Islandai abejoja savo ekonomikos atsigavimu

Didžiausia Islandijos informacinių technologijų (IT) bendrovė CCP yra būtent tai, ko šiai salai reikia norint išbristi iš ekonominės krizės. Ji yra globali, sparčiai auganti ir įdarbina šimtus darbuotojų, bet jos istorija taip pat atspindi nerimą dėl šalies ateities, rašo „Reuters“.

CCP vadovui Hilmarui Peturssonui išgirtasis Islandijos ekonomikos atsigavimo modelis gal ir padėjo atitolinti 13 mlrd. JAV dolerių ekonomiką nuo bedugnės krašto po 2008 metų bankų griūties, bet smarkiai kritusi valiutos vertė ir kapitalo kontrolė šiandien stabdo tokių įmonių kaip CCP plėtrą.

„Ekonomikos pagyvinimo priemonės dabar tapo problemos dalimi. Žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos, mes neplėtojame savo kompanijos taip kaip galėtume“, – „Reuters“ teigė H. Peturssonas.

2 proc. metinis Islandijos ekonomikos augimas yra didesnis nei daugelio kitų Europos valstybių. Tačiau H. Peturssono pasisakymai pabrėžia nerimą dėl atsigavimo tvarumo griežtą kapitalo kontrolę taikančioje šalyje, kur nestabili valiuta kai kurių politikų lyginama su Disneilendo doleriu.

Šių metų ekonomikos augimas buvo sumažintas nuo 3 iki 2 proc. Infliacija išlieka aukšta, o centrinis šalies bankas buvo priverstas įsitraukti į valiutų rinką, kad sutvirtintų silpstančią Islandijos kroną.

Dauguma tikėjosi, kad Islandijos pagyvėjimas bus stipresnis, nes mažesnės ekonomikos gali greičiau atsigauti po recesijos. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad 2011–2013 metais ekonomikos augimas sieks 4,5 proc.

„Atsigavimas? Mes judame į niekur“, – sako Islandijos darbdavių konfederacijos vadovas Vilhjalmuras Egilssonas.

Papildomo nerimo pridėjo ir šių metų balandį vyksiantys parlamento rinkimai, nes baiminamasi, kad rinkėjams pavargus nuo taupymo pragmatines nuostatas gali pakeisti populizmas. Gyventojų apklausos rodo, kad centro dešinės partijos, laikomos atsakingomis dėl krizės, gali pakeisti kairiųjų vyriausybę.

Kapitalo kontrolė

CCP 2011 metais uždirbo apie 65 mln. JAV dolerių. Bendrovei visame pasaulyje dirba apie 500 darbuotojų, pačioje Islandijoje įmonė įdarbinusi dar beveik 1 tūkst. darbuotojų.

Tačiau po krizės įvesta kapitalo kontrolė, apsunkinanti galimybes pirkti užsienio valiutą, reiškia, kad veiklos finansavimas tampa labai sudėtingas. Pritraukti kvalifikuotų darbuotojų iš užsienio taip pat nėra lengva, nes atvykėliams išsiųsti pinigus atgal į tėvynę praktiškai neįmanoma.

H. Peturssonas prisipažįsta turėjęs sunkumų su investuotojais iš Kalifornijos, kurie norėjo atgauti iš investicijų uždirbtą pelną.

„Nėra lengva sutvarkyti visą šią betvarkę, – sako CCP vadovas. – Tačiau kapitalo kontrolė išstumia visą kompanijos energiją iš salos. Jei ne Islandijos pilietis nori vadovauti kompanijai, jie keliauja kur nors kitus. Aš užsispyręs lieku čia.“

IMF ir Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas laiko Islandiją atsigavimo pavyzdžiu ir pamoka kitoms Europos valstybėms. Šalies sprendimas veikti nedelsiant ir leisti bankams bankrutuoti laikomas geresniu sprendimu nei inertiškas sprendimų priėmimas euro zonoje.

Islandijos valiutos kritimas smarkiai skyrėsi nuo gilesnės recesijos Baltijos šalyse, kurių valiutos susietos su euru. Pavyzdinį šalies atsigavimo kelią pagrindžia spartus pastarųjų metų ekonomikos augimas bei palyginti žemas nedarbo lygis. Tačiau dabar vis dažniau kyla tam tikras nestabilumo jausmas.

Dauguma islandų teigia nejaučiantys ekonomikos augimo. Neskaitant atsigaunančių žvejybos ar turizmo rinkų, verslas skundžiasi patiriantys stagnaciją.

Apie 80 proc. šalies namų ūkių yra įklimpę į skolas dėl būsto paskolų, kurios nustatomos pagal infliaciją. Realūs atlyginimai nuo krizės laikų yra kritę beveik trimis kartais. Investicijos pasiekė rekordiškai žemą lygį ir sudaro kiek mažiau nei 15 proc. nuo BVP. Valstybės tarnautojai nerimauja dėl infliacijos po to, kai šalyje daugėja žmonių, reikalaujančių didesnio atlyginimo.

