Pieno perdirbėjus išgelbėjo eksportas

Visuomenei išsami pardavimo ir pelno statistika dar nepristatyta, tačiau bendros pastarųjų mėnesių tendencijos – gana aiškios. Šiemet pieną perdirbančių įmonių veiklos rezultatus gerino ir išgyventi padėjo eksportas, kuris kompensavo milijoninius praradimus nuostolingoje vidaus rinkoje.

Supirkimo kainos smarkiai kilo

Šių metų spalio mėnesio pradžioje buvo paskelbtos Konkurencijos tarybos išvados, kuriose teigiama, kad apie 60 proc. į produktus Lietuvoje perdirbto žaliavinio pieno parduodama užsienio rinkose. Pavyzdžiui, per pirmą 2010-ųjų pusmetį, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mūsų šalies pieno perdirbėjų pajamos iš eksporto išaugo 16 proc., o pajamos vidaus rinkoje sumažėjo 6,1 proc. Gintaras Bertašius, įmonės „Vilkyškių pieninė“ generalinis direktorius, teigė, kad jo vadovaujamos bendrovės pardavimo dalis Lietuvoje šiais metais sumažėjo maždaug nuo 52 iki 40 proc., o eksporto dalis išaugo apie du kartus. Pasak jo, „Vilkyškių pieninės“ pardavimas labiausiai augo tokiose šalyse kaip Rusija, Lenkija, taip pat buvo atrastos ir naujos eksporto rinkos – Balkanų šalys ir Izraelis. „Dirbti efektyviai galime tik dėl to, kad daug savo gaminamos produkcijos išgabename į užsienį. Visas per pirmus dešimt šių metų mėnesių gautas pelnas uždirbtas eksporto rinkose“, – sakė G.Bertašius. „Vilkiškių pieninės“ generalinis direktorius pridūrė, kad vidaus rinka pieno perdirbėjams nuostolinga buvo ir ankščiau, tačiau, net ir smarkiai kylant žaliavinio pieno kainoms ir Lietuvos, ir pasaulio rinkose, pieno produktų kainos Lietuvos vartotojams didėjo minimaliai. „Galima drąsiai teigti, kad žaliavos supirkimo kaina pastaruoju metu smarkiai išaugo. Tačiau Lietuvos perdirbėjai rūpinosi, kad vidaus vartotojui pieno produktų kaina kistų minimaliai. Todėl žaliavos supirkimo išlaidas kurį laiką dengėme eksporto rinkose uždirbtomis lėšomis. Tačiau, kai pieno supirkimo kaina šoktelėjo daugiau nei 50 proc., neturėjome kitos išeities kaip tik pakoreguoti produktų kainas mūsų šalies pirkėjams“, – sakė G.Bertašius.

Galėjo mokėti daugiau

Bendrovės „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa džiaugėsi, kad situacija eksporto rinkose nuo 2010-ųjų pradžios iki vasaros, nors ir pamažu, bet gerėjo. Tiesa, vėliau padėtis stabilizavosi, o dabar jaučiamas savotiškas „apsnūdimas“. D.Trumpos teigimu, šiuo metu jo vadovaujama įmonė eksportuoja daugiau nei 60 proc. produkcijos. „Padėtis eksporto rinkose šiemet davė daug naudos ir šalies žaliavinio pieno rinkai, ir vartotojams. Pavyzdžiui, leido padidinti žaliavinio pieno supirkimo kainas ūkininkams, kurios dabar yra 54 proc. aukštesnės nei pernai tuo pačiu metu. Taip pat, vykdydami kolektyvinę sutartį, galėjome padidinti atlyginimus savo darbuotojams. Svarbiausia – sugebėjome kompensuoti vidinės rinkos nuostolius, t. y. nekelti produktų kainų vartotojams tokiu mastu, kokiu didėjo žaliavos kaina. O šiuo metu belieka tikėtis, kad krizė vidaus rinkoje greitai pasibaigs“, – teigė „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas. D.Trumpa pripažino, kad jeigu ne eksportas, daugelis pieno perdirbėjų šalyje šiuo metu būtų paprasčiausiai nemokūs. Jo vadovaujama įmonė šių metų sausio–spalio mėnesiais pardavė 7 proc. mažiau produkcijos negu pernai. Pagrindinė tokio mažėjimo priežastis – kritęs pardavimas Lietuvos rinkoje.

Sudėtinga vidaus rinka

Linas Sasnauskas, bendrovės „Pieno žvaigždės“ vykdantysis direktorius, pabrėžė, kad vartotojams itin svarbu paaiškinti, jog pieno produktų kainos labai priklauso nuo pasaulinės žaliavinio pieno kainų kritimo ir kilimo „karuselės“. Pasak jo, pieno eksporto rinkos kilo nuo 2009 m. rudens – tai lėmė auganti pieno produktų paklausa ir mažesnis nei įprasta žaliavinio pieno kiekis visame pasaulyje. Eksportas šiuo metu sudaro apie pusę viso įmonės „Pieno žvaigždės“ pardavimo. „Kai savo produktų į užsienio rinkas parduodame daugiau bei aukštesnėmis kainomis, ir ūkininkams už pieną mokame atitinkamai brangiau. Tačiau šiuo metu įmonės galimybes riboja vidaus rinka, kurioje pieno gaminių kaina neretai prilygsta jų savikainai ar net kartais yra mažesnė dėl drastiškai išaugusių žaliavinio pieno supirkimo kainų“, – sakė L.Sasnauskas.

Mokesčiai siekia milijonus

Pasak L.Sasnausko, jo atstovaujamos bendrovės pardavimo pajamos vidaus rinkoje per šiuos metus mažesnės nei pernai. Įmonės „Pieno žvaigždės“ konsoliduotas pardavimas 2010 m. sausio–spalio mėn. išlieka panašaus lygio dėl sėkmingo eksporto. „Pieno produktų eksportas yra pagrindinė Lietuvos pieno pramonės bei pieno gamintojų išlikimo ir sėkmingo augimo sąlyga. Reikia kuo daugiau aukštos kokybės pieno, kad galėtume konkuruoti su užsienio perdirbėjais, taip pat kad pajėgtume Lietuvos ūkininkams ir toliau mokėti vieną aukščiausių kainų tarp Europos šalių už perkamą žaliavinį pieną. Pramonės sėkmė eksporto rinkose yra svarbi ir ūkininkams, kad šie, uždirbdami didesnes pajamas, galėtų vystyti ūkius ir sėkmingai konkuruotų dėl vietos pasaulinėje pieno rinkoje“, – dėstė L.Sasnauskas. Visų trijų didžiausių pieno perdirbimo įmonių – „Pieno žvaigždžių“, „Vilkyškių pieninės“ ir „Rokiškio sūrio“ – atstovai tvirtino, kad valstybei per metus, nepaisant sunkumų vidaus rinkoje, jie sumokėjo apie 60 milijonų litų. Preliminariais duomenimis, vien per devynis šių metų mėnesius minėtų įmonių į Lietuvą iš užsienio pritrauktos lėšos gerokai viršija pusę milijardo litų.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/pieno-perdirbejus-isgelbejo-eksportas-2187.html