Panevėžio nuo savų ginti stojo Lietuvos elitas

 Panevėžio valdžios viziją miesto centre, autobusų stoties vietoje, matyti devynaukštį „dangoraižį“ griauna ne tik paveldosaugininkai, bet ir istoriniu paveldu susirūpinę, krūvą parašų Kultūros paveldo departamentui įteikę piliečiai.

Valdžią spaudžia į kampą

Visuomenės kišimasis į Savivaldybės derybas su paveldosaugininkais dėl miesto istorinės dalies ribų Panevėžio merui Vitalijui Satkevičiui pasirodė nepriimtinas. Aukštaitijos sostinės galva leido sau pareikalauti departamento direktorės Dianos Varnaitės pasiaiškinti, kodėl ji savo vadovaujamoje įstaigoje nedraudžia visuomenės atstovams stebėti Panevėžio savivaldybės ir paveldo sergėtojų debatų.

Sukilo šviesuoliai

Kultūros paveldo departamente vakar dar kartą prie stalo susėdo dėl Panevėžio istorinės dalies ribų nesutariančios pusės – Savivaldybės atstovai ir paveldosaugininkai.

Posėdžio išvakarėse departamento direktorę D. Varnaitę pasiekė 29-ių žmonių prašymas apginti Panevėžio miestą „nuo savanaudiškų ketinimų“. Jį pasirašė dėl Aukštaitijos sostinės paveldo sunerimę mokslo, kultūros, meno atstovai: profesorius, habilituotas mokslų daktaras

Arvydas Šliogeris, aktoriai Stasys Petronaitis, Algirdas Paulavičius, Enrikas Kačinskas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis, kultūrologas Dalius Kuolys, LTV režisierė Nijolė Baužytė, muziejininkai, filologai, filosofai, bibliotekininkai, dailininkai, visuomenininkai.

Lietuvos šviesulius papiktino žinia, kad Savivaldybės užsakymu rengiamu Panevėžio istorinės dalies specialiuoju planu Savanorių aikštėje, šalia tarpukariu žydų sinagoga buvusio, o dabar autobusų stoties pastato numatyta įteisinti vadinamųjų dangoraižių statybą.

Pasirašiusieji peticiją skambina pavojaus varpais: miesto valdžia slepia nuo visuomenės Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų instituto 1990 m. atliktus Panevėžio centrinės dalies tyrimus. Jie, kaip teigiama kreipimesi, „trukdytų sudarkyti šią miesto istorinę dalį“.
„Apie jokius daugiaaukščius šioje vietoje negali būti nė kalbos. Kaip su jais Panevėžys atrodys prieš pasaulį? Labai svarbu, kad miesto istorinės dalies planas būtų pagrįstas 1990-aisiais atliktais tyrimais, o jie kažkur dingo. Viskas turi būti labai teisinga, bet dabar jaučiamas labai didelis verslininkų kišimasis“, – teigė peticiją pasirašiusi Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Merui viešumas nepatiko

Į posėdį Kultūros paveldo departamente atvykusiems Savivaldybės atstovams gautąjį prašymą perskaičiusi ir visuomenės atstovų iš salės neišvariusi D. Varnaitė sulaukė pylos iš Panevėžio mero.

Departamento direktorė neslepia buvusi gerokai nustebinta, kai ją, išeinančią iš posėdžio, pasivijęs V. Satkevičius ėmėsi auklėti.
„Meras pasivijo mane ir primygtinai reikalavo pasiaiškinti, kas sukvietė į posėdį visuomenės atstovus. Nematau prasmės žmonėms užtrenkti durų. Man keista, kodėl merui turiu aiškintis, kas vyksta mano vadovaujamoj įstaigoj“ – V. Satkevičiaus poelgio nesuprato D. Varnaitė.
Anot jos, susidomėjimas Panevėžio istorinės dalies specialiuoju planu toks didelis, kad visuomenės atstovai nė nekviečiami atvažiuoja į posėdžius.

„Departamentas nieko nekvietė, bet žmonės patys labai aktyvūs, skambino, teiravosi, ar gali dalyvauti posėdyje. Mes nesame privati įstaiga ir visada laikomės atvirumo politikos“, – „Sekundei“ teigė D. Varnaitė.

