Ministerijų korupcijos rizika augo

Ministerijos pernai pirko su didesne korupcijos rizika, teigia nevyriausybinės organizacijos "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS). TILS duomenimis, nors pernai ministerijos neskelbiamai pirko rečiau nei 2011-aisiais, tačiau tokiu būdu jos įsipareigojo išleisti kas septintą litą, o užpernai – kas dvidešimtą.

Kaip praneša TILS, neskelbiamu būdu sudarytų sutarčių skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 22 proc. iki 18 proc., tuo metu tokių sutarčių vertės dalis išaugo tris kartus, nuo 5 iki 15 procentų.

Daugiausia pinigų neskelbiamu būdu numatė išleisti Finansų (44 proc.) ir Energetikos ministerijos (39 proc.), o tokių sutarčių daugiausiai pasirašė Ūkio (51 proc.) ir Energetikos ministerijos (38 proc.). Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo ministerijos 2012 metais nepasirašė nė vienos neskelbiamų pirkimų sutarties.

TILS taip pat pranešime pateikia dviejų neskelbiamų pirkimų būdų – apklausų ir neskelbiamų derybų – 2006-2012 metų tendencijas.

2012 metais apklausiant tiekėjus pasirašytų sutarčių vertė išaugo daugiau nei keturis kartus, nuo 2 iki 9 proc. Tokiu būdu išleidžiamų lėšų dalis auga nuo pat 2009 metų, tačiau apklausų būdu sudarytų sutarčių dalis per šį laikotarpį ministerijų pirkimuose sumažėjo daugiau nei du kartus.

Pernai dažniausiai apklausų būdu sutartis pasirašinėjo Ūkio (51 proc.) ir Energetikos ministerijos (37,5 proc.). Didžiausią pirkimų lėšų dalį apklausų būdu skirstė Finansų (44 proc.) ir Energetikos ministerijos (39 proc.).

Tuo tarpu neskelbiamų derybų sutarčių dalis ministerijų pirkimuose sumažėjo devynis kartus nuo 35 proc. 2006 metais iki 4 proc. 2012 metais. Lėšų, leidžiamų pasirašius neskelbiamų derybų sutartis, dalis sumažėjo penkis kartus. 2012 metais ministerijos neskelbiamų derybų būdu išleido 6 proc., 2011 metais - 3 proc., o 2006 metais – 33 proc. visų viešųjų pirkimų lėšų.

2012 metais dažniausiai lėšas neskelbiamų derybų būdu skirstė Socialinės apsaugos ir darbo (10,5 proc.) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (8 proc.). Didžiausią pirkimų lėšų dalį neskelbiamų derybų būdu skirstė Aplinkos (26 proc.) ir Užsienio reikalų ministerijos (11 proc.).

"2011 metų duomenimis, Lietuva buvo tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose 2006-2010 metais neskelbiamos derybos vyko dažniausiai. Apmaudu, kad 2012 metais ministerijų pirkimų skaidrumo lygis irgi krito, o neskelbiamai skirstomų lėšų dalis iš esmės grįžo į 2009 metų lygį. Ministerijos ir toliau nevengia neskelbiamu būdu leisti milijonus litų", - pranešime cituojamas "Trasparency International" Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

Jis pateikia pavyzdžius, jog Finansų ministerija 2012 metais neskelbiamai pasirašė teisinių paslaugų sutartį už 10 milijonų, Aplinkos ministerija - rangos darbų sutartį už beveik 7 milijonus litų.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/ministeriju-korupcijos-rizika-augo-44047.html