Visagino AE laidoti neskuba

Dviem trečdaliams balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių referendume dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) pasakius „ne“ ekonomistai, energetikos specialistai ir Lietuvos kaimynai projekto dar nelaidoja.

„Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad rimtai vertinti referendumo rezultatų nereikėtų. Ne tik dėl to, kad tai buvo tik patariamojo pobūdžio referendumas. Svarbiau tai, jog politikams nepavyko atskirti referendumo nuo politikavimo ir žmonės, palaikantys dabartinę valdančiąją Seimo daugumą, balsavo už referendumą, o palaikantys opoziciją – prieš. Apie tai esą galima spręsti iš balsų pasiskirstymo už ir prieš referendumą.

„Jei klausimas politizuotas, natūralu, kad gyventojai linkę balsuoti ne tik už ar prieš konkretų klausimą, bet už arba prieš politikus, kurie pritaria arba nepritaria projektui. Koreliacija tarp to, kiek surinko opozicija ir valdantieji, neblogai atsispindi dėl atominės“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Pasak ekonomisto, trūko aiškumo ir formuluojant klausimą dėl VAE: kai panašiais klausimais referendumas buvo organizuojamas Švedijoje ar Suomijoje, žmonių klausta, ar jie pritaria atominei energetikai apskritai ir kitų svarbių dalykų, o čia buvo klausiama, ar gyventojai pritaria naujos AE statybai Lietuvoje. „Jeigu visiškai juokais pasakyti, galima prikibti, kad buvo klausiama net ne dėl VAE. Todėl manau, kad referendumas neatspindėjo tikrosios gyventojų nuomonės, – pasakojo Ž. Mauricas. – Panašią poziciją pareiškė ir prezidentė, pabrėždama, kad „prieš“ buvo tik trečdalis balsavimo teisę turinčių gyventojų.“

Ekonomisto nuomone, po rinkimų verdančios diskusijos dėl VAE rodo, kad projektas dar nėra palaidotas. O vienas svarbiausių naujosios vyriausybės darbų artimiausiu metu bus galutinai apsispręsti, norime elektrinės ar ne, – nes jei būtų nuspręsta tęsti darbus o vėliau persigalvota, būtų dar blogiau nei statybas nutraukti dabar.

Skubėti neverta

Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius mano, kad atsižvelgiant į gyventojų referendume pareikštą poziciją, dabar skubėti įgyvendinti VAE projekto nereikėtų. Esą dėmesį dabar derėtų kreipti į tuos projektus, kurie ekonomiškai daugiau atsipirks. Jis pats labiausiai pritaria vienos iš opozicinių partijų pareikštai minčiai, kad šalys, kurios nori būti projekto partnerės, pačios sukurtų bendrovę, įneštų kapitalą ir kad Lietuvai nereikėtų leisti vien savo pinigų parengiamiesiems darbams – esą dabar savo šalyje statydami elektrinę ir mokėdami už parengiamuosius darbus išleidžiame neproporcingai didelę sumą.

„Tik įsitikinus, kad projektas yra ekonomiškai atsiperkantis, galima pradėti konkretesnius įgyvendinimo žingsnius. Mūsų užsienio partneriai pareiškė politinį palaikymą, bet nieko nedaro jo naudai, – sakė V. Lukoševičius. – O Lietuvai daug tenka investuoti netiesiogiai – pradedant kampanija ir baigiant infrastruktūros tvarkymu.“

Pasak jo, visiškai suprantama dabartinė partnerių pozicija, kad jie prisidės prie projekto, jei elektra bus pigi, – juk jiems tai nieko nekainuoja, už viską mokame mes.

Gadina Lietuvos reputaciją

Vis dėlto, buvusio energetikos viceministro Romo Švedo teigimu, ginčai dėl galimai prisiimamos pernelyg didelės rizikos yra derybų objektas, o ne pagrindas skelbti referendumą, dėl kurio Lietuva gadina savo įvaizdį partnerių akyse.

Pašnekovas prisiminė, kad referendumas buvo inicijuotas nedidelės populistinės partijos atstovų, o blogiausia, kad dėl jų populistai turės galimybių eskaluoti šią temą ateityje. „Referendumas gimė vienos nedidelės partijos iniciatyva, kurios tikslas buvo būti matomai, – aiškino R. Švedas. – Referendumas buvo surengtas skubotai, o to rezultatas – mažytės partijos sukūrė pretekstą eskaluoti šią temą ilgai ateityje, kad ir kaip VAE projektas baigtųsi.“

Pasak R. Švedo, abejonių kelia formuoti vyriausybę ketinančių partijų pozicija. Jos sako, kad prieštarauja tik šiam projektui, o ne branduolinei energetikai apskritai – patys socialdemokratai dar prieš maždaug penkerius metus būdami valdžioje priėmė branduolinės energetikos įstatymą ir paskelbė konkursą tarptautiniam investuotojui surasti, o dabar jo kratosi.

Pasak jo, dėl nevieningos Lietuvos pozicijos projekto atžvilgiu, kuri akivaizdžiai pasikeitė po referendumo, gali nukentėti ir mūsų verslininkų santykiai su užsienio partneriais.

