Smulkieji verslininkai ir ūkininkai šiaušiasi prieš suvaržymus

Smulkieji verslininkai ir ūkininkai kategoriškai nepritaria Finansų ministerijos pasiūlytam atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui. Vyriausybė jau paskelbė, kaip ir kokiu būdu nuo 2014 m. sausio 1 d. sieks apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Šios tvarkos nesilaikantiems bus skiriamos iki 5 tūkst. Lt baudos. Naujai tvarkai priešinasi ir žemdirbiai, ir smulkieji verslininkai, Vyriausybės iniciatyvose įžvelgiantys tik bankininkų interesus.

Kovoja su šešėline ekonomika

„Premjeras Algirdas Butkevičius šoka pagal bankų dudelę“, „Bankai nusipirko Vyriausybę“... Tokie ir panašūs kaltinimai lyg strėlės smenga į Vyriausybę, užsimojusią nuo 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais, jei sandoriai bus didesni nei 10 tūkst. Lt.

Būtent tai įtvirtinančius teisės aktų pakeitimus Finansų ministerija neseniai pateikė svarstyti suinteresuotoms institucijoms ir asocijuotoms verslo struktūroms. „Siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką, tikslinga teisiškai apriboti vieną iš jos egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus grynaisiais pinigais“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak ministro, Europos Komisija yra pabrėžusi, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas greta kitų laikytinas viena iš rekomenduotinų nacionalinių priemonių, mažinant šešėlinės ekonomikos dydį.

Panaši praktika esą taikoma Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje, Italijoje ir kitose ES valstybėse. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis yra tokio paties dydžio, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje, – apie 10 tūkst. Lt. Parengti projektai dar rugpjūčio pabaigoje buvo išsiųsti keliolikai valstybės institucijų ir visuomeninių organizacijų, tarp jų ir darbdavių asociacijai, bankininkystės organizacijoms, smulkiųjų verslininkų susivienijimams, Lietuvos bankui.

Grės baudos

Finansų ministerijos atstovai teigia, kad apribojimai nebus taikomi tada, kai asmenys atliks mokėjimus grynaisiais pinigais per bankus, keisdami valiutos keityklose grynuosius pinigus, įnešdami juos į pinigus priimančius bankomatus. Pasak Finansų ministerijos Mokesčių administravimo skyriaus vyriausiojo specialisto Egidijaus Vizgirdos, svarbu, kad atliekant tokias operacijas būtų nustatoma klieno tapatybė. „Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais galės būti atliekami per daugybę institucijų – kredito, elektroninių pinigų, mokėjimo įstaigas, pašto pinigų persiuntimo sistemų įstaigas“, – aiškino jis. Jo nuomone, tai sudarys sąlygas šioms institucijoms konkuruoti tarpusavyje, o kartu ir mažinti įkainius už teikiamas paslaugas.

Gyventojai, kurie nesilaikys nustatytos tvarkos, bus baudžiami iki 5 tūkst. Lt baudomis. Finansų ministerijos pasiūlymai jau papiktino smulkiuosius verslininkus ir žemdirbius. „Mus iš karto padaro kažkokiais nusikaltėliais, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas. – Valdžia iš mūsų nori surinkti kažkokius mokesčių trupinius, kai aplink laksto kepalai, bet jie nedomina valstybės institucijų.“

Taip J.Talmantas apibūdino Vyriausybės kovą su šešėline ekonomika ir pabrėžė, kad su kontrabanda visiškai nekovojama, o siekiama pasipinigauti sąžiningai dirbančių verslininkų ir žemdirbių sąskaita. „Kur aš rasiu banko skyrių, jei man reikės žaibiškai susimokėti už prekę ar paslaugą? Nejaugi turėsiu važiuoti dešimtis kilometrų iki banko skyriaus“, – retoriškai klausė J.Talmantas. LŪS pirmininkas pabrėžė, kad žemdirbiai tikrai netylės ir reikalaus, kad atsiskaitymams grynaisiais pinigais nebūtų kliūčių.

Baisisi nauja tvarka

Ministerijos pasiūlymai papiktino ne tik ūkininkus, bet ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą (LSVVT), kurią vienija net 47 organizacijos, besirūpinančios šiuo verslu. „Mes tikrai netylėsime ir reikalausime, kad naujoji tvarka neįsigaliotų“, – kalbėjo LSVVT pirmininkė Dalia Matukienė, vadovaujanti ir Alytaus krašto verslininkų asociacijai.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba teigia, kad projekte numatomas grynųjų pinigų naudojimo ribojimas nuo 10 tūkst. Lt (2,9 tūkst. eurų) būtų per daug radikalus, perteklinis, nes gerokai padidintų daugelio smulkių ir vidutinių įmonių (iki 250 darbuotojų) veiklos išlaidas, susijusias su kasos aparatais ir pajamų orderiais, kvituose jau užfiksuotų grynųjų pinigų vežiojimais į bankus ar bankomatus. Keliolika kartų esą išaugtų ir elektroninių pavedimų skaičius, už kuriuos bankai irgi yra nustatę tam tikrus įkainius.

