Politinės problemos eksportuotojams – rimtas iššūkis, tačiau išeičių yra

Apžvelgdamas pasaulio ekonomikos tendencijas „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Centrinės ir Rytų Europos regionui Grzegorz Sielewicz teigė, kad išsivysčiusios ekonomikos šalys jau pradėjo atsigauti, bet euro zonos atsigavimas, kol kas yra silpnas ir netolygus. Grzegorz Sielewicz ir kiti Lietuvos bei užsienio ekonomikos ekspertai dabartinės ekonomikos vertinimais ir prognozėmis verslui pasidalijo su Lietuvos įmonių vadovais ketvirtojoje „Coface" ir „Danske Bank" verslo rizikos valdymo konferencijoje.

Euro zonos atsigavimo variklis – Vokietija

„Coface“ vyriausiasis ekonomistas Centrinės ir Rytų Europos regionui Grzegorz Sielewicz teigė, kad ketvirčio BVP augimo tempai rodo silpną ir netolygų ekonominį atsigavimą euro zonoje.
„Euro zonos atsigavimo variklis bus Vokietija, kurioje pastebimas vidaus vartojimo ir verslo investicijų padidėjimas. Vokietija turės naudos iš Europos ekonomikos atsigavimo, nes ji yra pagrindinė prekybos partnerė daugumai ES šalių. Atlyginimų didėjimas, žemas nedarbo lygis ir žemas taupymo procentas skatina vidaus vartojimą“, – teigė Grzegorz Sielewicz.
Vokietija taip pat turės naudos iš JAV ekonominio atsigavimo ir vokiškų produktų, kurie visame pasaulyje laikomi aukštos kokybės sinonimu, nuolatinių užsakymų iš Azijos šalių, daugiausia Kinijos.

Lietuvos eksportuotojams siūloma sukti į Šiaurės Europą

Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas konferencijoje sakė, kad 2013 m. Lietuvos eksportas siekė beveik 85 milijardus litų. Prognozuojama, kad 2014 m. eksporto augimas lėtės. Pagrindinės eksporto augimo lėtėjimo priežastys yra lėtas ekonomikos augimas ES šalyse, į kurias nukreipta daugiau nei pusė Lietuvos eksporto. Antroji priežastis yra neramumai ir įtempti politiniai santykiai su rytų eksporto rinkų šalimis. 2013 m. eksportas į Rusiją ir Ukrainą siekė apie ketvirtadalį viso eksporto (apie 20 proc. į Rusiją ir 5 proc. į Ukrainą), todėl šios rinkos Lietuvos eksportuotojams yra svarbios.
„Eksporto dalis į Rusiją pastarąjį dešimtmetį didėjo, todėl neramumai Ukrainoje ir įtempti santykiai su Rusija turės neigiamos įtakos Lietuvos eksportui ne tik dėl politinių priežasčių, bet ir dėl prastėjančios ekonominės situacijos šiose šalyse“, – tvirtino Vytautas Žukauskas.
Pasak „Coface" ekonomisto Grzegorz Sielewicz, Rytų Europos šalių ekonomiką sieja stiprūs prekybiniai ryšiai su Rusija, tačiau jos visgi labiau pažeidžiamos vykdydamos prekybą su Vakarų Europa.
„Kompanijoms reikėtų išplėsti savo eksportą prekiaujant su šalimis, kuriose stiprėja vidurinioji klasė, pavyzdžiui, Azijos rinkomis. Kai kurios Centrinės ir Rytų Europos kompanijos jau yra susidūrusios su šiomis rinkomis, kurias jos aprūpino, kai euro zonos ekonomikos augimo tempas buvo sulėtėjęs", – teigė „Coface" ekspertas Grzegorz Sielewicz.
Vytauto Žukausko teigimu, Lietuvos eksporto tendencijos 2004-2013 m. rodo, kad Lietuvos įmonėms labiausiai sekasi eksportą didinti į tas užsienio šalis, kurių ekonomika auga ir vystosi sparčiausiai. Iš Lietuvos eksportuotojams jau pažįstamų rinkų sparčiausiai ekonomika auga Turkijoje, Kazachstane, Latvijoje, JAV, Jungtinėje karalystėje, Lenkijoje.
„Coface" ekspertas Grzegorz Sielewicz pažymėjo, kad Baltijos šalys, be prekybos su Rusija, turėtų stebėti Vakarų Europos ekonomikos atsigavimą ir palaikyti prekybinius ryšius su Šiaurės Europos šalimis, kuriose iš esmės pastebimas didesnis ekonomikos augimas negu vidutinis Europoje. Baltijos šalys taip pat gali turėti naudos iš prekybos tarpusavyje, kuri sąlygotų pastebimą jų eksporto paketo vertės išaugimą.
Pasak „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorės Giedrės Gečiauskienės, Lietuvos ir Latvijos ekonomikos išlaiko nuoseklius ir sveikus augimo tempus, o Estija ritasi recesijos link. 2013 m. visos trys Baltijos šalys demonstravo didžiausią metinį nedarbo lygio sumažėjimą tarp 28 ES šalių.
„Lietuvos biudžeto deficitas išlieka didžiausias iš trijų Baltijos šalių, tačiau nuoseklus jo mažėjimas ir aiškus tikslas įsivesti eurą 2015 m. lemia tolesnės konsolidacijos siekį. Estija turi unikalų pranašumą, nes jos valstybės skola yra mažiausia Europoje, ir tai yra itin svarbu investiciniam klimatui bei pasitikėjimui mokesčių sistema“, – sakė G. Gečiauskienė.

