Dirbti išsiųsti pašalpų gavėjai ir geria, ir įsidarbina

 Vieni darbdaviai peikia nuo metų pradžios atlikti visuomenei naudingo darbo siunčiamus socialinių pašalpų gavėjus, kiti – giria. Iš 912-os į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centrą atėjusių bedarbių beveik 700 tvarko miesto aplinką, prižiūri gatves, darbuojasi socialinėse, švietimo, kultūros, nevyriausybinėse organizacijos ir teikia socialines paslaugas. Baigiantis vasariui valdininkai skaičiuoja rezultatus ir džiaugiasi, kad be pašalpų likti bijantys šiauliečiai duoda naudos.

Ne visi į rankas ima sniego kastuvą

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Irena Kiurienė Etaplius.lt sakė, kad iki šios dienos jų skyrius 957 pašalpų gavėjams yra išrašęs siuntimus dirbti.

„Žmonės kas tris mėnesius ateina prasitęsti pašalpos mokėjimą. Jei žmogus atitinka reikalavimus – yra darbingo amžiaus, neturi vaikų iki trejų metų, nedirba ir gauna socialinę paramą ilgiau kaip šešis mėnesius arba gyventojui yra skiriama pašalpa už komunalinius patarnavimus apmokėti, tada mes jam pasiūlome dirbti“, – aiškina I. Kiurienė.

Nors pašnekovė sako, kad dauguma sutinka užsiimti visuomenei naudinga veikla, bet pripažįsta, kad yra pašalpų gavėjų, kurie kategoriškai atsisako darbo.

„Socialines išmokas iki 350 litų gaunantys žmones, pagal Tarybos sprendimą, kiekvieną mėnesį turi dirbti po 40 valandų. Bet jei žmogus gauna vos kelis litus, jis pamąstys, ar verta dirbti“, – dėsto Socialinės paramos skyriaus vedėja. Tačiau galima daryti prielaidą, kad daliai oficialaus darbo neturinčių socialiai remtinų žmonių – pašalpos nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.

Visuomenei naudinga veikla nėra priverstinis darbas, o pasitelkimas dirbti. Pasak I. Kiurienė, jeigu socialinės paramos gavėjai nepageidauja, prievarta dirbti niekas neverčia. Tik pagal įstatymus po trijų mėnesių jie gali nebegauti nei socialinės pašalpos, nei talonų apsipirkti.

„Jeigu vienišas asmuo, ir jis nenori atlikti visuomenei naudingos veiklos, jam socialinė pašalpa nebus skiriama. O jeigu tai šeimos nariai – tai tada socialinė pašalpa skiriama tik vaikams ir gali būti nepinigine forma“, – teigia I. Kiurienė.

Nori vadovaujamo darbo

Socialinės paramos skyriuje siuntimus pasiėmę šiauliečiai keliauja į Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centrą, kuriame nurodoma darbo vieta. Švietimo centro duomenimis, nuo metų pradžios apsilankė 912 pašalpų gavėjų, 700 jų buvo nukreipti dirbti.

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro direktoriaus pavaduotojas Povilas Vaitiekaitis Etaplius.lt pasakoja, kad darbą stengiamasi surasti visiems. „Iš pradžių buvo problemų, buvo eilių, nes dirbo tik viena specialistė, o žmonių daug. Dabar sistema įsivažiuoja, žmones sėkmingai nukreipinėjam“, – tvirtina pašnekovas.

„Yra ir juodų dėmių. Daug žmonių serga, negali dirbti. Pietiniame miesto rajone žmonės sunkiau rasti darbo. Tada siunčiam namo, po savaitės vėl ieškom vietos“, – prisipažįsta P. Vaitiekaitis.

Švietimo centro direktoriaus pavaduotojo pasiteiravus, pagal kokius kriterijus skiriamos darbo vietos, specialistas aiškina, kad pirmiausia atsižvelgiama į gyvenamąją vietą. „Stengiamės, kad žmonės būtų arčiau namų. Dar klausiam ką moka. Yra ir su aukštuoju, tada siunčiam į muziejų arba dirbti apskaitininku“, – vardija P. Vaitiekaitis.

Pašnekovo teigimu, būna ir tokių pašalpų gavėjų, kurie atėję į Švietimo centrą sniego kasimu nesusigundo, bet priešingai – reikalauja vadovaujamo darbo. „Tokiems žmonėms darbų mažai“, – juokauja specialistas.

Pasak P. Vaitiekaičio, darbdaviai negaili liaupsių įdarbintiesiems. „Sandoros“ progimnazija, lopšelis-darželis „Varpelis“, Futbolo akademija dėkojo už atsiųstus žmonės, džiaugėsi jų darbu, – sako Švietimo centro direktoriaus pavaduotojas. – Dažniausiai darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai užgeria ir neateina į darbą.“

Išvedė su antrankiais

Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro specialistė Skimutė Murauskienė sako, kad daugiausia pašalpų gavėjų siunčiama dirbti į švietimo įstaigas – bedarbiai darbuojasi 35 miesto mokyklose ir 28 darželiuose.

„Siunčiam į neformaliojo švietimo, sporto mokyklas, gamtininkų, technikų centrus. Įdarbinam kultūros centre, globos namuose, vaikų globos namuose, kūdikių namuose. Daug žmonių dirba daugiabučių namų bendrijose“, – vardija S. Murauskienė.

Specialistė teigia, kad dauguma atėjusiųjų noriai imasi siūlomo darbo, bet būna ir išimčių. „Ateina žmonės, išgirsta ką reikės dirbti ir išeina. Kiti net nesidomėję darbu pameta lapelį ant stalo ir sako „Pasirašykit“, – pasakoja S. Murauskienė.

„Yra įvairių nuomonių. Įstaigų astovai paskambina, skundžiasi, kad žmonės nedirba, simuliuoja, reikia kontroliuoti ir prižiūrėti, kad dirbtų“, – pašnekovė Etaplius.lt prisipažino, kad pastaruoju metu centras sulaukia daugiau neigiamų atsiliepimų.

S. Murauskienė prisiminė atvejį, kai iš lopšelio-darželio „Sigutė“ policijos pareigūnai su antrankiais ant rankų išsivedė ten įdarbintą pašalpos gavėją. „Buvo toks incidentas, bet, jei gerai žinai, asmuo prasikalto kažkur kitur. Pareigūnai jį tik surado darbo vietoje. Vėliau vyriškis buvo perkeltas dirbti kitur. Dabar nusiskundimų dėl jo neturime“, – dėsto specialistė.

Švietimo centro darbuotoja tvirtina prieš keletą savaičių sulaukusi skambučio su neįprasta žinia. „Vienas darbdavys paskambino ir pareiškė, kad visam laikui įdarbino atsiųstą pašalpos gavėją“, – džiaugsmo padėjus susirasti darbą neslepia S. Murauskienė.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/dirbti-issiusti-pasalpu-gavejai-ir-geria-ir-isidarbina-36748.html