K. Gečas: Lietuvos verslininkai turi girtis daugiau

Už žmones turi kalbėti darbai – toks priežodis palydi kiekvieną besigiriantį. Tačiau Lietuvos verslininkai, panašu, pamiršo, kaip kalbėti apie savo laimėjimus ir gerus rezultatus, daug dažniau girdime skundus, kaip blogai.

Apie verslininkų įvaizdį ir apie tai, kodėl lietuviai nelinkę girtis, kalbamės su viešųjų ryšių agentūros „Viešųjų ryšių technologijos“ įkūrėju ir savininku Kęstučiu Geču.

Kaip manote, kas formuoja ir kas lemia verslininkų įvaizdį?

Yra daug puikių verslininkų, kurie kantriai dirba ir pasiekia puikių rezultatų, dažniausiai jie garsiai nekalba laikydamiesi nuomonės, kad jų darbai turi kalbėti už juos pačius. Tačiau taip pat yra egocentriškų verslininkų, kurių mąstysenoje dominuoja karybos, nesiskaitymo su priemonėmis, darbuotojais, klientais, visuomene elementai. Natūralu, kad tai nepatinka aplinkai ir visuomenėje sparčiai sklinda gandai apie tokią elgseną. O blogos žinios geriau įsitvirtina ir yra labiau pastebimos.

Antras įvaizdį lemiantis veiksnys yra žiniasklaida. Išskyrus vieną kitą priemonę, žiniasklaidoje dominuoja nuomonė: gera informacija apie verslą yra reklama, o už ją reikia mokėti, todėl nemokamai rašomi tik blogi dalykai apie verslą. Vienas iš absurdiškiausių tokios logikos rezultatų yra žiniasklaidos nenoras nurodyti, pavyzdžiui, interviu davusio direktoriaus darbovietės, nes neva tai bus jo įmonės reklama. Toks požiūris suformuoja tendenciją, kad viešumoje dominuoja neigiama informacija apie verslą.

Trečias įvaizdžio formuotojas yra visuomenė, kuri dar neatsikrato sovietinio mąstymo stereotipų, pavyzdžiui: „turtingas žmogus yra vagis“, „sekasi tik tiems, kurie turi ryšių“, „verslo imasi tik turintieji daug pinigų“, „verslas engia žmones“ ir t. t. Deja, didelė dalis visuomenės nenori keisti šių stereotipų ir neturi tam paskatos dėl įvairių priežasčių, iš kurių viena svarbiausių yra valstybė.

Valstybė ir politikai visiškai negina verslo. Paradoksas, bet Lietuvoje valstybė turėtų vis dažniau pradėti ginti verslą nuo visuomenės, o ne atvirkščiai, nes vienas žmogus ar jų grupė gali nebaudžiami padaryti didžiulę žalą verslui viešai pareikšdami nepagrįstų abejonių, kurias noriai viešina žiniasklaida, valstybės institucijos imasi tirti, o politikai pasinaudoja proga suvaidinti „žmonių gelbėtojo“ vaidmenį.

Kuo skiriasi verslininko įvaizdis Lietuvoje ir užsienio šalyse?

Klausimas labai platus, tačiau apibendrinus, senas tradicijas turinčiose šalyse verslas yra gerbiamas užsiėmimas, o verslininkai laikomi kūrybingais ir daug bei atkakliai dirbančiais žmonėmis.

Problemų dėl verslo ir verslininko įvaizdžio visada kyla pokyčius išgyvenančiose šalyse, nes čia verslininkai greitai iškilo ir dažnai tai nutiko ne dėl profesinių jų gebėjimų, bet dėl mokėjimo pasinaudoti situacija, veikiant agresyviai, dažnai nepaisant net įstatymų ar moralės normų.

Kiek lietuviams verslininkams rūpi jų įvaizdis ir kiek jie deda pastangų siekdami sudaryti jį kuo geresnį?

Lietuvoje yra trys grupės verslininkų, kurių požiūris į komunikaciją ir įvaizdžio formavimą yra skirtingas. Pirmoji – konservatyvieji, nenorintys išsišokti, todėl besilaikantys nuomonės, kad jų veikla yra geriausia įvaizdžio formuotoja. Šis požiūris gerbtinas, bet neatitinka šiandienos, informacinio amžiaus keliamų reikalavimų – esant didesnei konkurencijai tokie verslininkai gali greitai pralaimėti. Tokių verslininkų daugiausia, tačiau gerų ir tyliai dirbančių taip pat daug, tik jų mes nematome viešumoje ir, žinoma, nematome jų gerų darbų.

Kai kurie verslininkai elgiasi priešingai – jie visas pastangas meta į įvaizdžio formavimą ir dažnai bando tokiu būdu kompensuoti savo problemas. Ši grupė sparčiai mažėja ir jau beveik išnyko, nes pamažu pati rinka apsivalo.

Trečiai grupei priklauso modernieji verslininkai, aktyviai kuriantys įvaizdį, besistengiantys pasakoti apie save geras istorijas. Iš tikrųjų būtent ši grupė yra ta, apie kurią mes išgirstame žiniasklaidoje.

Užsienyje nuolat minimos „gerosios“ verslo naujienos, Lietuvoje pabrėžiamos blogos. Kodėl šalies verslininkai patys nelinkę girtis?

Žiniasklaida mano, kad žmonėms blogos naujienos yra įdomiau ir aktualiau. Išimtis yra verslui skiriami kanalai ir kai kurie, kurių rengėjai suvokia, kad teigiama informacija apie verslą taip pat gali būti įdomi ir aktuali.

Neigiamos informacijos apie verslą kiekis susijęs ne su realybe, o su žiniasklaidos filtrais ir suinteresuotomis grupėmis, pavyzdžiui, politikais. Jeigu verslininkas kalbės apie realius rezultatus, nuveiktus darbus, įvaizdis gerės. Bet jeigu bus bandoma manipuliuoti ir viską pateikti geriau nei yra iš tikrųjų, kyla rizika, kad bus parodyta realybė, įvaizdis subliūkš ir verslininkai turės dar daugiau bėdų.

CV: Kęstutis Gečas

1996 m. baigė Vilniaus universitetą, gavo žurnalistikos bakalauro laipsnį

2000–2004 m. dirbo komunikacijos agentūroje „Viešųjų ryšių partneriai“

Iki 2005 m. buvo „Rubicon Group“ Komunikacijos departamento vadovas

Nuo 2005 m. dirba „Viešųjų ryšių technologijose“

Interviu publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (42(104), lapkričio 12-18 d.), rubrikoje „Kitu žvilgsniu“.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/k-gecas-lietuvos-verslininkai-turi-girtis-daugiau-32747.html