„Egzistuoja nemažai ženklų, bylojančių apie lėtėjimą, stagnaciją, – „Reuters“ pasakojo Islandijos banko „Arion bank“ analitikė Asdis Kirstjansdottir. – Buvo tam tikrų mokesčių padidinimų, neaiškumo dėl kapitalo kontrolės ir politinių abejonių dėl vėluojančių investicijų.“

Valiutos problemos

Nėra jokių abejonių, kad Islandija atsigavo po sprogusio bankų burbulo, kai šio sektoriaus vertė 10 kartų viršijo šalies BVP. Vasarį reitingų agentūra „Fitch“ padidino Islandijos skolinimosi reitingą iki BBB ir pabrėžė „įspūdingą“ šalies atsigavimą. Vyriausybė anksčiau laiko grąžino TVF 480 mln. JAV dolerių paskolą bei išlygino daugiau nei 10 proc. siekusį biudžeto deficitą.

Žvejai, kurie prieš krizę padėjo į šalį savo tinklus ir persikėlė dirbti į nekilnojamojo turto (NT) rinką, šiandien vėl užsidirba iš žvejybos. Turizmas į šią vulkaninę salą taip pat siekia naujus rekordus.

„Apskritai Islandija viską padarė taip gerai kaip buvo tikėtasi, – sakė šalies pramonės ministras Steingrimuras Sigfussonas. – Mes vis dar esame tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Aš mieliau rinkčiausi stabilų 2,5 proc. augimą nei 5 proc. BVP prieaugį ir vėliau žlugimą.“

Tačiau šalies centrinio banko vadovas Maras Gudmundssonas teigia, kad šalies valiuta nuo praėjusių metų rugpjūčio smuko jau 17 proc. ir tai didina spaudimą kainoms, nes į šalį importuojama labai daug prekių.

„Atsigavimas šiais metais bus kiek lėtesnis nei prognozavome, – „Reuters“ teigė jis. – Naktimis miegoti man neleidžia mintys apie valiutų kursus, kainas, atlyginimus ir tikimybė prarasti infliacijos kontrolę. Nerimauju dėl to, kad per rinkimus politikai labai daug žada, o vėliau stengiasi laikytis šių pažadų.“

Šios problemos esmė yra kapitalo kontrolė. Centrinio banko duomenimis, su Islandija susieti užsienio fondai sudaro beveik ketvirtadalį šalies BVP, tačiau ekonomistai mano, kad šis skaičius turėtų būti kur kas didesnis.

Atlaisvinus šią kontrolę daugelis baiminasi, kad kapitalas paliks Islandiją ir sukels kronos žlugimą bei laipsnišką infliaciją.

Ar euras išgelbės?

Praėjusiais metais nuskambėję pranešimai apie tai, kad Islandija ketina įsivesti Kanados dolerį nebuvo vien tik tuščios kalbos, bet tai atspindėjo nuojautą, jog vienintelis sprendimas – kitos valiutos, greičiausiai euro, įsivedimas. Tačiau euro įsivedimas šalyje vertinamas skeptiškai, šiuo metu derybos su ES yra laikinai sustabdytos.

„Daugiau prekybos vyksta Disneilendo doleriais nei Islandijos krona ir tai problema, su kuria susidurs visi norintys panaikinti valiutų kontrolę“, – teigė Socialdemokratų partijos pirmininkas Arni Pallas Arnasonas, kuris kartu laikomas realiausiu kandidatu užimti ministro pirmininko postą.

Daugelis privačių investuotojų kaltina Islandijos premjerės Johannos Sigurdardottir vyriausybę dėl mokesčių didinimo ir pastebimo nusistatymo prieš verslą. Prieš metus planų statyti aliuminio lydyklą atsisakė didžiausia JAV aliuminio gamintoja „Alcoa“.

Pasak investuotojus ir diplomatus Islandijoje konsultuojančios bendrovės KOM vadovo Jono Hakono Magnussono, taip pasielgti JAV bendrovę privertė valiutų kontrolė, kainų nustatymas bei aplinkosauginės problemos.

„Daugelis investuotojų, su kuriais aš bendrauju, jau prarado savo pasitikėjimą vyriausybe“, – sako jis.

Visuomenėje pastebimas priešiškumas. Apklausos rodo, kad naująją vyriausybę formuos dešiniųjų pakraipų Nepriklausomybės partija, žadanti mažinti mokesčius ir skeptiškai vertinanti prisijungimą prie Europos Sąjungos (ES).

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/islandai-abejoja-savo-ekonomikos-atsigavimu-36637.html