Lietuvių kelionių planuose – naujos oro bendrovės

Pakyla lėktuvas. Į saloną įeina stiuardesė: „Gerbiami keleiviai! Jus sveikina mūsų aviakompanija. Lėktuvą pilotuoja aukščiausios klasės pilotas, nusipelnęs parašiutų sporto meistras“ – mūsų dienomis tokie juokeliai kelia tik atlaidžią šypseną, mat kelionės lėktuvais tapo neatsiejama kasdienybės dalimi.

Šiandien iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti nemažai Europos miestų, o jungiamųjų skrydžių keleiviams atsiveria dar platesnės kelionių galimybės. Kuo patraukli Lietuvos skrydžių rinka investuotojams ir kokios naujos kryptys žadamos keleiviams? Apie tai kalbamės su Tarptautinio Vilniaus oro uosto Komercijos departamento direktore Jūrate Baltrušaityte.

– Kai Vilnius 2009-aisiais buvo tapęs Europos kultūros sostine, mums teko ir sunkiausiai pasiekiamos kultūros sostinės vardas.

– Kai Vilnius buvo tapęs Europos kultūros sostine, buvo labai sunkus metas. Nereikėtų dėl to keiksnoti oro uosto, tiesiog aplinkybės buvo susijusios su ekonomine krize, kuri palietė visas verslo sritis. Tai, be abejo, lėmė ir keleivių srauto mažėjimą. Tuo metu bankrutavo ir viena didžiųjų vežėjų – kompanija „Flylal –Lithuniam Airlines“, kiti vežėjai sumažino veiklos apimtis. Tai buvo didelis iššūkis oro uostui.

Aviacijos pasaulyje niekas nevyksta labai greitai. Kartais juokaujame, kad gyvename panašiai kaip mados industrijoje, kuomet dar vasarą ruošiamos žiemos kolekcijos. Aviacijoje sezonai yra tik du – žiema ir vasara. Šiandien visiškai aiškūs visi vasaros sezono planai, kalbėti jau galime apie kitos žiemos skrydžius. Tad ir anuomet kolegos susidūrė su dideliu iššūkiu, turėjo atlikti labai sunkų darbą. Džiugu, kad pavyko beveik iš karto atkurti porą reikalingų krypčių.

– Kuo šiandien išsiskiria Lietuvos skrydžių rinka?

– Lietuvoje beveik neturime vadinamųjų tranzitinių keleivių. Visų trijų mūsų oro uostų keleiviai yra žmonės, keliaujantys iš taško į tašką. Tai susiję su tuo, kad neturime bazinio vežėjo, kuris paprastai oro uostuose būna tranzitinio srauto vystytojas, kaip, pavyzdžiui, „airBaltic“ Rygoje ar „Estonian air“ Taline.

Nepaisant to, galima dirbti sėkmingai. Šiuo metu Lietuvos skrydžių rinka auga: 2013-aisiais užfiksuotas 10 proc. keleivių srauto augimas. Mūsų rinkos potencialas yra didelis, augimo bei mobilumo rodikliai taip pat džiugina.

– Apie Lietuvos skrydžių rinką yra išsakyta nuomonė, kad mūsų šalis šiuo metu lenkia estus ir latvius. Ką manote jūs?

– Šiandien latvių ir estų oro bendrovės išgyvena įdomius metus – abu vežėjai yra turėję įvairių sunkumų ir iš jų brenda. Jie turėjo atlikti rimtus maršrutų tinklo peržiūros ir efektyvinimo darbus. Estijos keleivių srautą Lietuva jau pralenkė, o štai iki latvių dar reikia pasistiebti.

– Su kokiais sunkumais susiduria oro uostas bandydamas prikviesti naujas bendroves vykdyti veiklą Lietuvoje?

Būtų labai gerai, jei būtume tokie patrauklūs, kad oro bendrovės pačios veržtųsi pas mus, bet iš tikrųjų dėl kiekvienos bendrovės ir kiekvieno skrydžio tenka konkuruoti su kitais Europos oro uostais. Oro bendrovės dažniausiai žiūri į bendrą skrydžio pelningumą ir jį vertina.

Turime įrodyti savo rinkos stiprumą, ekonominį maršruto atsiperkamumą, tik tuomet tampame patrauklūs oro bendrovėms.