„Dėl valdžios veiksmų žlugo „Snoro“ bankas, valdęs „Snoriukų“ tinklą, – pasakojo Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas Artūras Mackevičius. – Pavyzdžiui, man, kai buvo „Snoriukas“ Raudondvaryje, buvo patogu įnešti grynuosius pinigus, o dabar nejaugi teks 20–30 km kasdien važiuoti iki banko skyriaus, kad įneščiau per dieną gautas pajamas, kurios ir taip yra deklaruotos per kasos pajamų čekius ir orderius.“ Sustabdžius „Snoro“ banko veiklą, banko klientų aptarnavimo skyrių tinklas sumažėjo nuo 703 iki 283, t. y. 2,5 karto. Šiaulių bankas iš 60 uždarytų Ūkio banko skyrių atgaivino tik 25.

A.Mackevičius be užuolankų įvardijo ir apribojimų grynaisiais pinigais iniciatorius – komercinius šalies bankus. „Nors bankai ir neigia prisidėję prie šios iniciatyvos, jie veikia per „Investuotojų forumą“ ir to net neslepia“, – pabrėžė jis ir piktinosi, kad, pavyzdžiui, „Swedbank“ per vieną mėnesį 100 proc. (nuo 4 Lt iki 8 Lt) padidino mokestį už piniginės įmokos grynaisiais pinigais, skirtos kitai paslaugas teikiančiai įmonei, priėmimą ir pervedimą.

Atmeta kaltinimus

Bankų atstovai visapusiškai remia Finansų ministerijos iniciatyvą. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimas nėra Lietuvos išradimas: jį esą taiko ir tokios valstybės, kaip Graikija, Italija, Ispanija, Prancūzija. „Svarbiausias šio ribojimo tikslas – apsunkinti nelegaliai gautų pinigų cirkuliaciją ir padėti atsakingoms institucijoms nustatyti mokesčių vengimo atvejus“, – aiškino N.Mačiulis.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas kritikams atsikirto, esą bankai nedarė jokios įtakos ministerijos iniciatyvai. „Kažkodėl visi pradeda kaltinti bankus, bet lygiai taip pat ir Vyriausybė būtų kaltinama, jei nieko nedarytų, – sakė jis. – Esmė ta, kad iš tų būsimų operacijų skaičiaus bankams nebus daug naudos.“

Bankininkų teigimu, apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. Lt, o verslo įmonės ir taip atsiskaito per bankus. S.Kropas pabrėžė, kad ypač Skandinavijos šalyse ribojami atsiskaitymai grynaisiais pinigais. „Norvegijoje šiuo metu svarstoma grynųjų atsiskaitymų kartelę nuleisti iki 200 eurų. Tai galiotų visam smulkiajam verslui, užsiimančiam statybomis ir kita veikla, į kurią dabar įtraukiama vis daugiau migrantų“, – aiškino jis. Suomijoje visiškai uždrausta darbo užmokestį išmokėti grynaisiais pinigais. Panaši situacija yra ir Švedijoje.

Nepritartų bankų įkainių „luboms“

Verslininkai stebisi, kad Finansų ministerija, mėgindama įteisinti ribojimus, nepasiūlė kartu nustatyti ir „lubas“ bankų įkainiams už lėšų pervedimus. Lietuvoje esą už kortelių skaitytuvų nuomą bankai verslininkams taiko 2–3 kartus didesnius mokesčius (1,15–3 proc.) nuo prekių ar paslaugų kainų sumos. Tačiau kitur bankų savivalė netoleruojama. Latvijoje 22 bankus Konkurencijos taryba nubaudė 27 mln. Lt bauda už tai, kad jie buvo susitarę imti 0,6 proc. mokestį.

„Swedbank“ atstovas N.Mačiulis tikino, kad bankų įkainių reguliavimas, kaip ir maisto prekių ar degalų antkainių reguliavimas, prasilenktų su rinkos ekonomikos dėsniais. „Tokia politika skamba patraukliai, tačiau, kaip rodo daugelio valstybių patirtis, praktiškai niekada neveikia“, – sakė jis. N.Mačiulis pabrėžė, kad EK šiuo metu svarsto nustatyti maksimalią tarpbankinių atsiskaitymų įkainių ribą, „todėl Lietuvai nevertėtų išsišokti: jei papildomo reguliavimo reikės, jis bus įvestas visoje ES“.

LSVVT pirmininkė D.Matukienė tikisi, kad artimiausiu metu pavyks susitikti su Finansų ministerijos atstovais ir jiems bus paaiškinti verslininkų argumentai, kodėl siūlomi grynųjų pinigų ribojimai yra žalingi. Verslininkai paskaičiavo, kad, atsižvelgiant į būsimas verslo įmonių išlaidas dėl dažnesnio pinigų vežiojimo į bankus ar bankomatus, laiko sąnaudas ir kitką, prasminga nustatyti ne mažesnę kaip 20 tūkst. Lt (5,8 tūkst. eurų) ribą. D.Matukienė tikino, kad verslininkai mielai bendradarbiautų su žemdirbiais, siekdami apginti savo interesus.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija nuogąstauja, kad įteisinus ribojimus nukentės ne šešėlinio verslo atstovai, o sąžiningi pirkėjai, tarp jų ir Baltarusijos bei Rusijos gyventojai, Lietuvoje išleidžiantys dideles grynųjų pinigų sumas. Šiuo metu notarai, bankų darbuotojai privalo informuoti FNTT, kai klientas atsiskaito grynaisiais pinigais didesne kaip 15 tūkst. eurų (50 tūkst. Lt) suma. Euro zonoje 100 tūkst. gyventojų vidutiniškai tenka 38,5 bankų skyriai, Lietuvoje – tik 14,1.
 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/smulkieji-verslininkai-ir-ukininkai-siausiasi-pries-suvarzymus-43192.html