R. Dargis: Vyriausybės objektyve – ko labiausiai bijojome

Ambicinga ir didinanti valstybės vaidmenį ekonomikoje – taip vyriausybės programą vertina Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), dar prieš rinkimus teikusi rekomendacijas politinėms partijoms. Verslo akimis, progresinių mokesčių, de facto galiojančių ir dabar, įvedimas ir MMA didinimas gali pakenkti Lietuvos konkurencingumui tarptautinėje arenoje. Verslininkai perspėja: mokesčių sistemos revoliucija, anaiptol, nepritrauks daugiau užsienio investicijų – gresia net jų emigracija.

„Bendras įvaizdis, kad valdymo galia ir reguliavimas iš tikrųjų stiprės“, - sako Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Anot jo, verslo akimis, programa, kurią galima pavadinti ambicinga, parašyta reflektuojant didelės gyventojų dalies lūkesčius. „Ko labiausiai bijojome, atrodo tai bus vyriausybės objektyve. Neaišku kol kas, kuriuo keliu eis mokestinė pertvarka“, - teigia jis.

Pasak R. Dargio, kol kas neaišku, kaip keisis valstybės skolas, ir koks lygis yra „priimtinas“. Jo teigimu, amibicingi tikslai „garantuosiantys tinkamai apmokamą darbą“, kelia klausimą, kieno sąskaita bus didinamas atlyginimas – ar valstybė didinsianti savo įsiskolinimą.

„Mano galva tai nėra labai gerai, nes ES kontekste vyksta didelė konkurencinė kova dėl kapitalo. Turėtumėme galvoti, ar būsime patrauklesni ar kaip tik sumažinsime savo patrauklumą“, - svarsto LPK vadovas.

Jis teigiamai vertina planus pirmą kartą bandyti gyventojų indėlius įlieti į šalies ekonomiką. „Matomai bus kuriami kažkokie mechanizmai, kurie skatins privačias žmonių santaupas įtraukti į ekonomiką, kol kas laukiu rezultato“, - teigia jis.

Konkurencingumą didinti, o ne mažinti

Anot R. Dargio, neaišku, kaip dėl mokestinės pertvarkos ir didesnio valdžios kišimosi į ekonomiką veiksmingai pavyks pritraukti užsienio investicijas.

„Mes kol kas regione neatrodome patraukliausiai, manau, kad čia mums reikia užimti lyderio pozicijas, jei norime žymiai auginti ekonomiką“, - sako jis.

R. Dargis pateikia pavyzdį: statybos segmente yra vien 300 licencijų ir sertifikatų, kad būtų galima vykdyti statybas, todėl administracinę naštą reikia mažinti.

Socialinė apsauga: reikia įvertinti demografiją

Socialinėje poltikoje, anot jo, atsiranda galimybė ir toliau auginti „Sodros“ skolą: vyriausybė numačiusi, kad nesvarbu, kokia būtų šalies ūkio padėtis, socialinė apsauga gyventojams turi būti garantuota.

„Neaišku, kaip grįšime į visų primirštus II pakopos pensijų kaupimo fondus, - svarso LPK prezidentas. - Manau reikėtų daugiau teisės palikti žmonėms apsispręsti“.

„Valstybės dėmesys padidintas visoms socialinėms paslaugoms – darželiams, mokykloms, bet manau neaptartas demografinis aspektas: vaikų skaičius mažėja“, - R. Dargis kelia klausimą, ar tokių įstaigų skaičių verta didinti ar , priešingai, optimizuoti jų veiklą.

LPK vadovo teigimu, jei XVI-oji vyriausybė įdiegs elektroninio balsavimo programą, naujovė bus svarbus žingsnis pirmyn. Energetikos srityje teikiamas prioritetas SGD terminalui, tačiau nereikia pervertinti biokuro.

Pasigenda dėmesio savivaldai ir turizmui

R. Dargio teigimu, naujosios vyriausybės „arkliukas“ - renovacijos projektas. Siekiant pritraukti užsienio investicijas dėmesį skirti reikia regionams, o apie savivaldą esą kalbama nedaug.

„Manau reikia stengtis, kad Vyriausybės priemonių plane atsirastų atskiras skyrius apie miestelių tvarkymą, kad nesukeltų didelių gyventojų išlaidų infrastruktūrai“, - teigia jis.

LPK vadovas sako pasigendantis planų apie ekonomiškai svarbų turizmo stektorių: Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane turi atsirasti daugiau dėmesio turizmui, ne tik PVM klausimas.