Šiandien mums trūksta vieno labai svarbaus dalyko, kuris padėtų privilioti dirbti naujas oro bendroves, – maršrutų plėtros fondo. Daugelis šalių tokius fondus turi ir teikia pagalbą naujam vežėjui, pasiruošusiam vykdyti skrydžius nauja kryptimi. Šis fondas gali būti ir paskatinimas jau dirbančiam vežėjui siekiant padidinti savo veiklos mastą ar keleivių srautą. Naujas pavyzdys yra Stokholmo Arlandos oro uostas, kuris neseniai paskelbė turįs 11 mln. eurų maršrutų plėtros fondą. Jau esama ženklų, kad oro vežėjai tuo rimtai susidomėjo. Naudodamiesi tokiu fondu vežėjai gali sumažinti maršrutų pradžios sąnaudas ir palaikyti veiklą tol, kol maršrutas tampa atsiperkantis.

– Kokiais verslo aplinkos privalumais šiandien gali pasigirti Vilniaus oro uostas?

– Lietuvoje kuriame oro uostų tinklą, kuriame kiekvienas jų turi strateginį vaidmenį ir reikšmę. Pavyzdžiui, Vilniaus oro uostas patogesnis užsakomųjų reisų vežėjams, o krovinių vežėjams galime pasiūlyti idealią infrastruktūrą Kaune. Mūsų pasiūlymai lankstūs vežėjams ir investuotojams, kuriems reikia mūsų paslaugų, taip pat galime pasigirti palankia mokesčių aplinka – mūsų rinkliavos yra vienos mažiausių Europoje.

– Lietuvoje šiuo metu aktyviai dirba dvi pigių skrydžių bendrovės. Ar jų pakanka?

– Europoje populiarėja terminai „mažų sąnaudų oro bendrovės“ (angl. Low cost) ir „itin mažų sąnaudų oro bendrovės“ (angl. Ultra low cost). Lietuvoje dirbančias „Ryanair“ ir „Wizz air“ galėtume priskirti prie labai mažų sąnaudų oro bendrovių. Tai bendrovės, kurios jautrios bet kokioms naujoms sąnaudoms, bet būtent dėl šios priežasties gali pasiūlyti žemiausią skrydžio kainą.

Lietuvos rinka, palyginti su kitomis Europos rinkomis, nėra didelė, o per du didžiuosius Lietuvos oro uostus pervežami apie 3 mln. keleivių nėra daug, lyginant su kitomis Europos šalimis ar net miestais. Tai, kad skrydžių poreikis yra didelis, rodo ir faktas, jog nuo šios vasaros „Wizz air“ planuoja Vilniaus oro uoste bazuoti trečią orlaivį.

Šios dvi Lietuvoje dirbančios oro bendrovės įrodė, kad mūsų šalies rinka yra auganti, o tai neabejotinai gelbėja kalbantis su kitais potencialiais vežėjais. Kiekvienam potencialiam maršrutui reikalinga rasti tinkamiausią vežėją. Esu tikra, kad Lietuvos oro uostuose matysime naujas oro bendroves, o mūsų keleivių srautas neabejotinai augs.

– Paminėjote naujas oro bendroves. Ar turite omenyje pigių skrydžių bendroves?

– Ne tik. Mūsų šalies pasiekiamumas gerėja, keliautojų srautas dėl augančios prekybos, gamybos ir turizmo intensyvėja. Dėl to atsiranda įvairių naujų krypčių poreikis. Vienos jų reikalingos verslui, kitų potencialas – išvykstamasis ir atvykstamasis turizmas. Esame identifikavę keletą krypčių ir kiekvienai iš jų esame numatę vežėjus, kurie galėtų sėkmingai skraidinti šiomis kryptimis. Mūsų taikinys – ne tik pigių skrydžių vežėjai, bet ir regioninė, tradicinės oro bendrovės.

– Ar oro uosto vasaros tvarkaraštyje bus naujovių? – Taip, naujus skrydžius į Paryžių ir Taliną siūlo „Air Lituanica“, kompanija „Wizz air“ siūlo skrydžius į Kutaisio miestą Gruzijoje ir Korfu salą Graikijoje. Skrydžių skaičių didina „Turkish airlines“ ir „Ukrainian International airlines“ oro kompanijos.

– „Turkish airlines“ neseniai pranešė, kad planuoja didinti skrydžių iš Vilniaus skaičių – koks tai signalas kitiems vežėjams?