Lietuvoje statybų sektorius vis dar nemokiausias

„Coface" komercijos direktorius Lietuvoje Mantvydas Štareika apžvelgdamas praėjusių metų įmonių bankrotų ir mokumo tendencijas teigė, kad 2013 metais beveik 70,000 verslo subjektų Rytų Europoje tapo nemokūs. Visose Centrinės ir Rytų Europos regiono šalyse, neskaitant Vengrijos, bankrotų skaičius padidėjo vidutiniškai 9 % per metus, Bulgarijoje ir Čekijos Respublikoje padidėjo net 30 %, ir tik vienoje valstybėje pastebimas bankrotų skaičiaus sumažėjimas, t. y. Latvijoje – 7 %.
„Žvelgiant į Lietuvos bankrotų statistiką galima daryti išvadą, kad statybos kompanijose pastebėtas didžiausias nemokumo rodiklis – 4,1 %, nemoki tapo 1 iš 6 kompanijų. Didžiausias bankrotų procentas buvo pastebėtas tarp didmeninės ir mažmeninės prekybos subjektų, sudarantis beveik trečdalį bendro bankrotų skaičiaus," – konferencijoje kalbėjo M. Štareika.
2013 m. iš viso Lietuvoje registruota 1,517 nemokių kompanijų, t. y. 8 % daugiau nei ankstesniais metais.

Ekspertai sutarė dėl euro įtakos eksportui

„Coface" ir „Danske Bank" verslo rizikos valdymo konferencijoje diskutuodami apie euro įvedimo perspektyvas Lietuvoje ekspertai sutarė, kad euro įvedimas didelės įtakos eksportui nepadarys, nes lito kursas su euru ir iki šiol buvo stabilus. Pagrindinis euro įvedimo pokytis eksportuotojams yra valiutos keitimo sąnaudų sumažėjimas. Lietuvos banko duomenys ir euro zonos šalių patirtis rodo, kad euro įvedimas šių šalių užsienio prekybą padidino 5–10 proc.
„Vertinant Lietuvos prisijungimo prie euro zonos privalumus, dažnai minimos žemesnės paskolų palūkanų normos, spartesnė eksporto ir visos ekonomikos plėtra, lengvesnis investicijų pritraukimas. Tai – svarbūs dalykai, tačiau, jie priklausys ne tik nuo euro atsiradimo šalyje. O viena esminių priežasčių, kodėl mums būtina įsivesti eurą, yra ta, kad Lietuva šiuo metu neturi pilnavertės savo pinigų sistemos, todėl Lietuva yra labiau pažeidžiama, ypatingai per globalias finansų ir ekonomines krizes“, – teigė LR Ministro Pirmininko patarėjas finansams Stasys Jakeliūnas.

 

URL

http://ekonomika.tv3.lt/naujiena/politines-problemos-eksportuotojams-rimtas-issukis-taciau-iseiciu-yra-49733.html