Ką slepia automobilių emblemos

Automobilių heraldika išsiskiria simboliškumu: daugumos jų emblemos turi užslėptos reikšmės – ir dažnai labai netikėtos.

Garsiausių automobilių markių kūrėjai – beveik visi be išimties – buvo beprotiškai įsimylėję savo mašinas. Ir dėl to stengėsi joms suteikti gyvybės, sutapatindami su greičiausiais, veržliausiais, grakščiausiais gyvūnais ir pavojingiausiais žvėrimis.

Du žirgai ir vienas mustangas

Nuskambės ne itin solidžiai, bet, kaip sakoma, žodžių iš dainos neišmesi: du garsiausi „arkliški“ logotipai priklauso „Ferrari“ ir „Porsche“.

Ant „eikliausių“ ir visame pasaulyje garsiausių itališkų automobilių priekinio gaubto puikuojasi piestu stovintis žirgas, gimtąja ferarių kūrėjų kalba vadinamas cavallino rampante. Legendų apie tai, kaip atsirado ši emblema, egzistuoja aibė, tačiau pagrindine versija laikoma ši: simbolis su žirgu žinomiausio sportinio automobilio istorijoje tėvui Encui Ferariui buvo padovanotas, kad neštų laimę. Dovanotojais tapo legendinio lakūno, Pirmojo pasaulinio karo didvyrio grafo Frančesko Barako tėvai. Herbas su tokiu pat juodu, ant užpakalinių kojų stovinčiu žirgu kadaise puošė jų sūnaus – pagarsėjusio raitelio, dėl to vadinto „Padangių kavaleristu“, lėktuvo fiuzeliažą.

F. Barako herbo dizainas buvo šiek tiek pakeistas ir dabar visiems žinomas būtent toks: pasibaidęs žirgas su vertikaliai iškelta uodega auksiniame (E. Ferario gimtojo miesto Modenos istorinės spalvos) fone. Tačiau pati herbo forma išliko, tik kiek vėliau prie jo prisidėjo siaura juostelė su Italijos vėliavos spalvomis.

Nenuostabu, kad 1929-aisiais „Ferrari“ įkurtai lenktyninių automobilių komandai nuo pat pirmųjų dienų prilipo pavadinimas „Ferrari“ arklidės“ – scuderia Ferrari.

Jau daugybę dešimtmečių „ant žirgo“ laikosi ir prabangių automobilių „Porsche“ savininkė.

Firmą „Dr. Ing. h. c. Ferry Porsche AG“ (dabar ji gamina premium klasės sportinius automobilius) įkūrė Ferdinandas Poršas.

Tačiau ant pirmųjų vokiečio sukurtos markės automobilių nebuvo jokios firminės emblemos. Į šį trūkumą pirštu bakstelėjo „Porsche“ atstovybės JAV vadovas, taigi logotipu gan paskubomis buvo pasirinktas Cufenhauzeno miesto (dabar tai Štutgarto rajonas) herbas, vaizduojantis pasibaidžiusį žirgą ant į keturias dalis padalyto skydo. Dvi iš tų dalių puošia juodi elnio ragai auksiniame fone.

Dar vienas laukinis – tik šįkart jau tikrąja šio žodžio prasme – žirgas dar vieno automobilio emblemoje atsirado iš elementaraus jo kūrėjų noro įgelti „Ferrari“ arklidėms.

Amerikos automobilių pramonės milžinė „Ford Motor Company“ praėjusio amžiaus viduryje svajojo įsigyti „Ferrari“ firmą. Bandymas baigėsi nesėkmingai, tačiau netrukus nuo amerikiečių gamyklos konvejerių ėmė riedėti galiausiai legendine tapusios modelių linijos automobiliai, pavadinti „Mustang“. Specialiai jiems buvo sukurta emblema, neturinti nieko bendra su firmos „Ford“ logotipu.

Išvertus iš ispanų kalbos, mustangas reiškia sulaukėjusį naminį arklį. Ir nors iš pradžių mašinai ketinta duoti panteros vardą, naujasis „Ford“ automobilis savo formomis išėjo stebėtinai panašus į naikintuvą „P-51 Mustang“. Tas panašumas viską ir lėmė.

Įdomus faktas: mustangas ant „Ford Mustang“ variklio antvožo ar radiatoriaus bėga visai ne į tą pusę, į kurią paprastai bėga žirgai hipodrome. Tai padaryta specialiai. Laukinis žirgas šuoliuoja ten, kur nori, – ypač jei jis simbolizuoja kultinio Amerikai 7-ojo dešimtmečio laisvės idėjas.

Žvaigždė iš Tauro žvaigždyno

Dar vienas italas, dievinęs dailias ir galingas mašinas, Feručijus Lamborginis buvo geras nagas. Pasakojama, kad jis grąžino Encui Ferariui vieną iš garsiausių jo sukurtų ferarių modelių prieš tai jį negailestingai sukritikavęs. Įsižeidęs E. Feraris į tokį akibrokštą atrėžė: „Jei taip nepatinka, pats pasigaminkite automobilį!“

Tačiau ironiškas pasiūlymas nė kiek neįžeidė traktorius gaminančios kompanijos „Lamborghini Trattori“ savininko. Ir jau 1963-iaisiais F. Lamborginis tapo naujos įmonės, pavadintos „Lamborghini Automobili“, savininku.

