pasirašytą susitarimą ACTA. Tačiau biurokratijos ir teisėsaugos, kūrybos industrijos autorių bei verslininkų sluoksniuose ši sutartis priimama labai palankiai.

Paslapties rūku apgaubtas aktas ACTA šalyje pasidarė aktualus sausio pabaigoje žiniasklaidoje paskelbus žinutę, kad sutartį „iškilmingoje ceremonijoje Japonijos užsienio reikalų ministerijoje Tokijuje“ pasirašė Lietuva kartu su ES ir kitomis didžiosiomis pasaulio valstybėmis.

Netrukus Europos Parlamentą supurtė žinia, kad ACTA derybininkas europarlamentaras Kaderis Arifas traukiasi iš pareigų ir pavadino šį tarptautinį susitarimą maskaradu. Jis sakė buvęs liudininkas „iki šiol nematytų manevrų“, kuriuos darė sutartį rengiantys tarnautojai.

Valdžios sluoksniuose – sumaištis

„ Europos Parlamentui pateikiamas įvykęs faktas: valstybės sutartį juk jau pasirašė“, – pastebėjo K. Arifo kolega aukščiausioje ES valdymo institucijoje Leonidas Donskis. Jis pripažįsta dar niekada negavęs į savo parlamentinę el. pašto dėžutę tiek laiškų nuo susirūpinusių jaunų žmonių. „Į paštą ir feisbuką atėjo ne dešimtys, o šimtai laiškų. Kaip niekada aktyviai reaguoja jauni lietuviai“, – savaitraščiui teigė profesorius.

Anot L. Donskio, Europos politikai suprato susidūrę su labai rimtu dalyku. „Mėginant apsisaugoti nuo piratavimo gali būti pradėta ypač agresyvi prieigos prie interneto kontrolė. Kyla klausimų dėl vartotojų teisių ir net dėl žmogaus teisės į informaciją“, – sakė politikas ir patikino, kad parlamente jau įsibėgėjo diskusijos dėl šios sutarties.

Apie ACTA išgirdęs taip pat tik iš žiniasklaidos pripažino ir didžiausios šalies autorius ginančios struktūros – LATGA agentūros – Muzikos kūrinių skyriaus vedėjas Marius Kuzminas.

L. Donskio įvardytas grėsmes įžvelgė ir Slovėnijos ambasadorė Japonijoje Helena Drnovšek Zorko. Ji praėjusią savaitę atsiprašė, kad aklai vykdydama savo vyriausybės nurodymus Tokijuje pasirašė ACTA sutartį. „Aš noriu atsiprašyti, nes vykdžiau oficialias savo pareigas, bet ne pilietines. Mano įsitikinimu, susitarimas suvaržys priėjimą prie didžiausio tinklo žmonijos istorijoje ir taip kartu apribos mūsų vaikų ateitį“, – atvirame laiške rašo ji.

Kultūros ministerijos Autorių teisės skyriaus vedėjos Nijolės Janinos Matulevičienės teigimu, ACTA sutartis Lietuvoje buvo derinama atsakingų institucijų koridoriuose jau ne pirmi metai, tarp jų – ir Teisingumo ministerijoje. Tačiau teisingumo ministras Remigijus Šimašius praėjusią savaitę savo tinklaraštyje pripažino faktą apie ACTA sutikęs netikėtai. „Atrodo nebaisiai, bet slepia daug pavojų. Suvaldyti galima, bet to reikia norėti“, – socialiniame tinkle teigė vyriausybės narys.

Savo ruožtu N. Matulevičienė aiškino negalinti atsistebėti, kodėl visuomenėje dėl ACTA kilo toks triukšmas, mat daugybė sutartyje numatomų nuostatų jau dabar įtrauktos į Lietuvos teisę ir kitus tarptautinius susitarimus. Užsienio reikalų ministerijos (URM) savaitraščiui „Ekonomika.lt“ atsiųstame rašte įvardyta, kad ACTA atspindėtos teisės normos jau dabar yra įtvirtintos devyniuose ES teisės aktuose, direktyvose.

„Ar nereikia internete saugoti kūrybinio indėlio ir investicijų? Nesuprantu, kodėl mes taip negerbiame intelektinės nuosavybės. Tegu lenkai eina protestuoti į gatves, jeigu jiems tas pats, kad klastojamos prekės ir neteisėtai naudojami kūriniai. Tai pirmiausia rodo visuomenės neišprusimą“, – svarstė Kultūros ministerijos tarnautoja.

Vis dėlto praėjusį savaitgalį protestuodami prieš ACTA į gatves išėjo ne tik lenkai – į demonstracijas susibūrė ir slovėnų, švedų, čekų, kitų šalių jaunimas. Ir lietuviai iniciatyvūs – stabdyti ACTA sutartį feisbuko puslapyje jau prisijungė 10 tūkst. vartotojų.