„Manau tai didelis ir neišnaudotas potencialas. Vakar skaičiau, kaip suomiai dirba su Rusija. Helsinkyje jau yra galimybė atsiskaityti parduotuvėse rubliais“, - pasakoja R. Dargis.

Kita kryptis – migracija. Emigracija, anot jo, tarptautinė programa, tačiau R. Dargis, dar prieš Seimo rinkimus kalbėjęs apie naudingą šaliai protų imigracijos politiką, primena ją ir vyriausybei paskelbus programą.

Progresiniai mokesčiai nuves į biudžeto deficitą

Aleksandro Izgorodino, LPK analitiko teigimu, de facto progresinius mokesčius turime ir šiandien, o progresinių mokesčių tarifų įvedimas kelia ir mokesčių surinkimo, ir biuždeto deficito, ir valstybės skolos klausimus.

„Įvedus progresinius darbo mokesčius, biudžeto pajamos gali kristi, nes, tų, kurie mokėtų mokesčius, dalis Lietuvoje labai maža“, - sako A. Izgorodinas.

Anot jo, progresiniai mokesčiai ir jų įtaka biužetui, galėtų nulemti didesnę Lietuvos skolinimosi kainą tarptautinėje rinkoje. Mokestinė aplinka Lietuvoje ir taip nėra stabili, todėl mažina patrauklumą užsienio investuotojams, kuris, įvedus progresinius mokesčius, tik dar labiau sumažėtų, o užsienio investuotojams, mokantiems didesnius atlyginimus darbuotojams Lietuvoje, bus užkrauta dar didesnė mokestinė našta.

„Progresinių mokesčių įvedimas reiškia tam tikrą mokesčių revoliuciją ir tikrai negarantuoja pastovumo“, - teigia LPK analitikas.

Jis perspėja, kad progresinių mokesčių įvedimas, mokestinės sistemos revoliucija gali paskatinti tiesioginių užsienio investicijų emigraciją, tai reiškia, ir užimtumo mažėjimą.

„Vertinant tarptautinę terpę, ypač ES kontekste, bandymas padidinti Lietuvos darbo užmokesčio santykį, būtų labai žalingas“, - sako jis.

Didesnis MMA – didesnė ir infliacija

Analitiko teigimu, didesnis MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis paskatintų mažesnį konkurencingumą, pablogintų eksporto ir užimtumo rodiklius. Jis skatintų ir infliacija.

Anot jo, MMA didėjimo iki 1000 litų, planuojamo kitų metų pradžioje, įtakos nepajustų 68 proc. gamintojų, tačiau nukentėtų tekstilės, maisto ir baldų gamybos sektoriai. Ten MMA ir VDU santykis padidėtų, tai didintų ir įmonės sąnaudas, skatintų didesnę produkcijos kainą.

Nėra motyvacijos dirbti

A. Izgorodinas atkreipia dėmesį, kad pensijas didinti reikia atsargiai: „Sodros“ deficitas didelis, be to, svarbus ir demografinis aspektas – visuomenė sparčiai sensta.

„Pakankamai sparčiai auga išlaikytinių dalis Lietuvos populiacijoje. Praėjusiais metais ji siekė 16 proc. Neigiamos demografinės tendencijos artimiausiu metu tik didės“, - analitikas perspėja ir apie gyventojų skaičiau mažėjimą.

Pavyzdžiui, 100 dirbančiųjų šiuo metu išlaiko 24 nedirbančius gyventojus, prognozuojama, kad 2060 metais – tokiam skaičiui dirbančiųjų teks jau 54 išlaikytiniai.

LPK analitiko teigimu, Lietuvos problema – ne mažos socialinės pašalpos, bet maža motyvacija dirbti.

„Jei norime paskatinti užimtumo didėjimą, tuime pakoreguoti ir darbo mokesčius“, - teigia jis.

Siekiant padidinti užimtumą esą būtina didinti ir darbo santykių lankstumą, mat, pasak jo, Lietuva pasižymi sudėtingiausiais darbo santykiais: sunkiausiu įdarbinimu ir darbuotojų atleidimu Baltijos regione.

Švietime krepšelių atsisakyti nereikia

Sigitas Besagirskas, LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius teigia, kad žalinga atsisakyti, anot jo, pažangios krepšelių sistemos, o didesnį dėmesį reikia teikti tiksliesiems mokslams, nes lituanistikos ar istorijos eksportuoti negalima.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/r-dargis-vyriausybes-objektyve-ko-labiausiai-bijojome-34051.html