Ukraina desperatiškai ieško dujų

Ukrainos priklausomybė nuo iš Rusijos atkeliaujančių dujų ne kartą buvo įtampos dar dviejų valstybių priežastis. Ieškodama alternatyvų rusiškoms dujoms Ukraina net bando vykdyti projektus su abejotinais asmenimis.

Artėjant dar vienai žiemai daugelis Ukrainos gyventojų su baime prisimena ankstesnių metų patirtį, kai šalies valdžiai nepavykus susitarti su Rusija dėl dujų importo ne vienas milijonas piliečių liko šalti.

Pirmas rimtas Rusijos ir Ukrainos energetikos ginčas kilo 2005 metais. Nuo to laiko Ukrainoje keičiantis valdžiai požiūris į Rusiją nuolat keitėsi, į ginčą įsitraukė tarptautiniai stebėtojai.

Ieško alternatyvų

Iš Rusijos Ukraina importuoja beveik du trečdalius šalyje suvartojamų dujų pagal 2009 metais pasirašytą susitarimą, kuris susieja dujų kainas su naftos kainomis. Metų pradžioje Ukraina mokėjo po 416 JAV dolerių (1,1 tūkst. litų) už kubinį metrą dujų, tačiau paskutinį ketvirtį tikimasi, kad importuojamos žaliavos kaina šoktels iki 432 JAV dolerių (1,14 tūkst. litų) už kubinį metrą.

Nepatenkinta šia situacija Ukraina jau ne pirmus metus siekia mažinti iš Rusijos importuojamų dujų kainą ir mastus. Ukrainos energetikos ministras Jurijus Boiko teigė, kad šalis 2013 metais planuoja sumažinti rusiškų dujų importą iki 18 mlrd. kubinių metrų per metus. Be to, pradėta dairytis pigesnių dujų šaltinių.

Šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius žiniasklaidai užsiminė apie planus siūlyti kviečius Katarui mainais už suskystintas gamtines dujas (SGD). Gamtinių išteklių turtinga Vidurio Rytų valstybė taip pat įvardijama kaip galima partnerė SGD terminalo Juodojoje jūroje statybose.

Antra Ukrainos alternatyva yra Azerbaidžanas. Jis, pasak oficialių valstybės atstovų, iki 2017 metų dujotiekiais galės tiekti iki 2 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.

„Jei Rusija sumažins kainą, pamažu galime atkurti dujų importo mastus. Priešingu atveju toliau mažinsime iš Rusijos perkamų dujų kiekį ir tęsime labiau ekonomiškai naudingų dujų tiekimo šaltinių paiešką“, – komentuodamas valdžios sprendimą žurnalistams teigė V. Janukovyčius.

Nepavykęs sandoris

Desperatiškos alternatyvių dujų importo kelių paieškos privedė prie absurdiškų susitarimų. Praėjusią savaitę Ukraina prisipažino, kad pasirašė 1,1 mlrd. JAV dolerių (2,91 mlrd. litų) vertės susitarimą su įgaliojimų neturinčiu asmeniu, kuris, kaip buvo manoma, atstovavo Ispanijos gamtinių dujų bendrovės „Gas Natural Fenosa“ interesams.

Ukrainos valstybinių investicijų agentūros vadovas Vladislavas Kaskivas, stebint šalies ministrui pirmininkui Mykolai Azarovui ir energetikos ministrui J. Boiko, pasirašė susitarimą su Jordi Sarda Bonvehiu, kuris prisistatė oficialiu Ispanijos bendrovės atstovu. Kaip vėliau paaiškėjo, J. S. Bonvehis tiesiog organizavo Ispanijos kompanijos atstovų atvykimą, tačiau jiems nepasirodžius vyras nusprendė susitarimą pasirašyti pats.

Netrukus po šio nesusipratimo Ispanijos bendrovė paneigė pranešimus apie pasirašytą susitarimą, kuris būtų leidęs susiformuoti dvišaliam konsorciumui su Kijevu. Bendra įmonė turėjo statyti SGD terminalą Juodojoje jūroje, kuris leistų Ukrainai sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų.