Vagis reikia gaudyti

Šiuo atveju pirmiausia reikia kalbėti apie intelektinės nuosavybės vagystę, sako visų laikų pelningiausio filmo „Tada Blinda. Pradžia“ režisierius Donatas Ulvydas. „Jeigu tai vagystė, tuomet vagį reikia bausti taip pat skaudžiai kaip apsivogusįjį iš parduotuvės lentynos, – prieš piratavimą internete pasisakė kūrėjas. – Sovietmečiu lietuvis nesijausdavo vagiantis, jeigu nuėjęs į statybvietę prisikasdavo žvyro. Dabar taip nebedaroma ne tik todėl, kad statybų aikštelės aptvertos ir žmonėms tai atrodo negražu. Taigi sąmonė pamažu keičiasi, tad ilgainiui visuomenė supras, jog ir intelektinė nuosavybė yra turtas.“

Savaitraščiui jis pasakojo, kad po garsiojo filmo premjeros kūrybinė komanda ir kino teatrų vadovai asmeniškai kalbėjo su kiekvienu asmeniu, kurio rankose galėjo atsidurti juostos kopija. „Tai buvo apie pusantro šimto žmonių, kurie galėjo filmą padėti ten, kur nereikia, bet to nepadarė“, – atkreipė dėmesį D. Ulvydas.

Jo režisuotas „Tadas Blinda. Pradžia“ tapo žiūrimiausiu Lietuvos filmu per šalies nepriklausomybės laikotarpį. Sausio pabaigoje jį buvo matę 300 tūkst. žmonių, o už bilietus surinkta per 3 mln. litų.

Šio filmo DVD plokštelė pasirodys Vasario 16-ąją. „Manau, jau kitą dieną jis bus internete – nebeišsaugosime“, – mano D. Ulvydas.
Grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas pripažino, kad muzikantai jau dabar uždirba tik iš koncertų, o ne pardavimo.
Priemonė gali likti bedantė

Vis dėlto kaip viskas vyktų praktiškai, jeigu ACTA imtų veikti ir saugoti „Tadą Blindą“, „G&G Sindikatą“ bei kitus? Anot vaizdo ir garso įrašų paslaugas teikiančios bendrovės „Teo“ atstovo Antano Bubnelio, iki šiol bet kokias interneto kontrolės priemonės buvo galima apeiti. „Puikiai tai iliustruoja Kinijos pavyzdys – daugelį metų ši šalis kuria interneto cenzūros sistemą „Žalioji užtvanka“. Kinams šią sistemą kurti kainuoja milijardus, o reikšmingų rezultatų pasiekta nebuvo“, – atkreipė dėmesį A. Bubnelis.

Kad vadinamasis „Kovos su klastojimu prekybinis susitarimas“ („Anti Counterfeit Trade Agreement“, ACTA) gali likti deklaratyvus, numano ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas. „Mes suprantame, kad reikia tam tikrų techninių sprendimų, kuriems neužtenka dėmesio ir išteklių“, – teigė jis.

V. Klišono žodžiais, jau ir dabar Lietuvoje autorių teisėmis rūpinasi „daugiau negu reikia“ asociacijų, kurios ne visada geba koordinuoti veiksmus. „Jeigu administruoti kainuoja daugiau nei yra naudinga, jis iš principo neteisingas“, – svarstė pašnekovas.

Kaip ACTA užtikrins neteisėtų mainų intelektine nuosavybe priežiūrą globaliame duomenų vandenyne, neaišku ir kino sales valdančios įmonės „Forum Cinemas“ direktoriui Arūnui Baltrušaičiui: „Jeigu manęs paklaustumėte, ar aš įsivaizduoju konkretų sprendimą, neturėčiau ko atsakyti, kai kalbama apie tokį globalų dalyką kaip internetas“, – svarstė jis.

Policijai atlaisvintų rankas

Viena iš numatomų ACTA sutarties priemonių – įpareigoti interneto tiekėją sekti vartotojų siunčiamus duomenis.

Šitaip ACTA esą užtikrintų darnesnį veikimą tarptautiniu mastu. „Dabar policija blokuoti svetainių negali, įrodymų surinkimas ir sprendimų priėmimas nėra greitas, o skiriamos bausmės neatbaido asmenų nuo neteisėtos veiklos, – savaitraščiui sakė Kriminalinės policijos biuro Intelektinės nuosavybės apsaugos skyriaus viršininkas Robertas Šimulevičius. – Tuo metu ACTA atlaisvintų rankas ir sprendimai būtų efektyvesni: galėtume gauti informaciją ir taikyti apsaugos priemones dar prieš civilinį procesą.“

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje atliekama daugiau nei 10 ikiteisminių tyrimų dėl intelektinę nuosavybę neteisėtai platinančios interneto svetainių veiklos.

