Savivaldybes skandina skolos

Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai pareiškė, kad centrinė valdžia į skolų liūną įklimpusiai savivaldai neatleidžia sunkmečiu užveržto diržo. Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas perspėjo, kad savivaldybių įsiskolinimai kelia grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui.
Savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai.

Ignalinos rajono meras Bronis Ropė įsitikinęs, kad kaip ant mielių augančios savivaldybių skolos – valdžios centralizacijos pasekmė. „Savivaldybių skolos didėja todėl, kad jos turi mokėti algas kultūros, socialiniams darbuotojams, tvarkyti kelius, šildyti mokyklas ir darželius, t. y. atlikti tai, ką daryti centrinė valdžia jau faktiškai atsisakė, bet to nepripažįsta“, – pareiškė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas rėžė, kad netiki merų ašaromis, nes esą daugeliu atvejų savivaldybių skolos – neūkiškumo pasekmė.

Klimpsta į skolas

Finansų ministerijos duomenimis, balandžio 1 d. savivaldybių įsiskolinimai buvo bemaž 1 mlrd. 795 mln. litų – daugiau kaip pusė šiems metams merijų patvirtintų pajamų (apie 3 mlrd. 497 mln. litų). Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai teigia, kad savivaldybes skolintis verčia per pastaruosius penkerius metus sumažėjusios savarankiškos pajamos ir įgyvendinami europinės paramos lėšomis remiami projektai. Daugiausia ilgalaikių paskolų imama būtent tokiems projektams finansuoti.

Savivaldybių asociacijos duomenimis, 2009 m. savivaldybių pajamų dalis nacionaliniame biudžete buvo 15,43 proc., o 2013 m. ji sumažėjo iki 11,19 proc., nors savivaldybių atliekamų funkcijų apimtis bei lėšų joms atlikti poreikis išaugo.

„Situacija iš tikrųjų grėsminga. Nuo krizės laikų savivaldybių biudžetai taip ir liko susitraukę maždaug trečdaliu, o energetikos, paslaugų kainos išaugo. Savivaldybių biudžetai siekia tik 11 mėnesių išlaidas. Gerai, kad darbuotojai išeina nemokamų atostogų ir nemitinguoja. Tačiau taip ilgiau tęstis negali. Jeigu centrinė valdžia neatkurs biudžetų, merijos bus priverstos kreiptis į teismus“, – pareiškė Ignalinos rajono vadovas.

Seimas, tvirtindamas savivaldybių biudžetus, nustato ir jų skolinimosi limitus. Šiemet savivaldybių (išskyrus Vilniaus miesto, kuriam padidinti skolinimosi limitai) įsiskolinimai kredito įstaigoms negali viršyti 75 proc. savarankiškų pajamų, kurios vidutiniškai sudaro kiek daugiau nei pusę visų savivaldybių biudžetų pajamų. Anot B.Ropės, nūnai savivaldybių skolos finansinėms įstaigoms – vidutiniškai apie 60 proc. merijų savarankiškų pajamų, kurių yra apie 2,5 mlrd. litų. Kartu su įsiskolinimais ir ūkio subjektams merijų finansiniai įsipareigojimai artėja prie 2 mlrd. litų.

Yra ir dar vienas griežtas savivaldybių skolinimąsi ribojantis limitas. 59 savivaldybės, kurių skola – daugiau kaip 45 proc. patvirtintų 2013 m. biudžeto savarankiškų pajamų, neturi teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos. Dėl tokio griežto apribojimo jau 25 savivaldybės šiemet balandžio 1 d. neteko teisės skolintis savo lėšomis finansuojamiems investicijų projektams įgyvendinti.

Netenka mokesčio prieaugio

Pasak R.Ropės, Lietuvos finansų sistema yra stipriai centralizuota, savivaldybės iš esmės atlieka tik tarpininko funkcijas – joms pavesta vykdyti savarankiškas ir deleguotas socialines funkcijas, kurioms nenumatoma pakankamai pinigų ir kurių jos negali atsisakyti. Valstybės nesuteikia savivaldai jokio savarankiškumo nuspręsti, kurių funkcijų atsisakyti, o kurias stiprinti, todėl belieka tik mažinti viską arba didinti skolas.

„Štai lengvatiniam keleivių pavėžėjimui mūsų rajone reikia 500 tūkst. litų, o gauname maždaug perpus mažiau lėšų. Jų stinga ir kitoms deleguotoms funkcijoms vykdyti“, – teigė Ignalinos rajono meras. Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas įsitikinęs, kad situacija nesikeis, kol nebus pakeisti savivaldybių biudžetų pajamų formavimą reglamentuojantys įstatymai ir nebus leista augti savivaldybių planuojamoms savarankiškoms pajamoms.

„Nuo 2010 m. savivaldybės neteko gyventojų pajamų mokesčio, kuris yra pagrindinis jų savarankiškų pajamų šaltinis, prieaugio – jis pateko į valstybės biudžetą, o savivaldybių pajamos nedidėjo“, – aiškino B.Ropė. Proporcija, kiek gyventojų pajamų mokesčio patenka į valstybės ir kiek – į savivaldybių biudžetus, nustatoma kiekvienų metų biudžeto įstatyme. Šiemet gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 4 mlrd. 282 mln. litų (20 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų), arba 13,3 proc. daugiau nei pagal patvirtintą šių metų planą. 57,34 proc. šių pajamų pateks į savivaldybių biudžetus.