Šalia viešos gėdos dėl nepavykusio strateginio energetinio projekto Ukrainos politikai vėl turės sukti galvas dėl naujų užsienio investuotojų. Šio tikslo pasiekti nepadeda nei euro zonos nepaliekančios ekonominės problemos, nei pačioje Ukrainoje egzistuojantis didelis biudžeto deficitas ir įsišaknijusi korupcija.

Kiek vėliau M. Azarovas dalyvavo Ukrainos ir Norvegijos verslininkų susitikime Osle ir ten užsiminė apie galimybę į SGD terminalo statybų projektą įtraukti Skandinavijos atstovus.

„Tikimės, kad baigus [SGD terminalo] statybas galėsime pirkti apie 10 mlrd. kubinių metrų dujų už rinkos kainą, kuri šiuo metu yra 2,5 karto mažesnė nei ta, kurią mokame Rusijai. Šiuo klausimu galėtume bendradarbiauti ir su Norvegija“, – dvišaliame verslininkų forume kalbėjo Ukrainos premjeras.

Politinės permainos

Politinės sumaišties Ukrainoje įnešė ir spalio pabaigoje vykę parlamento rinkimai, kuriuose daugiausia vietų laimėjo M. Azarovo vadovaujama Regionų partija. Pagal šalyje galiojančius įstatymus į Ukrainos Radą išrinkti nariai privalo atsisakyti turimų ministrų postų. Dėl šios priežasties V. Janukovyčius praėjusią savaitę priėmė M. Azarovo vyriausybės atsistatydinimą.

Nesant paskirtų naujų vyriausybės narių apžvalgininkai pradėjo svarstyti, ar M. Azarovui pavyks atgauti buvusias premjero pareigas, ar bus pasirinktas lankstesnis kandidatas. Buvusiam Ukrainos premjerui per savo darbo metus nepavyko išsiderėti palankesnių dujų tiekimo sąlygų iš Rusijos. Dar daugiau dėmesio sulaukė artėjančios derybos su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl Ukrainos ekonomikai itin reikalingos finansinės paramos.

Pragmatišku ir griežtu laikomas M. Azarovas atlaikė TVF spaudimą įgyvendinti reikalaujamas reformas, tarp kurių buvo ir raginimas didinti dujų kainą buitiniams vartotojams. Savo ruožtu Ukraina tikisi gauti iš TVF naują paskolą, kurią šalis panaudotų padengti 6,4 mlrd. JAV dolerių (16,9 mlrd. litų) biudžeto skylę.

Realiausiu kandidatu tapti naujuoju šalies ministru pirmininku įvardijamas Ukrainos nacionalinio banko vadovas Sergejus Arbuzovas, laikomas palankesniu derybų su TVF vedliu.

„Manoma, kad naujojo kabineto formavimas, jei jam vadovaus S. Arbuzovas, gali pagreitinti ir palengvinti susitarimą su TVF“, – „Reuters“ komentavo banko „BNP Paribas“ analitikė Julija Tsepliajeva.

Reikalavimą kelti dujų ir šildymo kainas buitiniams vartotojams Ukraina, tikimasi, įgyvendins pavasarį, kai gyventojams šis klausimas nebebus toks aktualus. Iki to laiko Ukraina ir toliau gali ieškoti naujų partnerių SGD terminalo statyboms, tačiau tai daryti apdairiai, nes situaciją akylai stebės Rusija, kuri artėjant šaltai žiemai vėl gali palikti kaimynę be pagrindinio šildymo šaltinio.

FAKTAI: Ukrainos dujų importas

Apie 80 proc. visų Rusijos dujų į Europą patenka per Ukrainoje esančius dujotiekius

Ukraina iš Rusijos importuoja beveik 2/3 visų suvartojamų dujų

Ukraina tikisi, kad iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų kaina 2013 m. sieks 417 JAV dolerių (1,1 tūkst. litų) už tūkst. kubinių metrų

2012 m. Ukraina iš Rusijos pirko apie 26 mlrd. kubinių metrų dujų

Pirmąsias dujas į planuojamą SGD terminalą Ukraina ketina importuoti 2015 m.

Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (46(108), gruodžio 10 – gruodžio 16 d.), rubrikoje „Užsienyje“.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ukraina-desperatiskai-iesko-duju-33817.html