Istorinė medžiaga pradingo

Panevėžio mero norą slėptis nuo visuomenės Seimo narys Povilas Urbšys įvertino kaip sovietmečiu valdžiusios partijos klerko poziciją.
„Toks V. Satkevičiaus mąstymas prilygsta komunistų partijos žemo rango partorgui. Nes aukšto lygio bent vaidindavo, kad jiems rūpi piliečiai, o žemesnieji net vaidinti nesivargindavo“, – palygino P. Urbšys.

Seimo narys savo įsteigto pilietinio judėjimo vardu merui ir miesto Tarybos nariams taip pat įteikęs peticiją dėl Panevėžio centrinės dalies. Anot jo, kartojasi situacija, buvusi prieš du dešimtmečius, kai jis pats ėjo Kultūros paveldo inspekcijos Panevėžio apygardos viršininko pareigas.

Tąkart miesto valdantieji vis dėlto atsisakė planų griauti kultūros paveldo pastatus tam, kad per centrą, pro dabartinę rajono Savivaldybę ir Kraštotyros muziejų, nutiestų dar vieną pagrindinę gatvę.

Buldozerius sustabdė tuomečio Panevėžio vykdomojo komiteto užsakymu Lietuvos architektūros ir urbanistikos mokslinių tyrimų instituto atlikti Panevėžio centrinės dalies istoriniai tyrimai. Jų išvadose konstatuota, kad istorinis miesto centras turi neabejotiną ir nuolat augančią kultūrinę vertę.

Kultūros paveldo departamentas šių tyrimų medžiagą pripažįsta kaip reikšmingiausią, ja privalo remtis ir dabar Savivaldybės užsakymu Panevėžio istorinės dalies planą braižantys architektai. Tačiau miesto centre „dangoraižiams“ kelią užkirtę dokumentai iš Savivaldybės paslaptingai dingę.

D. Varnaitė tai vadina skandalingu faktu.

„Negali būti toleruojamas pirminės medžiagos dingimas. Prieš 20 metų rimtais tyrimais įvertinta, kurios konkrečios vietos vertingos istoriškai. Ar karas Panevėžyje praūžė, kad dabar architektams jos prarado vertę?“ – teigė departamento vadovė.

Naudinga verslininkams

Panevėžio merui ir miesto Tarybos nariams įteiktoje peticijoje reikalaujama inicijuoti tarnybinį patikrinimą dėl dingusios tyrimų medžiagos. Be to, prašoma įtraukti miesto centrinės dalies sutvarkymą į 2014–2020 m. Panevėžio plėtros strateginį planą, atnaujinti centrą jo nesudarkant bei nutraukti prieš septynerius metus pasirašytą sutartį su Baltijos investicijų grupės (BIG) ir Panevėžio statybos tresto (PST) konsorciumu. Mainais už naują autobusų stotį Beržų g. Savivaldybė verslininkams leido 45 arų Savanorių a. ir daugiau nei 2 hektarų sklypuose J. Basanavičiaus gatvėje statytis komercinius objektus.

Nauja autobusų stotis duris turėjo atverti jau kitąmet, tačiau verslininkai darbų nė nepradėję.

„Miesto centras apleistas, paliktas likimo valiai, o Savivaldybė toliau pataikauja verslininkams bandydama įteisinti aukštų pastatų statybą istoriniame miesto centre, taip būtų sunaikintas jo išskirtinumas. Kažkada vienas verslininkas vicemerui nešė kyšį, kad gautų leidimą Savanorių a. statyti septynių aukštų pastatą. Dabar istorinės dalies planu bandoma pridengti tai, už ką buvęs vicemeras sėdi teisiamųjų suole“, – palygino P. Urbšys.

Kaip pats Panevėžio meras vertina visuomenės pastangas miesto centrą apsaugoti nuo daugiaaukščių invazijos, sužinoti nepavyko. V. Satkevičius visą dieną telefonu buvo nepasiekiamas.

Grasina nutraukti sutartį

Kad verslininkai Savivaldybę vedžioja už nosies, įtaria ir Panevėžio autobusų parko vadovai. Įmonės direktorius Rimantas Petukauskas mano, kad formalias priežastis, kodėl nevykdomas projektas, pateikiantis konsorciumas tik bando vilkinti laiką.
Pasak R. Petukausko, ne vieną paraginimą konsorciumui siuntęs Autobusų parkas dabar tariasi su teisininkais ir vasaros pabaigoje planuoja pateikti galutinį ultimatumą – teisinėmis priemonėmis priversti vykdyti įsipareigojimus arba pašalinti iš projekto.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/panevezio-nuo-savu-ginti-stojo-lietuvos-elitas-40263.html