– Tai pozityvus signalas. Mus labai džiugina sėkminga „Turkish airlines“ veikla, nes šis vežėjas pasiūlė alternatyvių ir iki tol nebuvusių keliavimo galimybių, įspūdingą jungiamųjų skrydžių skaičių mūsų keliautojams, be to, tiesioginis susisiekimas su Turkija mums buvo labai reikalingas. „Turkish airlines“ atstovai džiaugiasi savo maršrutų atsiperkamumu. Ši partnerystė svarbi abiem pusėms. Nors keliones į Turkiją siūlo keletas vežėjų, besiorientuojančių į skirtingus segmentus, rinka yra tokia užaugusi, kad kiekvienas iš jų randa savo keliautoją. Kuo didesnes pasirinkimo galimybes galime pasiūlyti keliautojams, tuo didesnį jų srautą galime išlaikyti Lietuvos, o ne šalių kaimynių oro uostuose.

– Neseniai Lietuvoje pradėjo skraidyti Baltarusijos vežėjas „Belavia“ bei skrydžius į Sankt Peterburgą ėmė siūlyti kompanija „Polet Airlines“. Ar buvo skrydžių poreikis į rusakalbes šalis ir koks tikslinis keleivių segmentas?

– Tokių skrydžių poreikis buvo jaučiama gana ilgai. Skrydžių žemėlapis aiškiai rodo, kad daugiausia krypčių koncentruojama į Vakarus, o Rytuose jų visai nedaug, bet juk Rusija yra viena didžiausių mūsų eksporto ir importo verslo partnerių. Verslo kelionės šiomis kryptimis yra labai intensyvios, be to, Rusijos rinka gali pasigirti vienu didžiausių atvykstamojo turizmo į Lietuvą srautų, o skrydžių galimybės šia kryptimi iki šiol buvo minimalios.

Minėtos rinkos potencialas kalbant apie atvykstamąjį turizmą yra didelis, o kaip sėkmingai jis plėtojamas, parodo Druskininkų miesto pavyzdys.

– Kaip manote, ar kompanija „Belavia“, kuri šiuo metu keleiviams gali pasiūlyti itin patrauklias skrydžių kainas bei tokius išskirtinius skrydžius kaip Vilnius–Minskas–Teheranas, sėkmingai įsitvirtins Lietuvos rinkoje?

– Jau dabar akivaizdu, kad keleivių skaičius iš Vilniaus į Minską ir atgalios bus nemažas. Kalbant apie keliautojus tranzitu, keleiviams iš Baltarusijos norime pirmiausia pristatyti tą skrydžių įvairovę, kurią galime pasiūlyti vykstant iš Vilniaus. Kai kuriomis Europos kryptimis turime didesnę maršrutų pasiūlą nei keliautojai gali rinktis skrisdami iš Minsko. Pats Minskas, kalbant apie keliones į Rytus, yra viena patrauklių stotelių.

– Jei keleivių iš Rusijos ir Baltarusijos srautas taptų itin didelis, ar Vilniaus oro uosto planuose būtų numatyta vizos gavimo oro uoste galimybė?

– Tai būtų labai didelis kelionės sąlygų pagerinimas keleiviams. Neseniai estų spaudoje teko skaityti, kad bus svarstomas vizos procedūrų palengvinimo tarp Estijos ir Rusijos klausimas ar net bus kalbama apie bevizio režimo galimybę pasienio gyventojams. Tokios iniciatyvos, kalbant apie vizas tarp Rusijos ir Lietuvos, būtų labai sveikintinos.

– Ar keičiasi lietuvių keliavimo įpročiai?

– Taip, jie keičiasi. Prieš penkerius metus neturėjome tokios tiesioginių skrydžių pasiūlos ir įvairovės. Nebuvo plataus skrydžių pasirinkimo į Vakarų Europos sostines ar saulėtus kraštus. Iki tol keliautojus poilsiauti dažniausiai veždavo užsakomųjų reisų kompanijos, o dabar šios kompanijos ieško naujų kraštų ir galimybių, nes keliautojai išmoko planuoti savo atostogas savarankiškai. Jie patys susidėlioja skrydžių maršrutą ir naudodamiesi pigių skrydžių bendrovėmis, kurios nesiūlo jungiamųjų skrydžių, šiuo metu labai lanksčiai keliauja savarankiškai persėsdami Europos oro uostuose.

Auga ir verslo krypčių įvairovė. Mūsų vartotojai vis dar didelį dėmesį kreipia į kainą, dalis verslo keliautojų renkasi pigias oro linijas, bet čia veikia bendrieji rinkos principai. Per pastaruosius penkerius metus smarkiai išaugo žiemos kelionės tiek į Europą, tiek į egzotiškus kraštus – mūsų tautiečiai atranda pasaulį.

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/lietuviu-kelioniu-planuose-naujos-oro-bendroves-49301.html