Politiniai incidentai olimpinėse žaidinėse

Olimpiadoje aistros verda ne tik sporto aikštelėse, bet ir aplink jas. Britai tiesiog kone su mikroskopais ieško rasistų – ir juos suranda. Daug politikos būta ir ankstesnėse olimpiadose.

Lietuviai – rasistai?

Už rasistinį išpuolį – už tai, kad atseit garbinęs nacius tuo, jog laikė iškėlęs aukštyn dešinę ranką – jau nuteistas mūsų krepšinio sirgalius Petras Leščinskas. Jo elgesį pavadinusi niekingu ir galinčiu įžeisti nukentėjusiųjų nuo nacių jausmus, teisėja Sonia Sims paskyrė 2500 svarų sterlingų baudą. P. Leščinskas dar turės sumokėti 85 svarus sterlingų už teismo išlaidas. Iš viso litais būtų apie 11 400.

Gindamasis P. Leščinskas aiškino, kad Lietuvoje, girdi, taip įprasta džiūgauti, o ir taip elgęsis ne pirmą kartą. Tokius Lietuvos krepšinio rinktinės sirgaliaus žodžius teismo salėje atpasakojo britų policininkai, suėmę jį per Lietuvos ir Nigerijos komandų rungtynes. Policininkai pridūrė, kad lietuvių aistruolius jie ėmę itin atidžiai stebėti po pirmajame Lietuvos rinktinės mače su Argentina kilusio skandalo, kai anglų pora nufotografavo nacistinį lietuvio saliutavimą juodaodžiams arenos darbuotojams. Pareigūnai teigė iš Lietuvos rinktinės sirgalių girdėję ir „beždžiones pamėgdžiojančių garsų, kai su kamuoliu būdavo Nigerijos krepšininkai“. Anot britų, neapsikentę garsaus ir agresyvaus lietuvių elgesio, kiti žiūrovai atsitraukė toliau.

P. Leščinskas tapo pirmuoju, nuteistu už sunkų rasistinį išpuolį Londono olimpinėse žaidynėse. Negana to, per rungtynes tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių jis buvo išvestas iš arenos, o vėliau – ir iš Olimpinio parko, o tada jam pranešta, kad olimpiadoje esąs nepageidaujamas.

Krepšinio aistruoliai po incidento išplatino protesto laišką, kuriame smerkia rasizmą ir rašo, kad tas incidentas „buvo visiškai apgailėtinas ir šokiravo mažą šalį, kurios žmonės netiki tokiais kaltinimais“.

Supainiojo vėliavas

Panašių incidentų per Londono olimpiadą yra ir daugiau. Kai Graikijos trišuolininkė Paraskevi Papachristou savo „Twitter'yje“ parašė atseit rasistinį komentarą apie juodaodžius Graikijoje ir išreiškė paramą neonacistinei partijai, Graikijos olimpinis komitetas neleido jai vykti į šias žaidynes.

Dar pernai Iranas išsiuntė oficialų protestą Tarptautiniam olimpiniam komitetui dėl Londono žaidynių logotipo – girdi, emblemoje esantis skaičius „2012“ esąs tyčia sudėliotas taip, kad sudarytų žodį „Zion“ (Sionas). Irano atstovai žadėjo net boikotuoti žaidynes, tačiau, matyt, per metus persigalvojo.

Pirmąją olimpiados dieną, liepos 25-ąją, vykstant moterų futbolo varžyboms, Šiaurės Korėjos ir Kolumbijos susitikimas dėl rengėjų įvykdytos klaidos buvo atidėtas valandai: elektroninėje švieslentėje vietoj Šiaurės Korėjos vėliavos buvo rodoma Pietų Korėjos vėliava, tad Šiaurės Korėjos rinktinė atsisakė žaisti. Organizatoriams teko atsiprašyti ir ilgai įkalbinėti, kad futbolininkės grįžtų į aikštelę.

Dėl politinių motyvų į Londono olimpiadą buvo neįleistas ir Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.

Na o Argentinos prezidentė Kristina Elisabet Fernandes de Kiršner pati boikotuoja šias olimpines žaidynes, nes laikosi labai griežtos pozicijos dėl Didžiosios Britanijos, nenorinčios svarstyti Folklendo (Malvinų) salų priklausomybės problemos. Argentina laiko šias salas savomis ir teigia, kad Didžioji Britanija jas esanti okupavusi. Į tai Londonas atkerta, jog nesą ko diskutuoti, kam turi priklausyti Folklendo salos, kadangi jos priklausančios Didžiajai Britanijai.

Kieno pranašumas?

Ir ankstesnėse olimpiadose būta įvairiausių politinių protestų. Štai 1936 metų olimpinės žaidynės, kurios vyko Berlyne, buvo pravardžiuojamos „nacių olimpiada“, kadangi Adolfas Hitleris išnaudojo jas savo propagandai skleisti. „Arijų rasinį pranašumą“ turėjo įrodyti Vokietijos olimpinės rinktinės, sudarytos iš „grynųjų arijų“, dominavimas sporto rungtyse.

Šiaip ar taip, Vokietijos komanda išties iškovojo daugiausia medalių. Vis dėlto A. Hitlerį supykdė tai, kad juodaodis JAV atletas Džesis Ovensas laimėjo net 4 olimpinius aukso medalius.