Emblema gaminsiamiems automobiliams F. Lamborginis pasirinko savo paties zodiako ženklą – Jautį, arba tiksliau, puolantį bulių. Sklandė kalbos, kad italas jautė didelę silpnybę koridai. Istorinių patvirtinimų šiai versijai nebuvo rasta, bet faktas tai, kad daugumos „Lamborghini“ modelių pavadinimai asocijuojasi su korida („Espada“ reiškia matadoro špagą, „Miura“, „Jslero“, „Bravo“, „Urraco“, „Jalpa“ – kovinių bulių veisles, o „Murcielago“, arba Šikšnosparnis, buvo vieno iš garsiausių koridos bulių vardas).

Avinas, ir tiek

Raudona avino galva yra amerikietiškų „Dodge“ markės automobilių simbolis. Egzistuoja dvi pagrindinės jo atsiradimo versijos: arba emblema susijusi su brolių Džono ir Horacijaus Dodžų šeimos herbu, arba pirmojo „Dodge“ automobilio lenktas išmetamųjų dujų vamzdis labai jau panašėjo į riestus avino ragus. Kaip ten buvo iš tikrųjų, dabar niekas nežino.

Plėšrūnai – be konkurencijos

Plėšrūs žvėrys ant automobilių gaubtų, pagal jų kūrėjų sumanymą, turėjo ne tik puošti, bet ir pabrėžti mašinų galią bei greitį.

„Big Cat“, arba „Didžioji katė“, yra beveik toks pat oficialus garsiosios britų automobilių markės pavadinimas kaip ir „Jaguar“.

Tiesa, taip buvo ne visada.

Iš pradžių automobilius gaminančios firmos „Swallow Sidecar“ mašinos buvo žymimos to paties paukščio, kuris puikavosi ir pavadinime, tai yra kregždės, atvaizdu. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo buvo nuspręsta pakeisti firmos pavadinimą (mat senojo trumpinys SS pokariui buvo pernelyg nekorektiškas ir atvirai dvelkė fašizmu). Taip atsirado „Jaguar Ltd. Cars“ ir jos simbolis – vienas iš stipriausių ir grakščiausių kačių giminės atstovų.

Iš pradžių šios britiškos markės automobilių radiatorius puošė tik jaguaro galva, tačiau gana greitai ją pakeitė plėšrūno, darančio šuolį, atvaizdas.

Žvėrių karalius prancūzų firmos „Peugeot“ simboliu tapo dar 1858 metais, kai kompanija nė negamino automobilių. Kita vertus, ir liūtas anuomet buvo vaizduojamas kitoks – stovintis ant strėlės.

Pagal tikroviškiausią iš versijų, ši plėšri katė ant pežo automobilių antvožų atsirado iš Prancūzijos Liono miesto herbo. Jos atvaizdas laikui bėgant kelis kartus kito. Pastarasis variantas – liūtas, stovintis ant užpakalinių letenų, buvo patvirtintas 2002 metais.

Istorinės gyvatės ir mitinės būtybės

Gyvatė į automobilių „Alfa Romeo“ emblemą pateko iš vienos garsiausių Milano didikų Viskončių dinastijos herbo, kuris yra ir minėto Italijos miesto ženklas. Ir nieko nuostabaus – juk būtent Viskončiai įkūrė šią mašinų gamyklą.

Emblemoje išlikęs raudonas kryžius baltame fone dar mena tolimus kryžiaus žygių laikus. Todėl kažkokia figūra, kurią ryja šalia kryžiaus vaizduojama karūnuota gyvatė, yra laikoma saracėnu.

Tačiau automobilių kompanijų simboliais yra tapę ne tik realūs, bet ir mitiniai gyviai. Pavyzdžiui, švediškus automobilius „Saab“ puošia emblema su grifono galva.

Pačiu pirmuoju šios markės logotipu buvo trys karūnos. Paskui, 1949-aisiais, jas pakeitė lėktuvas. Grifonas atsirado tik praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje – anksčiau jis vaizduotas Švedijos Skonės provincijos ir Malmės miesto herbe.

Kopijavimas privedė iki ragų

Rusiškų automobilių GAZ kūrėjai iš pradžių kaip išgalėdami kopijavo „Ford“ produkciją. Net ir emblema su užrašu GAZ buvo lygiai toks pat ovalas, o rusiška raidė Г akivaizdžiai priminė F.

Unikalus šio gamintojo logotipas – elnias – buvo patvirtintas tik 1950 metais. Kaip ir daugelio kitų markių atveju, emblemos pagrindu pasirinktas miesto, kuriame įkurta GAZ gamykla, – Žemutinio Naugardo herbas.

Emblema ne kartą keista – GAZ-21 variklio antvožą net puošė mažytė šuoliuojančio elnio skulptūrėlė, kol galiausiai buvo apsistota ties piešiniu.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ka-slepia-automobiliu-emblemos-41655.html