Verslas Seimo darbą vertina silpnu septynetu

Verslo organizacijų atstovai, paprašyti įvertinti šeštadienį pasibaigusios Seimo pavasario sesijos darbą iš verslininkų perspektyvos, Seimą giria už energetikos įstatymus ir kovą su šešėline ekonomika, tačiau nepavykęs Darbo kodekso liberalizavimas ir priešrinkiminiu populizmu dvelkiantys sprendimai ant Seimo meta šešėlį ir artėjant paskutinei šio Seimo sesijai kelia naujų klausimų.

Populizmo beveik išvengė

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) generalinis direktorius Danas Arlauskas kaip svarbiausius Seimo priimtus įstatymus verslui įvardino sprendimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) ir Suskystinto gamtinių dujų terminalo (SGD).

„Šie projektai – be galo didžiulė investicija, leisianti sukurti daug darbo vietų. O tai lems, kad didesnė pinigų suma suksis ir smulkiajame versle – juk smulkusis verslas iš esmės ir gyvuoja dėka stambių projektų“, – aiškino D. Arlauskas ir pridūrė, kad nemažiau svarbus ir SGD terminalo projektas, kuris, LVDK skaičiavimais, gali sumažinti dujų kainą 20 – 25 procentais.

Iš kitų verslui svarbių nutarimų D. Arlauskas įvardino ir fizinių asmenų bankroto įstatymą, leisiantį žmonėms greičiau pamiršti nesėkmes ir vėl imtis verslo iš pradžių.

Vertindamas Seimo pavasario Sesijos darbus D. Arlauskas nepagailėjo ir kritikos. Nepriimtos darbo kodekso pataisos, kurios, pasak pašnekovo, ypatingai svarbios sunkmečiu kuriant naujas darbo vietas – apie tai esą galima spręsti pažvelgus į Viduržemio jūros valstybes, kurios liberalizuoja įstatymus, nepaisant kylančio profsąjungų pasipriešinimo, o Lietuvoje iki šiol esą buvo atlikti tik minimalūs pakeitimai.

Pats blogiausias Seimo sprendimas, D. Arlausko manymu, – nutarimai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo. „Seimas pats nesuprato, kokią didelę žalą padarė priimdamas nuostatą, kad jei Trišalė taryba nesutars dėl MMA, šį sprendimą priims Seimas. O tai bus tiesiausias kelias į infliacijos didinimą“, – konstatavo D. Arlauskas.

Pasak pašnekovo, Trišalėje taryboje sprendimas vargu ar bus rastas, nes profsąjungų nariai, pamatę partijų reklamines kampanijas, kuriose kalbama apie 1000 ar 1500 sieksiantį MMA, prašys nerealių atlyginimų, todėl Seimas, atsižvelgdamas į didėjančią infliaciją, kels MMA.

Paskutinis D. Arlausko metamas akmuo į Seimo daržą – nesugebėjimas užtikrinti konkurencingumo finansų sektoriuje, kuris esą gali būti susijęs su lobistine bankų veikla. Be to, Seimas nėra pajėgus spręsti ir rimtų finansinių klausimų – tai LVDK vadovo manymu, rodo ir situacija dėl „Snoro“, kuomet pusę metų svarsčiusi komisija priėmė niekines išvadas.

Vis dėlto, nepaisant trūkumų, D. Arlauskas Seimo pavasario sesijos darbą įvertino teigiamai – iš dešimties balų parašytų 7,5. Tokį gana aukštą balą seimūnams galima rašyti dėl to, kad iš esmės pavyko išvengti populizmo. „Ypatingai prieš rinkimus galėjo būti priimta daug populistinių sprendimų, bet, išskyrus, MMA didinimą, daugiau tokių blogų sprendimų beveik nematau“, – apibendrino D. Arlauskas.

Vaikosi reitingų

„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis, paprašytas įvertinti Seimo pavasario sesijos darbus verslui, taip pat atkreipia dėmesį, kad reikšmingiausi projektai buvo susiję su energetika – vien dėl jų Seimo ir Vyriausybės darbą galima vertinti 8 balais.

„Šie projektai netiesiogiai veikia visą šalies ekonomiką per jos konkurencingumą, nes turėdama nepriklausomus energetikos šaltinius šalis yra daug stabilesnė ir patikimesnė užsienio investicijoms bei vietiniam verslui, – pasakojo N. Mačiulis. – Yra ir tiesioginė nauda – didelės apimties valstybiniai investiciniai projektai reiškia galimybes ir verslui per užsakymus tuos projektus įgyvendinti.“

Prie teigiamų Seimo sprendimų taip pat esą būtų galima priskirti ir sėkmingą kovą su šešėline ekonomika.

