Kiek kainuoja geras vadovas arba kokį vadovą gali įpirkti įmonė? (IV)

Pirmąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Antrąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Trečiąją straipsnio dalį skaitykite ČIA.

Aukščiausio lygio vadovų paieškos specialistai teigia, kad pasiekus tam tikrą lygį atlyginimas – tūkstantis ten ar tūkstantis šen – tampa ne pačiu svarbiausiu dalyku. Esą jų motyvacija keisti darbą – noras tobulėti ir įveikti vis naujus iššūkius. Tačiau ar viskas taip paprasta?

„Tarkime, kandidatai tapti tam tikros įmonės ar padalinio vadovais surasti. Belieka pasirinkti tą, kuris užsakovams labiausiai priimtinas. Bet ar įmonės savininkai galės jį įpirkti?“ – klausia „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė ir aiškina: „Kartais įmonė nori labai stipraus kandidato, bet jo negali įpirkti. O kartais šiek tiek žemesnio lygmens vadovai ar itin paklausūs specialistai pasinaudoja galimybe „pakelti savo vertę“ – kai pajunta, kad jų nori kitos įmonės, jie išdrįsta eiti pas savo vadovą ir pasakyti, kad „aš gavau pasiūlymų dirbti tokioje ir tokioje įmonėje“, ir vadovas išsigandęs siūlo dilesnį atlyginimą.“

Apie „medžiojamų galvų“ atlyginimus – puse lūpų

Kai išgirstame, kad N įmonės ar įstaigos vadovo atlyginimas siekia keliolika ar net kelias dešimtis tūkstančių litų per mėnesį, ir palyginame su suma, patenkančia į mūsų piniginę, neretai pašiurpstame. Bet išgirstame tik apie vieną kitą. Antra tiek prisimintume gerai pasirausę atmintyje. Tačiau sužinoti, kiek gauna dauguma jų, – sudėtinga, o tie, kurie sutinka pasidalyti turima informacija, pateikia tik bendrąsias tendencijas.

„Aukšto lygio skyrių vadovai uždirba nuo 7 iki maždaug 15 tūkst. Lt į rankas, o stambios įmonės ar įmonių grupės vadovai uždirba mažiausiai apie 12–15 tūkst. Lt į rankas. Tačiau įmonės vadovo atlygį sudaro ne vien fiksuoto dydžio atlyginimas, bet ir akcijos. Jei įmonių grupės vadovas itin sėkmingai dirba ilgiau nei porą metų, jam gali būti skiriama tam tikra dalis įmonių grupės akcijų. Taigi, prie įmonės vadovo atlygio galime pridėti ir dividendus. Iš ūkio šakų vertėtų išskirti informacinių technologijų sritį – čia net ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės geba pasiūlyti vadovams tokias pačias ar net didesnes algas nei didžiosios Lietuvos gamybos įmonės“, – teigė UAB „Indigroup“ vadovas Karolis Blaževičius.

„IT specialistai Lietuvoje iš esmės yra deficitas Jie žino savo vertę ir juos galima suvilioti ne didesniu atlyginimu, bet naujais iššūkiais“, – pritaria R. Karavaitienė. Tačiau, jos teigimu, ir vadovų, ir kitų darbuotojų atlyginimai priklauso nuo srities, kurioje dirba.

„Atlyginimai labai priklauso nuo srities, bet pradžia „medžiojamojo“ atveju yra apie 5 tūkst. Lt į rankas. Paskui jie kyla aukštyn. Visai neseniai atrinkinėjome vienai įmonei darbuotojus „galvų medžioklės“ principu, tai kvalifikuoti specialistai (pretenduojantys anaiptol ne į vadovų pozicijas – red. past.) net nesudvejoję sakė, kad be 8 tūkst. Lt nėra kalbos. 5–10 tūkst. normali riba“, – sakė R. Karavaitienė.

Kai kurie Balsas.lt pašnekovai, atsakydami į klausimą, kiek uždirba aukščiausiojo lygio vadovai, pabrėžė, kad tai esanti konfidenciali informacija. Tuo metu Kristina Vaivadaitė, viena iš tarptautinės vadovų paieškos kompanijos „Pedersen & Partners“ savininkių ir partnerė, Lietuvos vadovė, Balsas.lt pabrėžė:

„Atlyginimo dydis svarbus iki tam tikro lygmens. Kai kalbame apie didelių tarptautinių kompanijų vadovus, kurie gauna didelius atlyginimus, ypatingo skirtumo, ar gausi 25, ar 28 tūkst. Lt, – nėra. Kita vertus, esamas savo atlygio sąlygas jie įvertina kaip bazę, nuo kurios norėtų kalbėtis, jei galvotų keisti darbą. Jie gali nenorėti didesnio atlygio, bet nenorėtų uždirbti ir gerokai mažiau“, – sakė ji.

N. Songin: vadovų pajamos dar nesugrįžo į prieškrizinį lygį

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songin teigimu, tyrimai rodo, kad 2011 m. visas vadovų atlyginimas, įskaitant premijas ir priedus, augo vidutiniškai 6,4 proc., o atlygio padidėjimą labiausiai lėmė vadovams išmokėtos premijos.

