Ūkininkai žemę keičia į pašalpas

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą, rašo dienraštis „Respublika“.

Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas. Siūloma, kad socialinę pašalpą galėtų gauti ir tie asmenys, kuriems yra mokamos išmokos už žemės ūkio veiklą.

Pagal dabartinę tvarką ūkininkai, turintys dirbamos žemės ir gaunantys už ją išmokas, negali pretenduoti į socialinę paramą. Įstatymo projekte aiškinama, jog mokamos išmokos nėra pakankamos, kad ūkininkas galėtų padengti savo veiklos sąnaudas, o juo labiau išlaikyti šeimą. Vis dėlto patys ūkininkai Seime įregistruota pataisa nesidžiaugia. Anot jų, pašalpų gavėjų gretas reikia mažinti, o ne didinti.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininko Vido Juodsnukio įsitikinimu, ydinga pati socialinė sistema, kai žmonės neskatinami užsiimti ūkine veikla, dirbti. "Švelniai tariant, jie skatinami gyventi iš pašalpų. Žinoma, kai yra nelaimė, kai žmogus yra nedarbingas, reikia jį paremti. Bet negalima leisti, kad žmonės nuolatos iš pašalpų gyventų. O dabar gauna paramą 5-6 metus ir nenori apie įsidarbinimą net pagalvoti", - sakė jis.

Tos pačios nuomonės laikosi ir Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Jis pastebėjęs, jog turintieji žemės skuba ja atsikratyti, kad gautų pašalpą. Esą taip net nesistengiama galvoti, kaip patiems užsidirbti, o einama lengviausiu keliu.

V. Mitrofanovui nerimą kelia ir tai, kad pusvelčiui siūloma žemė gali būti grobstoma užsieniečių ir fiktyviai įsteigtų įmonių. "Tai, kas dabar vyksta, - tiksinti bomba. Ūkiai fiktyviai stambėja. Pagal Civilinį kodeksą fizinis asmuo negali turėti daugiau nei 300 hektarų žemės, o juridinis - daugiau nei 500 hektarų. Tačiau prisisteigia "uabų" ir jie supirkinėja žemes iki 5 hektarų. Įmonės skirtingos, o kapitalas vienas", - sakė V. Mitrofanovas.

Jo teigimu, žemę supirkinėjančiomis įmonėlėmis neretai prisidengia užsienio verslininkai. Mero duomenimis, nemažai žemės Lietuvoje supirkę užsieniečiai, pavyzdžiui, vokiečiai, danai, o vokiečiai mūsų krašte valdo apie 7 000 hektarų.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ukininkai-zeme-keicia-i-pasalpas-31617.html