Darbas iš namų: nuodas ar panacėja?

„Yahoo“ nutarė atsisakyti ilgą laiką taikytos praktikos, kuomet dalis darbuotojų nuotoliniu būdu darbuodavosi iš namų. Dar visai neseniai nuotolinis darbas buvo laikomas neišvengiama ateitimi, kuri leis sumažinti darbdavio kaštus bei padidinti darbuotojų produktyvumą. Kodėl viena didžiausių pasaulyje informacinių technologijų bendrovių nutarė atsisakyti tokio pobūdžio darbo, klausia BBC.

„Yahoo“ personalas iš žmogiškųjų išteklių skyriaus visiškai netikėtai sulaukė elektroninio laiško, kuriame aiškiai nurodoma, kad darbuotojai privalo dirbti ne kur kitur, o biure. Šis bendrovės veiksmas sukėlė nemažos darbuotojų dalies pasipiktinimą.

„Yahoo“ laiške darbuotojams teigiama esą daugelis pačių geriausių idėjų kilo diskutuojant su bendradarbiais valgykloje ar bendrovės koridoriuose. Oficialiame bendrovės pareiškime sakoma, kad dirbant iš namų nukenčia darbų kokybė ir sparta.

Manoma, kad tokį „Yahoo“ sprendimą lėmė naujoji bendrovės vadovė Marissa Mayer, kuri pati grįžo į darbą prabėgus vos kelioms savaitėms po gimdymo.

Verslo žvaigždė Richardas Bransonas didžiąją laiko dalį darbuojasi Karibų jūroje esančioje privačioje Nekerio saloje. Nenuostabu, kad M. Mayer pasiūlymas papiktino verslininką. R. Bransonas tokį „Yahoo“ elgesį pavadino žingsniu į praeitį, nes nuotolinis darbas suteikia daugiau laisvės.

Žmonėms nuolatos yra brukama reklama, kurioje aiškinama apie išlaisvinančią technologijų pažangą. Daugelis šiuolaikinių žmonių turi išmanųjį telefoną bei nešiojamą kompiuterį, kurie įgalina atsisakyti kasdienių kelionių į biurą, tad kodėl tiek daug žmonių vis dar darbuojasi tradicinėje aplinkoje, o ne namuose? Žinoma, gamybos sektoriuje ir kai kurių paslaugų teikimo srityje tokia transformacija yra neįmanoma, tačiau daugelis administracijos bei technologijų darbuotojų galėtų kuo puikiausiai atlikti užduotis sėdėdami savo svetainėje.

Šiuo metu žmonių dirbančių iš namų skaičius vis dar auga. 2006 metais vos 13 proc. Jungtinės Karalystės darbdavių siūlė kai kuriems darbuotojams dirbti iš namų, 2011 metais tokių respondentų skaičius išaugo iki 59 proc.

JAV 24 proc. darbuotojų teigia bent dalį darbo laiko praleidžiantys namuose. Vis dėlto tik 2,5 proc. darbuotojų didžiąją darbo dalį atlieka iš namų.

„Yahoo“ nėra vienintelė bendrovė, kuri atsisako nuotolinio darbo praktikos. „Google“ finansų direktorius Patrickas Pichette praėjusią savaitę taip pat pareiškė nepritariantis darbuotojų darbui nuotoliniu būdu. Anot jo, gyvas ir betarpiškas bendravimas su kolegomis leidžia sukurti pridėtinę vertę.

Londono verslo mokyklos ir Kalifornijos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad namuose dirbantys asmenys turi mažiau galimybių sulaukti paaukštinimo ar atlyginimo padidinimo. Be to, jų darbo rezultatai yra vertinami prasčiau nei tų kolegų, kurie nuolatos pasirodo biure.

Įdomu ir tai, kad namuose dirbantys asmenys, baimindamiesi sulaukti priekaištų, yra linkę darbuotis ilgiau nei jų kolegos.

Teksaso universiteto profesorė Jennifer Glass sako buvusi nustebinta „Yahoo“ sprendimo. Anot jos, tokiu veiksmu bendrovė lygiuojasi ne į technologijų lyderes, bet į tradicines ir konservatyvias korporacijas. Profesorės manymu teiginys, esą pasišnekučiavimai su bendradarbiais valgykloje ar koridoriuose gali skatinti inovacijas skamba ganėtinai keistai žinant tai, kad net ir biure nyksta bendravimas akis į akį. Vis daugiau kolegų sėdinčių tame pačiame kambaryje šiaip ar taip komunikuoja „Skype“ ar elektroninio pašto pagalba.

Vis dėlto J. Glass pripažįsta tiesioginio kontakto tarp darbuotojų ir vadovybės svarbą. Anot jos, vadovų noras kontroliuoti procesus yra visiškai suprantamas ir biure esantys darbuotojai kur kas lengviau sukuria kontrolės įpūdė nei kompiuterio ekrane matomas jų kolega.

Dame Stephanie Shirley dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje tapo nuotolinio darbo pioniere kompiuterių srityje. Anot jos, tuo metu vizionieriai kiek kitaip įsivaizdavo nuotolinio darbo plėtrą.

„Tais laikasi daugelis manė, kad nuotolinis darbas išpopuliarės gerokai sparčiau, todėl net ir miestų planuotojai bei būstų architektai kurdami naujas erdves pradėjo galvoti apie tokius pokyčius“, - sako D. S. Shirley.

1962 metais ši moteris įkūrė bendrovę „F International“. Tuo metu nuotolinis darbas buvo negirdėtas dalykas. Darbuotojai atvykdami į darbą ir iš jo išeidami turėdavo pasižymėti specialiuose žurnaluose. Tokiu būdu buvo koncentruojamasi į patį buvimą darbe, o ne pasiektus rezultatus.

Devintajame praėjusio amžiaus viduryje „F International“ įdarbino maždaug 800 žmonių, kurie galėjo darbuotis iš namų. D. S. Shirley siekė surasti ir įdarbinti gabias moteris, kurioms teko palikti įprastą biurą dėl pagausėjusios šeimos.

Šiandien 75 metų sulaukusi verslininkė sako, kad požiūro kaita neretai užtrunka kiek ilgiau nei buvo galima tikėtis. Darbas iš namų iki šiol tebėra vertinamas dviprasmiškai.

Buvęs „Telework Association“ vykdomasis direktorius Alanas Denbighas sako, kad verta derinti abu darbo būdus. Anot jo, neverta visą laiką praleisti namuose, nes bendravimas akis į akį su kolegomis turi savų privalumų, tačiau lygiai taip nėra reikalo visus darbus atlikti biure.

„Didžiulės informacinių technologijų bendrovės, teigiančios esą darbas iš namų mažina produktyvumą skamba įtartinai. Derėtų labiau pasitikėti savo darbuotojais ir elgtis su jais kaip su suagusiais, o ne nuolatinės priežiūros reikalaujančiais pradinukais“, - sako A. Denbighas.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/darbas-is-namu-nuodas-ar-panaceja-36765.html