„Dėl mūsų dvejonių labiausiai nukenčia Lietuvos įvaizdis, – pasakojo R. Švedas. – Blogėja santykiai su kaimynais, jie pakviečiami dalyvauti projekte, investuoja savo laiką ir žmogiškuosius resursus, o mes nesugebame užtikrinti strateginio tęstinumo. Jie gali klausti: „Ar galima jumis pasitikėti? Gal keisti nuomonę yra nacionalinis charakterio bruožas?“

Ne tik diplomatinės kalbos


Dauguma partnerių savaitraščiui diplomatiškai sakė gerbiantys Lietuvos gyventojų apsisprendimą dėl referendumo ir nesitrauksiantys. Bendrovė „Hitachi“ vienintelė atvirai pareiškė, kad ją referendumo rezultatai nuvylė, tačiau esą jų pozicija dėl to nepakito. „Mes esame pasirengę suteikti visą informaciją naujai išrinktai valdžiai. Esame įsitikinę, kad jūsų šalyje bus daug debatų šiuo klausimu. „Hitachi“ vis dar yra pasiryžusi prisidėti prie Lietuvos energetinio saugumo“, – sakė „Hitachi“ komunikacijos vadovas Terry Kubo.

Panašiai kalbėjo ir Latvijos ekonomikos ministerijos atstovė Evita Urpena – ministerija neabejojanti, kad rezultatai turės įtakos projekto plėtrai, tačiau galutiniai rezultatai priklausys nuo naujosios vyriausybės.

Estijos ekonomikos ministras Juhanas Partsas savaitraščiui sakė tikintis, kad nepaisant pasikeitusios jėgų pusiausvyros valdančioje daugumoje Lietuvos politikos gairės išliks panašios kaip iki šiol. „Tikiuosi, kad Baltijos valstybių kooperacija energetikos srityje ir toliau bus paremta tais pačiais konservatyviais principais. Lietuva buvo gera mūsų partnerė ilgą laiką ir tikiu, kad galėsime dirbti su bet kokia vyriausybe“, – sakė jis.

Tiesa, vis dėlto Estijos premjeras Andrusas Ansipas parlamente kalbėjo kiek atviriau ir nebe taip diplomatiškai – esą referendumas gali paskatinti Estiją iš įmonės „Alstom“, kuri iki 2015 m. yra įsipareigojusi pastatyti elektrinę Estijoje, užsisakyti antrąjį skalūnų nafta kūrenamą energijos bloką. O Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas atviravo, kad Lietuvos gyventojų referendume pareikšta pozicija akivaizdžiai atitinka Rusijos, o ne Baltijos valstybių interesus.

Dar vienas referendumas?


Ką apie tolesnį VAE likimą mano valdančiąją koaliciją ketinančios formuoti Darbo, Socialdemokratų bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos?

„Darbiečių“ frakcijos seniūnas Seime Vytautas Gapšys neatmetė galimybės, kad ateityje, jei būtų rasti atsakymai į visuomenei rūpimus klausimus, galėtų būti organizuojamas dar vienas referendumas. „Jeigu atsirastų kitas projektas, kuriame matytųsi ekonominis jo pagrįstumas, konkrečios kainos – kiek kainuoja kilovatvalandė elektros, jei būtų atsakyta, ar galime prisijungti prie Vakarų energetinės sistemos, galimas variantas nebent iš naujo svarstyti klausimą referendume“, – aiškino V. Gapšys.

Pasak jo, pasibaigus antrajam rinkimų turui ir suformavus koaliciją pirmas darbas bus peržiūrėti, kokios stadijos yra projektas, ir tada ieškoti sprendimo.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius aiškino, kad suformavus koaliciją greičiausiai netęstų šio projekto, o dėmesį sutelktų į kitus laukiančius darbus.

„VAE nepritariame ir manome, kad šiandieną Lietuva turi keletą strateginių projektų, kuriuos reikia įgyvendinti, todėl turime apsispręsti, kurio imsimės, – dėstė A. Butkevičius. – Aš pasisakau už tai, kad būtų pradėtas statyti SGD terminalas ir už elektros jungtis su Lenkija ir Švedija, o jei mes manome, kad galime įgyvendinti kelis strateginius projektus – tai yra pasakos, tam nėra finansinių galimybių.“

Su kai kurių pašnekovų pareikštomis nuomonėmis, kad rinkimai buvo politikuoti ir žmonės balsavo už palaikomas partijas, o ne projektą, todėl jų rimtai vertinti nereikėtų, A. Butkevičius nesutiko. „Kai buvome susitikimuose su gyventojais, žmonės buvo aiškios nuomonės dėl AE, kai kurie pasisakantys „prieš“ aiškiai buvo konservatorių mylėtojai“, – sakė jis.

Faktai


Galutiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, referendume dėl AE dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc.

Galutiniais duomenimis, 62,68 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje. Ją palaikė 34, 09 proc. rinkėjų

2008 m. Lietuvoje vyko patariamojo pobūdžio referendumas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Jame dalyvavo mažiau kaip pusė – 48,43 proc. turinčių rinkimų teisę piliečių ir jis laikytas neįvykusiu

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.40(101), spalio 22-29 d.).


 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/visagino-ae-laidoti-neskuba-31887.html