Prie trūkumų pašnekovas taip pat pamini ir neįgyvendintas Darbo kodekso liberalizavimo pataisas, o taip pat ir tuos įstatymus, kurie buvo priimti neatsižvelgiant į prezidentės veto – partijoms taikyti viešųjų pirkimų taisykles ir transportui nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Esą pastarasis lengvatų taikymas transportui, kai valstybėje sunki finansinė situacija byloja, jog seimūnai masto tik apie artėjančius rinkimus ir nevengia populizmo.

Tiesa, N. Mačiulis viliasi, kad priešrinkiminio populizmo gali padėti išvengti premjero Andriaus Kubiliaus ir Seimo biudžeto ir finansų komiteto vadovo Kęstučio Glavecko įregistruotos pataisos. Jose kalbama apie tai, kad norint priimti sprendimus, kurie lems didesnes valstybės išlaidas, biudžeto deficitą ar mažesnes pajamas, reikėtų ne pusės Seimo posėdyje dalyvaujančių parlamentarų pritarimo, o bent 71.

Nori kaip geriau, bet...

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Vykdomosios direkcijos generalinis direktorius Gediminas Rainys, kaip ir prieš tai buvę pašnekovai, atkreipė dėmesį į energetinius projektus.

G. Rainys taip pat pažymėjo svarbų tęstinį Vyriausybės ir Seimo vaidmenį kovojant su šešėline ekonomika – nors ji vis dar esanti labai didelis trikdis verslui, šiemet vykdytos kratos taksi bendrovėse, dar Seimo rudens sesijoje vykdytos kratos Gariūnuose rodo sėkmingą tęstinę kovą su šešėliu.

„Dažnai vyriausybės norai ir pastangos judėjo teisinga kryptimi, tačiau įvykiai parodydavo, kad sprendimai būdavo ne visai tokie, kokių norėta, – aiškino G. Rainys.– Taip buvo su Žemės mokesčio tarifo klausimas: pradžioje deklaruotas noras bausti tuos žemės ūkio paskirties valdytojus, kurie neprižiūri žemės, galiausiai tapo mokesčiu verslui – deklaravome vieną, o kitą pasiekėme.“

Be to, šis įstatymas atneš ir neaiškumo verslui – gali kilti nesusipratimų dėl to, kad prasčiausioje ekonominėje situacijoje atsidūrusiose savivaldybėse žemės mokesčio tarifai gali bus sunkiai prognozuojami, o esą verslas tuos tarifus turėtų žinoti dešimčiai metų į priekį, kad galėtų prognozuoti investicinių kaštų srautus.

Viską susumavęs G. Rainys Seimo pavasario sesijos darbą įvertintų šešetu.

Priėmė žalingus sprendimus

Lietuvos Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) Vadovė Zita Sorokienė seimūnams ir vyriausybei negailėjo kritikos – Seimo pavasario sesijos darbą ji vertintų penketu.

„Buvo priimta daug žalingų sprendimų – vien kiek ilgai truko Mažųjų bendrijų įstatymo projektas – jis priimtas, bet galėjo būti daug geresnis negu dabar, – kalbėjo Z. Sorokienė. – Daug nuostatų įstatyme yra, kurios smulkaus verslo netenkina – tarkime tai, kad mažosios bendrijos narys negalės savęs įdarbinti – jam negalės būti taikomos socialinės garantijos“.

Mažoji bendrija (MB) – tai nauja verslo forma, orientuota į šeimos smulkųjį verslą, kurią bus galima įregistruoti jau nuo šių metų rudens. MB nebūtinas joks įstatinis kapitalas. Visgi Z. Sorokienė neabejoja, kad prie šio įstatymo Seimui ateityje dar teks grįžti ir jį tobulinti.

Ji pirštu rodo ir į individualių įmonių (IĮ) socialinį draudimą, kurio parlamentarai esą priimti taip ir nesugebėjo, o atidėjo iki 2014 m. „Mūsų siūlymai buvo leisti IĮ savininkams save pilnai socialiai apdrausti – juk tie savininkai daugiausiai patys veiklą ir vykdo,– tačiau ligos atveju savęs apdrausti jie negali, nors jų mokamos įmokos atitinka draudžiamųjų kategoriją,“– dėstė Z. Sorokienė.

LSVPA vadovės teigimu, Seimas prie dalies pavasario Sesijoje smulkiajam verslui svarbių neužbaigtų įstatymų dar grįš rudenį, tačiau ji baiminasi, jog net jei ir pavyks sulaukti palankių sprendimų, jie bus priimti tik rinkiminiais tikslais – tik tam, kad visą kadenciją nepalankius sprendimus smulkiajam verslui priėmę Seimo nariai į jį vėl sugrįžtų.

„Pas mus prieš priimant sprendimus niekas neskaičiuojama, neanalizuojama, kaip sprendimai atsilieps verslui ir jo aplinkai. Todėl ateityje norėčiau palinkėti, kad prieš keisdami teisės aktus seimo nariai padarytų pasekmių analizę“, – palinkėjo Z. Sorokienė.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/verslas-seimo-darba-vertina-silpnu-septynetu-27357.html