Darbuotojų nuoma apipinta legendomis

Darbuotojų nuoma – vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui.

Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį. Vis dėlto įdarbinimo būdas darbuotoją nuomojant iš kitos įmonės kelia nemažai įtarimų ir pagrįstų būgštavimų, kad šitaip darbdaviai gali piktnaudžiauti savo galiomis ir įdarbinti žmones nesuteikdami jiems socialinių garantijų.

Mažiau procedūrų darbdaviui

Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas Tomas Bagdanskis pasakojo, kad, neoficialiais duomenimis, Lietuvoje laikinieji darbuotojai sudaro maždaug 0,15 proc. viso dirbančių žmonių skaičiaus, o jo vadovaujamai asociacijai priklauso 12 įmonių, užsiimančių personalo nuoma. „Apytikriais duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 30 įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą. Prie jų pridėjus įmones, kurios darbuotojus laikinai įdarbina užsienyje, tokia veikla besiverčiančių agentūrų būtų apie 70“, – sakė jis.

Anot T. Bagdanskio, darbuotojų nuoma turi privalumų ir palengvina verslo plėtrą, naujų darbo vietų steigimą. „Darbdaviui nereikia vykdyti daugybės procedūrų, susijusių su įprastu darbuotojo įdarbinimu ir atleidimu, o tai leidžia lanksčiau ir drąsiau naudotis darbo jėga bei tokiu būdu daryti teigiamų pokyčių darbo rinkoje“, – aiškino specialistas. Jo teigimu, darbuotojui laikinojo įdarbinimo santykiai taip pat naudingi, mat kas kartą įdarbintas jis tobulėja, įgyja žinių ir gerina kvalifikaciją.

Įvesti saugikliai

Praėjusių metų gruodžio 1-ąją įsigaliojo Laikinojo įdarbinimo įstatymas, suteikiantis apsaugą nuomojamiems darbuotojams. „Įstatyme numatyta, kad įdarbinus nuomojamą darbuotoją laikinai jo alga negali būti mažesnė nei kitų tos pačios srities darbuotojų. Jei darbuotojas įdarbinamas nuolatiniam darbui ir įmonę ištinka bankrotas, darbuotoją išnuomojusi įmonė ne tik turi sumokėti jam už prastovą, bet ir garantuoti išeitinę kompensaciją ir panašiai“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot jo, įsigaliojęs įstatymas pakeitė iki šiol vyravusią ydingą tvarką, kai išnuomoti darbuotojai buvo darbinami sudarant civilines sutartis. „Tokiomis sutartimis darbuotojai nebuvo visiškai apsaugoti“, – komentavo LPSK pirmininkas. Jis tikino, kad šiandien galiojantis įstatymas tenkina ir LPSK, anksčiau raginusią spręsti laikinojo įdarbinimo problemas.

Nevertina lojalumo

A. Černiausko nuomone, Laikinojo įdarbinimo įstatymas turėtų būti taikomas toms asmenų grupėms, kurios negali dirbti nuolat: motinoms, auginančioms vaikus, studentams ir pan. Jis pabrėžė, kad tokio susitarimo derėtų laikytis ir darbdaviams. „Darbdaviai taip pat turėtų nuomotis darbuotojus ne nuolatiniams darbams, o tik tais atvejais, kai yra darbo jėgos trūkumas, reikia paleisti naują gamybos liniją ir panašiai“, – vardijo LPSK pirmininkas.

Vis dėlto net įsigaliojus įstatymui atsiranda darbdavių, kurie, anot A. Černiausko, darbuotojus nuomojasi ne laikinam darbui ar pritrūkę darbuotojų, o iš nuomojamų darbuotojų sukuria ištisus įmonės padalinius ar skyrius. „Tokia tendencija kelia nerimą profesinėms sąjungoms“, – atskleidė jis.

LPSK pirmininkas teigė, jog tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Lietuvoje nevertinamas darbuotojų lojalumas įmonei. „Senose kapitalistinėse šalyse ištisos darbuotojų kartos dirba vienoje įmonėje, sutinka susimažinti algas, kai yra sunkūs laikai įmonei, o įmonė vos laikams pagerėjus vėl didina darbuotojams atlygį. Lietuvoje to nėra. Lojalumo sąvoka pas mus ne itin suprantama. Galbūt, kai pasikeis požiūris, kai darbdavys į darbuotoją nebežiūrės kaip į mechanizmą, kitaip bus taikomas ir šis įstatymas“, – svarstė A. Černiauskas.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/darbuotoju-nuoma-apipinta-legendomis-22187.html