Lietuva į euro zoną žengs be bankų bankroto šešėlio

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

Ingrida Šimonytė įsitikinusi, kad nei „Ūkio banko“ krizė, nei „Snoro“ bankrotas neturės įtakos Lietuvos kelyje į eurą. Vis dėl to, anot jos, įtampa euro zonoje parodė, kad bendrai žiūrinti bankų sektoriaus problemos su euro zona susijusios, kai paaiškėjo, kad nerimas kyla ne dėl atskirų valstybių – Graikijos ar Portugalijos.

„Vienos valstybės prižiūri bankus griežčiau, pamačiusios kapitalo stygių reikalauja reaguoti, kitos liberaliau, labiau toleruoja, nors taip sukelia didelę riziką gyventojams ir biudžetui, – dėsto ji. – Atsirado spaudimas, kuris virto į susitarimą, kad euro zonai reikia vieno prievaizdo, kuris bankus prižiūrėtų pagal tą pačią kontrolę“.

Buvusi finansų ministrė I. Šimonytė „Ūkio banko“ ir „Snoro“ patirtį atskiria nuo bankų sektoriaus, prilygindama ją kiek kriminaliniam atsitiktinumui ar akcininkų aplaidumui, kai dėl pasikeitusios Lietuvos banko (LB) valdybos, anksčiau buvusios problemos ilgiau nebuvo toleruojamos.

„Sakyčiau, kad Lietuva neturi bankų sektoriaus problemų. Ji turėjo porą bankų, kuriems savotiškai plėtojosi „verslas“, pagal klasikinę bankininkystę, ir dėl pasikeitusio požiūrio į priežiūrą, tai nebuvo toleruojama. Kadangi nebuvo rastas sutarimas su bankų akcininkais, nors jo ieškota, problemos nebuvo išspręstos“, - aiškina ji.

Ji pažymi, kad šalies ekonomikai dviejų tautinių bankų krizės įtakos taip pat neturėjo. Kadangi nei „Ūkio bankas“, nei „Snoras“ verslo pernelyg nekreditavo, įtampa kilo tarp indėlininkų ir valstybės. Tačiau, anot buvusios finansų ministrės, įtampa laikina ir išlaidas pavyks atgauti.

„Buvo trumpas nepasitikėjimas bankų sistema, tai matėsi iš indėlių dinamikos“, - teigia ji. – Nemanau, kad vieno ar kito banko nesėkmė turi ryšį su Lietuvos aspiracija į euro zoną ir ją gali neigiamai paveikti“.

Skandinavų mafijos nėra

„Yra vienas kitas atvejis, kurį reikia laikyti nesėkme, akcininkų nepriežiūra, tačiau šiuos atvejus laikyčiau atsitiktiniais iš visų, kurie gali nutikti valstybei – nukristi meteoritas, griūti pastatas“, - teigia I. Šimonytė.

G. Nausėda paneigia spekuliacijas, esą prie lietuviško kapitalo bankų bankroto prisidėjo Skandinavijos bankų interesai.

„Skandinavų bankai čia neprisidėjo. Dar viena iliuzija, kad skandinavų bankai konkuruoja tik su tautiniais bankais, o ne tarpusavyje. Tai didelis nuklydimas. Jei yra arši konkurencija, tai tik tarp skandinavų bankų. Tai dideli rinkos žaidėjai, jie kaunasi dėl tų pačių klientų, čia nėra džentelmeniškų atsiprašymų, kova dėl rinkos dalies didelė“, - aiškina G. Nausėda.

Infliacijos skaitiklis netrukus įsijungs

G. Nausėda teigia, kad svarbiausias rodiklis, Lietuvai siekiant euro – infliacija.

„Infliacijos kontrolinis laikotarpis tuoj prasidės: nuo 2013 metų balandžio iki 2014 metų kovo. Be abejo įsijungia skaitiklis ir per šį laikotarpį turime stengtis išvengti priemonių, kurios didina infliaciją“.

Jis svarsto, kad Lietuva galėtų sekti Latvijos pavyzdžiu, kuri iki praėjusių metų rugsėjo nevykdžiusi Mastrichto kriterijų, sumažino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą ir įvykdė infliacijos rodiklį. Tačiau, finansų analitiko, teigimu, kyla klausimas, kokios priemonės dirbtinės.

„Siekiant sustabdyti infliaciją, paskutiniais mėnesiais prieš patikrą, 2014 metų sausį galima sumažinti PVM, nes bus tikrinami praėjusių metų rodikliai, - dėsto G. Nausėda. – Bet aš maloniai nustebęs, kad paskutiniais mėnesiais infliacijos spaudimas sumažėjęs“.

Nedaryti grubių klaidų

G. Nausėda teigia, kad svarbiausia racionaliai suprasti, jog minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas buvo didžiausias galimas dalykas šiuo metu „suvirškinti“ Lietuvos ekonomikai.

„Defliacinės tendencijos Lietuvoje šiuo metu isišaknijusios. Jei jos išlitkų, galimas dalykas, kad nedarant grubių klaidų 2014 metais įmanoma pranešti, kad 2015 metais euras Lietuvoje bus”, - dėsto jis.

Finansų analitikas atremia nuomonę, kad Lietuvai euro skubinti nereikia. Baltijos valstybėms pakeitus valiutą Lietuva nebus patraukli užsienio investuotojams.

„Kad nesigautų Molotovo kokteilis, kai 2014 metais atsiras progresiniai mokesčiai, pagąsdinsim investuotojus, Latvija įsives eurą, o Lietuva bus su progresiniais mokesčiais ir be euro. Ne itin patrauklūs bruožai investuotojams ateiti, tokia situacija nėra toleruotina“, - aiškina SEB banko prezidento patarėjas.

Jis primena, kad apie euro įvedimo datą kalbama besikeičiant kiekvienai Vyriausybei.

„Klausimas, ar kada nors bus premjeras, kuris ne tik paskelbs euro įvedimo datą bet ir išgers šampano eurą įvedus. Manau tokį šansą turi ir šis premjeras“, - teigia ekonomistas.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuva-i-euro-zona-zengs-be-banku-bankroto-seselio-36431.html