Jos teigimu, įmonių akcininkai ir savininkai vis dar atsargiai žiūri į atsigaunančius verslo rezultatus ir neskuba didinti savo įsipareigojimų vadovams.

„Aukščiausiojo lygio vadovų atlygio tendencijas rinkoje atsispindi gerėjantys įmonių veiklos rezultatai ir bendra ekonominė situacija. Tačiau vadovų pajamos kol kas tik iš dalies sugrįžta į ankstesnių metų lygį, nes pernai visas atlyginimas, įskaitant premijas ir priedus už pasiektus rezultatus, sumenko 8,3 proc.“, – sakė N. Songin.

„Hay Group“ ekspertai teigia, kad įmonių vadovams kuo toliau, tuo sudėtingiau bus užsidirbti premijas, nes įmonių akcininkai ir savininkai linkę į premijos apskaičiavimo schemą įtraukti vis daugiau rodiklių, subalansuoti trumpalaikius finansinius tikslus su kitais, dažnai nefinansiniais rodikliais, garantuojančiais įmonės sėkmę ateityje.

„Tik 52 proc. tyrime dalyvavusių įmonių teigė 2012 m. ketinančios didinti aukščiausio lygio vadovų bazinius atlyginimus vidutiniškai 5 proc.“, – teigia jie.

Anot „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovo Baltijos šalims Eligijaus Kajietos, skirtingos įmonės tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse už panašaus lygio pareigybes moka labai skirtingai.

„Iš 340 įmonių Baltijos šalyse surinkti aukščiausio lygio vadovų atlyginimų duomenys rodo, kad jis gali skirtis kartais. Net jei atmestume kraštutinius atvejus, t.y. 25 proc. prasčiausiai ir 25 proc. geriausiai apmokamų vadovų, kiti gauna iki 100 proc. skirtingus bazinius atlyginimus bei iki 120 proc. skirtingą visą atlyginimą (kartu su priedais ir premijomis – red. past.)“, – portalui Balsas.lt sakė jis.

Motyvacija: vakaruose – augimo perspektyvos, Lietuvoje – plačiai atverta piniginė

Anot E. Kajietos, skirtingai negu Vakaruose, atlyginimo praktika Baltijos šalyse dar yra labai chaotiška ir nenuosekli, o įmonės stokoja principų, pagal kuriuos nustatomas atlyginimas vadovams.

„Labai dideli atlyginimų skirtumai nėra naudinga nei įmonei, nei darbuotojui. Jeigu darbuotojas per draugus ir pažįstamus sužino, kad kitos įmonės moka žymiai daugiau, jam sunku susivokti, koks yra teisingas atlygis už jo darbą. Tuo metu įmonės gali „prašauti“, nustatydamos atlyginimą vadovui: arba ne visai racionaliai panaudoja darbo užmokesčio biudžetą, arba rizikuoja, kad gavęs geresnį pasiūlymą vadovas pereis į kitą įmonę“, – aiškino jis.

Tuo metu Vakaruose jau suformuoti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma pareigybės sukuriama vertė įmonei ir atitinkamai suformuojamas atlygio paketas, dėl vadovų įmonės konkuruoja kitais būdais.

„Vakarų įmonės, norėdamos pritraukti geriausius talentus, konkuruoja vidine kultūra, augimo perspektyvomis, suteikdamos įgaliojimus darbuotojams priimti sprendimus ir kitais, dažnai nematerialiais dalykais. Mūsų tyrimai rodo, kad įmonės, kurios yra pripažįstamos patraukliausiais darbdaviais, dažnai moka iki 5 proc. mažesnį vidutinį atlyginimą negu kitos. Tačiau Baltijos šalyse norint pritraukti talentus nepakanka būti geru darbdaviu – tenka ir plačiau atverti piniginę“, – atskleidė E. Kajieta.

Anot jo, aukščiausio lygio vadovų rinka Lietuvoje yra gana jauna ir tebesiformuojanti – vidutinis įmonių vadovų amžius Baltijos šalyse yra apie 40 metų, o pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje – apie 50 metų.

„Todėl mūsų rinkoje vadovai yra labiau nusiteikę keisti darbdavį dėl geresnio atlygio ir tikėtina, kad sprendimai didinti vadovų atlyginimus labiau gali priklausyti nuo individualios situacijos, negu nuo bendrų rinkos tendencijų“, – apibendrino E. Kajieta.

Nė vienas Balsas.lt pašnekovas nesutiko įvardinti, kokioms įmonėms ir kokių vadovų ieškojo pastaruoju metu. Parinktųjų pavardžių taip pat neatskleidė – tai esą konfidenciali informacija.

Tačiau vienos įmonės vadovas Balsas.lt žurnalistams kiek anksčiau yra prisipažinęs: „Ši darbovietė trečia. Susirado mane patys, pakalbino, paviliojo. Taip ir atsiradau visiškai naujoje man srityje – kuriančioje ir gaminančioje įmonėje. (...) Esu perviliotas samdomas darbuotojas“.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/kiek-kainuoja-geras-vadovas-arba-koki-vadova-gali-ipirkti-imone-iv-22946.html