Neinformuoti investuotojai pasiekia geresnių rezultatų, nei dalinai informuoti

 Visi, išskyrus labiausiai užkietėjusius Efektyvios rinkos hipotezės (Efficient markets hypothesis) šalininkus, pripažįsta, kad turint vertingos konfidencialios informacijos galima gauti milžinišką pelną. Taigi, išlieka klausimas: ar prieiga prie informacijos, kuri yra viešai prieinama, gali suteikti investuotojams pakankamai pranašumo, kad galima būtų aplenkti tinkamai rizikos atžvilgiu įvertintus benchmark‘us ?

Kitaip tariant, kaip yra susijęs informacijos kiekis ir kokybė su investuotojo pajamingumu? Ar investuotojai, turintys tam tikros informacijos apie rinką ir atskiras akcijas, turi kokių nors pranašumų prieš tuos, kurie pripažįsta, kad jokios ypatingos informacijos neturi.

Nors dauguma investuotojų mano, kad galimybė gauti daugiau kokybiškos informacijos sąlygoja geresnius investavimo rezultatus, yra tyrimų, kurie rodo, kad gerai informuoti profesionalūs investuotojai – ypač aktyviai valdomi ir rizikos valdymo fondai – pajamingumu nusileidžia tiems investuotojams, kurie pripažįsta, kad jie neturi bent kiek vertingos informacijos, todėl sutinka gauti grąžą, artimą gaunamai investuojant į indekso fondus ir kitas pasyviai valdomas finansines priemones. Yra įrodymų, kad investuojantys į aktyviai valdomus fondus turi grynąjį nuostolį dėl didelių kaštų (operacinių sąnaudų, su sandorių sudarymu susijusių išlaidų ir mokesčių valstybei).

Minėtą skirtumą tarp investavimo rezultatų paaiškina tai, kad aktyvūs investuotojai neturi tikslios konfidencialios informacijos. Kitas paaiškinimas - jie pernelyg pasitiki savo gebėjimu interpretuoti informaciją efektyviau, nei „kolektyvinė rinkos sąmonė“. Finansų ekonomistai pridurtų, kad „nieko nežinantys“ investuotojai nuo klaidų yra apsaugoti rinkos, o „kažką žinantys“ investuotojai tokią apsaugą gauna mažesniu mastu.

Norėdami patikrinti šią hipotezę, Juergen Huber iš Insbruko universiteto ir tyrėjai iš Yale‘io vadybos mokyklos atliko eilę tyrimų „laboratorijos sąlygomis“. Tyrimo dalyviams buvo duodamas tam tikras kiekis virtualių pinigų ir prieiga prie skirtingo lygio informacijos apie vienokias ar kitokias akcijas. Kaip ir galima buvo tikėtis, geriausius rezultatus gavo geriausiai informuoti „insider‘iai“. Jie aplenkė rinką, vidutiniškai 10%. Blogiausią pajamingumą pasiekė vidutiniškai informuoti dalyviai. Jie patyrė grynąjį 7% nuostolį. Kokie gi buvo mažiausiai informuotų dalyvių rezultatai? Kaip taisyklė, jie demonstruodavo rinkai artimą pajamingumą.

Galima daryti išvadą, kad ribotas informacijos kiekis gali būti pavojingas. Taip yra todėl, kad mes linkę pervertinti informacijos reikšmę ir mes per daug pasitikime savo gebėjimu tinkamai įvertinti turimą informaciją. Be to, daugelis pamiršta, kad mūsų gaunamos informacijos kiekis arba kokybė nevaidina svarbiausio vaidmens. Šiuo atveju yra svarbiau, kaip ši informacija yra lyginama su kitų investuotojų turimais duomenis. Kitaip tariant, turi būti investuotojų grupė, kurią galima būtų išnaudoti savo interesams. Kadangi šiuo metu instituciniams investuotojams tenka 90% dienos sandorių, sunku tikėtis grupės galimų aukų, kurias galima būtų išnaudoti tokiu mastu, kad tai kompensuotų aktyvaus investicijų valdymo sąnaudas.

Charles Ellis knygos „Laimėti pralaimėjimui pasmerktą žaidimą“ (Winning the Loser's Game) autorius, pateikia tokį patarimą: „Viskas, ką aš žinau, yra žinoma rinkoje ir jau paveikė rinką... Geriausias būdas investuoti – be reikalo nesikišti. Tinkamai diversifikuokite portfelį ir palikite savo investicijas ramybėje“.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/neinformuoti-investuotojai-pasiekia-geresniu-rezultatu-nei-dalinai-informuoti-44699.html