Skolinasi PVM sumokėti

Pasak merų, savivaldybių biudžetų rodiklius pablogina ir europinėmis lėšomis remiami projektai. Savivaldybės, pasiskolindamos iš bankų, sumoka valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokestį, kurio ES nefinansuoja iš struktūrinės paramos lėšų. Taigi, centrinei valdžiai – nauda, o merijoms – skolos. Lietuvos savivaldybių asociacijos duomenimis, savivaldybės, 2007–2013 m. gavusios apie 2 mlrd. litų paramos, valstybei sumokėjo apie 400 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.

„Dėl taupymo savivaldybių biudžetai sumažėjo maždaug trečdaliu, tačiau mes įgyvendiname daug europinėmis lėšomis remiamų projektų, kuriuos turime kofinansuoti. Maža to, įgyvendinant kai kuriuos projektus, reikia apmokėti 100 proc. išlaidų, kurios tik vėliau kompensuojamos. Todėl neišvengiamai turime skolintis. Negalime atsisakyti progos gauti paramą, nes ateityje tokių šansų gali nebūti“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas. Alytaus rajono savivaldybės, kaip ir dar ne vienos šalies merijos, biudžetui smūgį dar sudavė ir „Snoro“ žlugimas. Anot mero, banke liko įšaldyta 11 mln. litų. „Juk negalime atsisakyti investicinių projektų. Štai Kupiškio mieste baigiama nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcija. Daug paramos investuota į mokyklų, kultūros namų atnaujinimą. Bėda ta, kad už kai kurių projektų įgyvendinimą paramą atgauname po metų, pusantrų ar dviejų. Todėl tenka skolintis, mokėti palūkanas, pridėtinės vertės mokestį valstybei“, – aiškino Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis.

Pateko į spąstus

Dideli įsiskolinimai jau ne vienai savivaldybei paspendė spąstus. ES paramos lėšomis rekonstruojant viešosios paskirties pastatus, dalis darbų gali likti nebaigti. Štai keičiant langus gali likti apdaužytos ir nedažytos sienos. Mat tokiems darbams europinė parama negali būti panaudota, o 25 savivaldybės jau nebegali skolintis savo lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti. „Todėl kai kurie darbai ir išlaidos nepripažįstami tinkamais finansuoti ES struktūrinės paramos lėšomis, mums išlaidos kartais išauga net iki 40 proc.“, – pastebėjo J.Jarutis.

A.Vrubliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad savivaldybių investicijos pagerino infrastruktūrą, naujam gyvenimui prikėlė pastatus, tačiau dėl to išaugo pastovios savivaldybių išlaidos. „Žinoma, gerai, kad sutvarkytos viešosios erdvės, pastatai, bet juos dabar reikia prižiūrėti, šildyti. Kai kur prireikė papildomų etatų, tad ir išlaidų daugiau“, – aiškino Alytaus rajono meras.

Savivaldybių biudžetams įtakos turėjo ir minimalios algos pakėlimas. Anot merų, minimalų atlyginimą teko didinti iš savo rezervo. „Tam mums reikėjo 700 tūkst. litų, o gavome tik 500 tūkst. litų. Tenka ieškoti išeičių, darbuotojams mažinti krūvius, nors darbų daug, nes įgyvendiname daug projektų, pasinaudodami ES parama“, – sakė B.Ropė. Kupiškio rajono savivaldybei minimaliems atlyginiams pakelti pritrūko 100 tūkst. litų. „Tikrai nelengvai gyvename, durstome galus, nes ne vienai valstybės deleguotai funkcijai vykdyti pristingame lėšų. Tiesa, atlyginimai nevėluoja, bet prie to artėjame“, – pastebėjo J.Jarutis.
Komentarai

Skolos dėl neūkiškumo

Bronius Bradauskas , Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas

Dėl savivaldybių skolų grėsmės šalies finansų stabilumui nematau, bet, žinoma, situacija negera. Kai kurios savivaldybės beatodairiškai skolinasi projektams, kurie galbūt yra ne pirmo būtinumo. Tokių projektų galima būtų rasti sostinėje, Kaune ir kituose miestuose. Tegu merai neverkšlena, nes kai kurios savivaldybės geba dirbti ir tvarkytis be didelių skolų. Juk sąlygos visiems vienodos. Jei ūkiškai nesitvarkoma, kaltinama krizė. Aišku, tam tikrų problemų yra, kartu su Lietuvos savivaldybių asociacija bandysime ieškoti sprendimų. Tačiau manau, kad dabartinės savivaldybių skolos daugeliu atvejų susidarė dėl neūkiškumo.

Aliarmo skelbti nereikia

Stasys Jakeliūnas , premjero patarėjas finansams

Augančios savivaldos skolos daugiau grėsmių gali sukelti pačioms savivaldybėms, o valstybės lygiu vargu ar reikėtų skelbti aliarmą, nes sumos nėra tokios didelės. Tačiau čia yra problemų. Vienodai vertinti visų savivaldybių negalima, nes vienos turi mažiau skolų, o kitos yra kur kas daugiau įsiskolinusios. Kofinansuodamos ES lėšomis įgyvendinamus projektus, savivaldybės turėtų atsakingiau įvertinti jų naudingumą. Juk atsitinka taip, kad dėl padarytų investicijų padidėja savivaldybių išlaidos. Kita vertus, reikėtų diskutuoti ir ieškoti variantų, kaip padidinti savivaldybių pajamas. Galbūt į savivaldybių biudžetus galėtų patekti dalis pridėtinės vertės mokesčio. Galima būtų svarstyti ir apie specifinius mokestinius režimus tose savivaldybėse, kur nekuriamas verslas.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/savivaldybes-skandina-skolos-40361.html