Protestas prieš sovietus

1956 metais numalšinus Vengrijos sukilimą, sovietų socializmas tapo nepatrauklus daugeliui jo gerbėjų Vakarų šalyse. Prabėgus maždaug mėnesiui po sukilimo numalšinimo, Australijos mieste Melburne vyko 1956 metų olimpinės žaidynės. Taigi Šveicarijos, Olandijos ir Ispanijos rinktinės iš protesto prieš Sovietų Sąjungos invaziją į Vengriją atsisakė atvykti į olimpiadą. O ir pačioje Melburno olimpiadoje beveik visose rugtynėse žiūrovai buvo nusiteikę prieš Sovietų Sąjungos sportininkus.

Ypač didelis ažiotažas kilo prieš vandensvydžio tarp Vengrijos ir Sovietų Sąjungos varžybas. Jau iš pat ryto vengrai, kalbėdami su įvairių užsienio agentūrų žurnalistais, laidė rusams replikas. Tas pats tęsėsi ir per rungtynes. Žaidimas buvo labai įtemptas, šiurkštus. Kelios minutės iki rugtynių pabaigos, kai rezultatas buvo 4:0 vengrų naudai, sovietų žaidėjas Valentinas Prokopovas dar kartą pasityčiojusiam vengrui Ervinui Žadorui trenkė kumščiu į veidą ir perskėlė antakį. Pasipylęs kraujas raudonai nudažė baseino vandenį... Žiūrovai, jau ir taip visuotinai palaikę Vengriją, puolė prie baseino, ėmė rėkauti antisovietinius šūkius ir spjaudyti į baseiną. Policija tvarką greitai atkūrė, bet rungtynės iki galo taip ir nebuvo sužaistos, o sovietų komandai įskaitytas pralaimėjimas. Vėliau vengrai finale įveikė jugoslavus ir tapo olimpiniais čempionais. Beje, pusė tos vandensvydžio komandos pasiprašė politinio prieglobsčio ir į Vengriją negrįžo. O iš viso po olimpiados užsienyje liko daugiau kaip 100 vengrų sportininkų.

1956 metų Melburno žaidynes boikotavo ir Kinijos Liaudies Respublika – ji mat buvo įsižeidusi dėl to, kad olimpiadoje leista dalyvauti Taivano sportininkams.

Dėl tais pačiais metais prasidėjusios Sueco krizės Melburno olimpiadoje nedalyvavo trijų arabų šalių – Libano, Egipto ir Irako – atstovai.

Nusigręžė nuo vėliavos

Ypač daug politikos būta 1968 metų Meksiko olimpiadoje. Du juodaodžiai JAV atletai – 200 metrų bėgimo nugalėtojas Tomis Smitas ir bronzinis prizininkas Džonas Karlosas – apdovanojimo ceremonijos metu ant podiumo stojo be batų ir, skambant JAV himnui, stovėjo nuleidę galvas, bet iškėlę po sugniaužtą kumštį su juoda pirštine – tai turėjo simbolizuoti juodaodžių skurdą ir garbę. Šitaip jiedu protestavo prieš rasinę diskriminaciją Pietų Afrikoje ir Jungtinėse Valstijose. Už visa tai T. Smitas ir Dž. Karlosas buvo pašalinti iš JAV olimpinės komandos ir olimpinio kaimelio, o vėliau – diskvalifikuoti iki gyvos galvos.

Panašiai elgėsi ir Čekoslovakijos gimnastė Vera Časlavska. Per sidabro medalių įteikimo ceremoniją ji du kartus demonstratyviai nuleido galvą ir nusigręžė nuo Sovietų Sąjungos vėliavos – taip ji tylomis protestavo prieš 1968-aisiais įvykdytą Varšuvos pakto šalių invaziją į Čekoslovakiją. Už savo antikomunistines pažiūras ši gimnastė irgi buvo diskvalifikuota visam gyvenimui.

Olimpiniai boikotai

1980 metų olimpines žaidynes, kurios vyko Maskvoje, boikotavo daugiau kaip 60 valstybių, tarp jų – JAV, Vakarų Vokietija, Japonija, Kinija, Kanada. Tai buvo didžiausias per visą olimpinio judėjimo istoriją boikotas. Tos šalys protestavo prieš Sovietų Sąjungos invaziją į Afganistaną, įvykdytą olimpinių žaidynių išvakarėse.

Kai kurios kitos valstybės, nors ir atsiuntė savo delegacijas į Maskvos olimpiadą, protestavo kitokiomis priemonėmis: 15 valstybių (tarp jų – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Australijos) sportininkai dalyvavo po olimpine vėliava, o apdovanojimų ceremonijų metu jų nacionalinius himnus pakeisdavo olimpinis himnas.

Savo ruožtu kitose žaidynėse jau nedalyvavo sovietai. Suprantama, tai buvo kerštas už Maskvos olimpiados boikotavimą.

Teroro aktas

1972 metais Vokietijoje surengtas Miuncheno žaidynes sukrėtė teroro aktas.

Palestiniečių teroristų grupuotė „Juodasis rugsėjis“ paėmė įkaitais 11 Izraelio olimpiečių ir pareikalavo paleisti daugiau kaip 200 palestiniečių, kalinamų Izraelio kalėjimuose. Derybininkų pastangos jokių rezultatų nedavė, o įkaitų išlaisvinimo operacija buvo itin nesėkminga – per ją žuvo 17 žmonių (11 įkaitų, 5 teroristai ir vienas vokiečių policininkas).

Vėliau Izraelio saugumo agentai išsiaiškino teroristus ir ėmėsi juos medžioti po visą pasaulį. Beveik visi jie buvo surasti ir išgalabyti.

O pati Miuncheno olimpiada po gedulo dienos buvo tęsiama. Tiesa, ją paliko Izraelio, taip pat Egipto, Alžyro ir Filipinų sportininkai.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/politiniai-incidentai-olimpinese-zaidinese-29044.html