Žmonija tapo tarpžvaigždine civilizacija

Dabar apie tai paskelbta oficialiai. Žmonija žengė dar vieną žingsnį iš savojo lopšio. Pagaliau Saulės sistemą paliko pirmas žmogaus sukurtas objektas – kosminis zondas "Voyager 1", praneša NASA. Po beveik 35 metus trukusio skrydžio robotizuotas kosminis aparatas įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę. Tai patvirtinantys skaičiavimai publikuoti rugsėjo 12 d. žurnalo "Science" numeryje.

Tarpžvaigždine erdve "Voyager 1" skrieja jau daugiau kaip vienus metus – oficialiai pripažinta, kad Saulės sistemą jis paliko 2012 m. rugpjūtį.

"Voyager 1" nukeliavo taip toli, kaip nėra pavykę niekam iki šiol, - pareiškė NASA mokslo direktorius Džonas Grunsfeldas (John Grunsfeld). – Tai – vienas didžiausių žmonijos technologinių pasiekimų mokslo istorijoje. Zondas įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę. Tai – naujas puslapis žmonijos mokslo knygoje. Galbūt tolimojo kosmoso tyrinėtojai iš ateities vieną dieną pasivys "Voyager", pirmąjį tarpžvaigždinį mūsų pasiuntinį, ir susimąstys, kiek įtakos šis legendinis aparatas turėjo jų pačių ateičiai."

Saulės sistemos pakraštyje pasienio stulpų ar muitinės punktų nėra. Riba sutarta laikyti heliosferos ribą. Heliosfera – gigantiškas burbulas, užpildytas saulės vėjo: energingųjų dalelių srauto, kuris arti Saulės išdegina viską. Toldamos nuo šviesulio, dalelės palaipsniui lėtina greitį, o kažkuriuo momentu jų tempas pasidaro per mažas, kad priešintųsi tarpžvaigždinės plazmos dalelėms.

Šioje vietoje saulės vėjas nurimsta ir susiformuoja smūginė banga – būtent čia ir prasideda heliosferos riba. Už jos – tarpžvaigždinė erdvė, skendinti retose tarpžvaigždinėse dujose. Jų dalelių savybės kardinaliai skiriasi nuo "Saulės sistemos vidaus" medžiagų dalelių savybių.

Smūginės bangos zoną "Voyager 1" praskriejo dar 2004 m., ir nuo to laiko skriejo viduje geomantijoje – srityje, pripildytoje suspaustų ir turbulentiškų (sūkuriuojančių) "saulės" dujų. Visus tuos metus nuo 2004 m. mokslininkai laukė, kada pagaliau zondas įskries į heliopauzę – sritį, kur saulės vėjo jau nėra. Tai reikštų, kad zondas visiškai įskriejo į tarpžvaigždinę erdvę.

"Mokslininkai tikėjosi, kad heliopauzė bus už 140 AV, - pasakoja Rusijos mokslų akademijos Kosminių tyrimų instituto vadovas Vladislavas Izmodenovas, dalyvaujantis kitame heliosferą tiriančiame NASA projekte IBEX. - Ir kai 2012 m. rugpjūtį buvo užregistruoti ryškūs kosminių spindulių parametrų svyravimai, astronomams tai buvo didelė staigmena. Tada jutikliai užfiksavo žymų galaktinės kilmės dalelių srauto suintensyvėjimą ir tuo pat metu saulės vėjo dalelių kiekio sumažėjimą beveik iki išnykimo. Išsyk tapo aišku, kad "Voyager 1" įskriejo į naują kosminės erdvės sritį."

Tačiau NASA tada nuo garsių pareiškimų susilaikė. Jų manymu, kalbėti apie zondo išėjimą į tarpžvaigždinę erdvę buvo per anksti – zondo įranga nefiksavo magnetinio lauko linijų krypties pokyčio – vadinasi, aparatas tebėra Saulės sistemoje.

Vėliau moksliniuose žurnaluose pasirodė keletas straipsnių, kuriuose autoriai įrodinėjo, kad "Voyager 1" jau anapus Saulės sistemos ribos. Tačiau projekto vadovas Edas Stounas (Ed Stone) atsargiai saugojosi pernelyg ankstyvo triumfo.

Paskutiniu lašu kantrybės taurėje tapo duomenys, kuriuos surinko plazmos-bangų įrenginys PWS. Juos analizavo Dono Garneto (Don Gurnett) vadovaujami Ajovos universiteto mokslininkai. Jie išanalizavo zondą supančios plazmos bangines-elektrines charakteristikas ir pastebėjo, kad elektronų koncentracija sudaro apie 0,08 elektrono kubiniame centimetre – tai maždaug 10 kartų mažiau nei turėtų būti heliosferoje.

"Kai duomenyse išvydome tą grafiką, mes pašokome nuo kėdžių tiesiogine to žodžio prasme, - pasakoja D. Garnetas. – Jie bylojo, kad kosminis aparatas atsidūręs visiškai naujame regione, kurio savybės visiškai atitiko tarpžvaigždinės erdvės charakteristikas ir visiškai skyrėsi nuo tų, kurios buvo Saulės sistemos burbulo viduje. Tapo akivaizdu, kad zondas jau įveikęs ribą tarp Saulės ir tarpžvaigždinės plazmos – tai įvyko 2012 m. rugpjūtį."

"Kodėl heliosfera baigėsi anksčiau nei tikėjomės – tą mums dar reikės suprasti, - priduria V. Izmodenovas.

Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad kol kas negalima sakyti, esą aparatas "jaučia" tarpžvaigždinę erdvę tokią, kokia ji yra.

"Zondas įskrido į tarpžvaigždinės erdvės sritį, kuri "žino" apie saulės vėjo egzistavimą. Kitaip tariant, saulės vėjas išstumia tarpžvaigždinę terpę, suformuodamas Saulės sistemos heliosferos burbulą. Todėl, kad tas burbulas stumia tarpžvaigždinę erdvę, sąlyčio vietoje keičiasi jos parametrai."

Mokslininko žodžiais tariant, ateityje zondui reikės įveikti vadinamąją "vandenilio sienelę" – didesnės vandenilio atomų ir jonų koncentracijos zoną, kurios egzistavimą Rusijos astrofizikai numatė dar 1991 m.

"Iki grynos tarpžvaigždinės erdvės – dar toli. Ne mažiau nei 20-40 AV (per metus zondas nuskrieja apie 520 mln. km, t.y., apie 3,5 AV – red. past.)", - pridūrė rusų mokslininkas.

"Voyager 1" buvo paleistas 1977 m. rugsėjo 5 d., praėjus maždaug 2 savaitėms po jo dvynio "Voyager 2" starto. Tandemas atliko beprecedentį mokslinių tyrimų turą, praskriedami pro visas didžiąsias Saulės sistemos planetas – Jupiterį, Saturną, Uraną, Neptūną – ir jų palydovus. Šią misijos dalį zondai baigė 1989 m. ir tada toliau skriejo heliosferos ribos link.

2012 m. rugpjūtį, kai dabar jau oficialiai paliko Saulės sistemą, "Voyager 1" nuo Žemės buvo nutolęs per 18,11 mlrd. km – tai yra maždaug 121 kartą daugiau nei atstumas tarp Žemės ir Saulės. Šiuo metu zondas yra už 18,76 mlrd. km. Dvynys "Voyager 2" skrieja kitokia trajektorija ir dabar yra už 15,35 mlrd. km.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/zmonija-tapo-tarpzvaigzdine-civilizacija-42825.html