Kaip ACTA gali veikti praktiškai, rodo Švedijos kovos su piratavimu pavyzdys. Šioje Skandinavijos šalyje pastaraisiais metais vyksta didžiausi interneto karai – nuo „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o teisinio persekiojimo iki naujausio Švedijos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžio, pagal kurį vasario 1 d. atmetus apeliacinį skundą kalėjimo ir piniginėmis bausmėmis nuteisti keturi „interneto piratai“.

Maža to, Švedijoje jau penkerius metus veikia pirmoji pasaulyje politinė Piratų partija. Jos pirmininkė Anna Troberg prognozuoja, kad ACTA gali sunaikinti internetą tokį, kokį mes pažįstame. „Dar atkreipkime dėmesį, kaip buvo deramasi dėl ACTA, – tik tarp biurokratų ir pramogų industrijos lobistų. Europos Parlamentas buvo paliktas už uždarų durų, todėl žmonių išrinkti atstovai neturėjo galimybės tarti nė žodžio. Tai rodo didelį skaidrumo ir demokratijos deficitą“, – savaitraščiui kalbėjo A. Troberg.

Ji pabrėžė, kad netrukus didysis mūšis dėl interneto laisvės bus pradėtas Europos ir nacionaliniuose parlamentuose.

Paskaičiuota, kad ES kasmet patiria apie 8 mlrd. eurų nuostolių dėl prekių, pagamintų pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, antplūdžio į ES vidaus rinką. „Pati ES nebus konkurencinga, jeigu apleis intelektinės nuosavybės sritį. Dar laukia ratifikavimas – labai ilgas procesas, tai ko čia dabar triukšmauti?“ – įspėjo N. Matulevičienė iš Lietuvos kultūros ministerijos.

Galiausiai dauguma pašnekovų sutiko, kad kartu su sankcijomis turės būti didinamas ir produkcijos prieinamumas – legali programinė įranga, filmai, dainos ir kita turės žymiai pigti. Tuomet vartotojai atseit savaime liausis vogę.

 FAKTAI: Piratai

Vasario 1-ąją Švedijos Aukščiausiasis Teismas atmetė keturių didžiausios pasaulyje kūrinių mainų svetainės „The Pirate Bay“ bendrininkų apeliaciją. Trys iš jų nuteisti kalėti nuo 4 iki 10 mėnesių. Kartu jie dar turės atlyginti 46 milijonų kronų (apie 18 mln. litų) žalą.

Nuteistiesiems Švedijos „piratams“ gintis savo šalyje nebėra galimybių. Procesas prasidėjo 2008 metais svetainės „The Pirate Bay“ veiklą apskundus Švedijos antipiratavimo biurui („Svenska antipiratbyran“), kuris atstovauja didžiosioms žiniasklaidos korporacijoms, kaip „Warner Bros.“, „Universal“ ir kt.

Šiuo metu svetainės „The Pirate Bay“ interneto prieigą saugo pati Švedijos piratų partija.

Lietuvoje taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą intelektinės nuosavybės platinimą. Nuteistieji baudžiami baudomis, o ne laisvės atėmimu. Šalyje paskelbiami 1–2 nuosprendžiai per metus.

Lietuvių didžiausia interneto piratų platforma „Linkomanija“ taip pat sulaukia teisėsaugininkų dėmesio – vienas jos vartotojas už filmo „Zero II“ platinimą buvo nubaustas 1 tūkst. litų bauda, buvo įšaldyta ir šios svetainės paramos sąskaita.

Kad sekimas internetu jau šiandien gyvas, rodo sausio pabaigos precedentas, kai į JAV buvo neįleistas atostogauti atvykęs Didžiosios Britanijos pilietis, nes prieš kelionę socialiniame tinkle pajuokavo sunaikinsiantis Ameriką.

Šaltinis: Švedijos piratų partija, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, BBC

Apie ACTA ir internetą

ACTA yra dar vienas įrankis, sukursiantis didesnį skaidrumą, padėsiantis šalims bendradarbiauti ir veiksmingiau spręsti intelektinės nuosavybės teisės pažeidimus.   

ACTA užtikrina, kad aukšti ES intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimai bus taikomi ir kitose susitarimą pasirašiusiose šalyse.

ACTA užtikrina teisę dalytis internete nepiratine medžiaga ir informacija.

ACTA neriboja interneto laisvės, necenzūruoja turinio ir nesukuria papildomo pagrindo uždaryti tam tikras interneto svetaines, taip pat neseka privačių asmenų bendravimo internete.

ACTA nelemia jokių pokyčių ir neapriboja galimybių naudojantis socialiniais tinklalapiais, pvz., „Twitter“, „Facebook“.

Šaltinis: Užsienio reikalų ministerija

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/acta-didysis-brolis-ar-nuosavybes-sargas-20843.html