Dešimt svarbiausių ateities IT tendencijų

Viena sparčiausiai augančių sričių – informacinės technologijos (IT) – ir toliau nenumaldomai plėsis, prognozuoja žinoma tyrimų kompanija „Gartner“. Anot jos, 2014-ais metais IT sektoriaus išlaidos sieks 3,8 trilijono JAV dolerių, o tai – 3,6 proc. daugiau nei šiemet.

Nenuostabu, jog finansinį IT augimą lems permainos technologijų srityje: naujų ir inovatyvių produktų kūrimas, informacijos saugumas, paslaugų tobulinimas. Tiesa, ne visos permainos bus teigiamos. „Gartner“ pateikia 10 ateities IT prognozių.

Iki 2016 metų audinių ir organų spausdinimas 3D technologija (toks metodas vadinamas biospausdinimu) sukels nemažai diskusijų dėl šios technologijos reguliavimo arba visiško uždraudimo masiniam vartojimui. Viena iš to priežasčių – nesutarimas, kaip apsaugoti sukuriamą intelektinę nuosavybę. Tačiau 3D spausdinimas turi ir labai didžiulį privalumą – juo sukurti daiktai leidžia sumažinti išlaidas.

Iki 2018 metų 3D spausdinimas intelektinei nuosavybei sukels 100 mlrd. JAV dolerių nuostolių per metus. „Gartner“ pažymi, kad jau dabar JAV kasmet pavagiama intelektinės nuosavybės už bemaž 300 mlrd. JAV dolerių. Siekiant to išvengti reikės ieškoti būdų, kaip atskirti originalius produktus nuo padirbtų. Nors tokia spausdinimo technologija, kai yra sukuriami daiktai, egzistuoja daugiau nei 20 metų, ja sukuriamų produktų teisėtumu susirūpinta tik dabar.

Iki 2017 metų, prekių gamintojai bus pasiekę tris ketvirtadalius vartotojų pageidaujamų inovacijų. Norėdami tą pasiekti, IT specialistai turės orientuotis į minios paslaugas (angl. – crowdsourcing), t. y. kurti produktus su vartotojų pagalba.

Iki 2017 metų 80 proc. vartotojų dėl išlaidų mažinimo, patogumo ir prisitaikymo rinks, stebės ir mainys savo asmeninius duomenis.

Iki 2020 metų įmonės ir vyriausybės nesugebės apsaugoti iki 75 proc. duomenų, kurie bus išslaptinti ir prieinami plačiajai auditorijai. Viena pagrindinių to priežasčių – duomenų augimas viršys jiems skirtos apsaugos mechanizmus. Todėl dar gali nutikti ne vienas į „WikiLeaks“ ar Edwardo Snowdeno panašus atvejis.

Iki 2020 metų dėl kompiuterizacijos atsiradęs žmogiškosios darbo jėgos paklausos mažėjimas sukels socialinius neramumus ir poreikį naujiems ekonomikos modeliams išsivysčiusiose šalyse. Kompanijų vadovai turėtų vengti senų ekonomikos modelių, kuomet kompiuterizacija mažina darbo vietas.

Iki 2024 metų dešimtadalis veiklų, pavojingų atlikti žmogui, bus patikėtos „protingosioms mašinoms“. Jos tai galės atlikti saugiai, nebijant, kad bus sužeisti žmonės. Šios mašinos mąstys ir veiks panašiai, kaip žmogaus smegenys, todėl galės atlikti beveik viską, ką sugebame ir mes. Tiesa, tokia IT perspektyva laikoma gana pavojinga, nes nerimaujama dėl dar didesnio technologijų įsigalėjimo žmonių gyvenime.

Iki 2020 metų daugelio talentingų ir brangiai kainuojančių specialistų karjeros bus sužlugdytos – juos pakeis tos pačios „protingosios mašinos“, kurios už specialistus dirbs dar produktyviau, o svarbiausia – greičiau. Virtualius asistentus, atstojančius dideles darbuotojų komandas, jau kuria „Google“ ir „Apple“ (puikiausias pavyzdys – balso agentas „Siri“).

Iki 2017 metų dešimtadalis kompiuterių gebės išmokti naujų veiksmų greičiau, nei juos atliks. Būtent ši tendencija leidžia numanyti, kada įvyks perversmas tarp kompiuterių gamintojų ir „protingųjų mašinų“ įsigalėjimas.

Iki 2020 metų iš įrenginių surinkta naudotojų informacija sudarys 5 proc. „Global 1000“ pardavimų.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/desimt-svarbiausiu-ateities-it-tendenciju-45408.html